Savaitgalį „Vikonda grupė“ skambiai atšventė 35-ąjį jubiliejų
„Šventė buvo nepakartojama, iškilminga ir nuostabi. Maloniai nustebino parodyta didžiulė pagarba visiems susirinkusiesiems,“ – pasakoja vienas iš šventės svečių, vis dar gyvenantis vakaro įspūdžiais.
Rugpjūčio pradžioje Kėdainiuose vykęs „Vikonda grupės“ 35-asis gimtadienis tapo tikru šventiniu įvykiu. Susirinko apie 750 svečių – ilgamečiai partneriai, kolegos, bičiuliai, bendruomenės nariai. Visi – sukviesti pabūti kartu, prisiminti nueitą kelią, pasidžiaugti bendrais pasiekimais ir tiesiog pailsėti vieni kitų draugijoje.
„Nuo pat pirmų žingsnių buvo aišku – tai šventė, kurioje viskas padaryta su meile. Niekas neskubėjo, visi šnekučiavosi, sveikinosi, spaudė rankas, kalbėjo apie praeitį, dalijosi prisiminimais. Buvo gražu matyti, kaip žmonės vieni kitus prisimena – ne dėl pareigų ar pavardžių, o kaip bendražygius.“
Šventė, pasak svečio buvo apie žmones. Apie buvimą kartu. Daugelis prisiminė pradžią, ankstesnes šventes, pirmąsias gamybos linijas, darbus, kurie tapo istorijos dalimi.
„Tas jausmas – kai dauguma kreipiasi į vieni kitus vardu. Ir iškart viskas grįžta: datos, žmonės, bendri įvykiai. Jautėsi ryšys, bendrumas.“
Įsiminė gausūs šventės stalai, daug elegancijos bei atidumo detalėms
Visus svečius pasitiko šventiškai paruošta lauko erdvė, pilna elegancijos ir ramybės. Stalai buvo gausūs – nuo užkandžių iki desertų, viskas pateikta estetiškai, skoningai ir dosniai.
„Buvo visko – ir klasikos, ir modernių skonių. O svarbiausia – viskas buvo paruošta taip, kad norėjosi ragauti, kalbėtis, pabūti. Aptarnavimas buvo neįkyrus, bet labai dėmesingas – kiekvienas jautėmės svarbus.“
Maloniai stebino nepaprastai graži vakaro muzikos bei šviesų programa
Vakaro muzikinė programa buvo subtili, įvairi ir aukšto lygio. Viskas – laiku ir vietoje. Pradžią šventei suteikė operos solistės Viktorijos Miškūnaitės balsas. Po jos – romantiški Evelinos Sašenko romansai prancūzų kalba, skambėję tarsi nedidelis koncertas Paryžiuje.
„Nežinau, ar visi žinojo, kad pasirodys Evelina, bet kai ji uždainavo – visi tiesiog nutilo. Buvo labai gražu. Ramiai, be triukšmo. Vakarienė, šviesos, muzika – viskas dera.“
Vėliau pasirodžiusi danų grupė Laid Back buvo maloni staigmena – jų hitas „Sunshine Reggae“ akimirksniu pakėlė nuotaiką, kai kurie pakilo nuo stalų ir pradėjo linguoti.
„Tiesiog gera muzika. Kai išgirsti dainą, kurią žino visi, kažkas susijungia. Prie vieno stalo mojuoja rankomis, kitur linguoja galvomis – jauti gyvybę.“
Vakaro kulminacija – Džiordanos Butkutės koncertas. Emocingas, stiprus, artimas. Ji sujungė viską: praeitį, dabartį, šventinę nuotaiką, sentimentus.
„Tai buvo labai nuoširdu. Ji dainavo taip, lyg tai būtų mūsų visų dainos. Dainavome kartu. Ir buvo gera.“
„Išėjome ne pavargę – išėjome praturtėję. Tai buvo vakaras, kurio niekas nenorėjo baigti. Muzika dar grojo, kai kurie vis dar šnekučiavosi, keitėsi numeriais, kalbėjo apie susitikimus. Ir tas malonus bendrystės jausmas – dar ilgai liko su mumis.“
„Labiausiai palietė tai, kaip nuoširdžiai viskas buvo padaryta. Ne šiaip koncertas ar renginys. Tai buvo padėka žmonėms, kurie kasdien dirba įmonėje. Tai jautėsi kiekviename žingsnyje. Buvo labai gražu.“
Ar tikrai negalima komentuoti?