Visuotinis ugdymas tarps privalomas, bet norintys namuose ugdyti vaikus, galės tai daryti ir toliau
Nuo kitų metų visuotinis ugdymas įvedamas keturmečiams, nuo dar sekančių metų – trimečiams vaikams, o jau nuo 2025 metų ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų. Tam, kad toks planas virstų realybe, žadama skirti 78 mln. eurų ir pastatyti 19 naujų darželių.
Visuotinas ikimokyklinis ugdymas nereiškia, kad tėvai savo mažylius privalės vesti į darželius. Tie, kurie norės ugdyti savo atžalas namuose, galės tai daryti ir toliau.
Kol kas dar sprendžiama apie kompensacijas tiems tėvams, kurie pasirinks savo vaikus vesti į privačius, o ne valstybinius darželius.
„Šiandien nėra įpareigojimo priimti visus vaikus į darželį, sudaryti galimybę lankyti darželį, savivaldybė galėtų pasakyti, kad nėra vietų. 2025 metais savivaldybė to pasakyti nebegalės“, – būsimą permainą apibrėžė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė[1].
Daugiausiai vaikų darželių trūksta Vilniuje
Šiuo metu apie 90 proc. 2–5 metų vaikų – arba 100 tūkst. jų yra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Nelankančių ugdymo įstaigas 2–5 m. vaikų skaičius yra truputį didesnis nei 18 tūkst.
Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2021 m. spalio 1 d. į ugdymo įstaigas nepateko 11 735 norintys jas lankyti 2–5 m. amžiaus vaikai pagal pateiktus prašymus (tačiau dalis jų galimai lanko kitą įstaigą).
18-oje savivaldybių laisvų vietų darželiuose nėra. 42 savivaldybėse laisvų vietų yra, tačiau laisva vieta nebūtinai atitinka poreikį, tėvų pageidavimus pagal amžiaus grupes ar vietovę. Pavyzdžiui, įstaigą nori lankyti 2 metų vaikas, o laisva vieta yra tik 5-mečių grupėje.
Remiantis savivaldybių duomenimis, Lietuvos savivaldybėse yra apie 7 000 laisvų vietų darželiuose[2].
Nacionalinės švietimo agentūros atstovo Albino Kalvaičio teigimu, šiuo metu su didžiausiomis užimtumo problemomis ikimokyklinėse ugdymo įstaigose susiduria Klaipėdos rajonas ir Širvintų savivaldybė.
Daugiausia ikimokyklinio ugdymo vietų reikia Vilniuje. Pasak atstovo, kad visi sostinėje registruoti 2–5 metų vaikai turėtų vietą darželyje, jų reikėtų papildomai sukurti 2 244[3].
Nauda ir tėvams, ir vaikams
Švietimiečiai gana vieningai sutaria, kad vaiko ugdymas nuo 2 metukų yra naudingas ir tėvams, ir patiems vaikams.
„Išleisti vaikus į darželį nuo dviejų metų yra naudinga tėvams. Vienareikšmiškai – tėvai gali grįžti į darbus, neprarasti turimų kompetencijų, siekti karjeros, įnešti didesnį finansinį indėlį į bendrą šeimos biudžetą.
Kita vertus įvairūs tyrimai rodo, kad vaikai, kurie lankė darželį, geriau mokosi ir mokykloje. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikai įpranta prie dienos plano, mokosi susikaupti, mokytis, išmoksta, kad tai yra disciplina.
Be to, labai svarbu suprasti alfa kartos vaikus. Šie vaikai nori viską gauti čia ir dabar, tėvai dažnai vaiko įgeidžius tenkina nepagalvodami, kad taip formuojamas neteisingas elgesys.
Namuose sunkiau ir discipliną įvesti, ir patys vaikai drąsiau bando ribas, kurias ne visada tėvai sugeba išlaikyti. Norėdami ramybės, dažnai vaikus paleidžia į virtualią erdvę, o vaikai savo ruožtu ilgainiui ima nebeatskirti elgesio modelių, taikomų realybėje ir virtualiame pasaulyje. Tai veda į destrukciją“, – sako prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai (taip pat ir tęstiniai) rodo, kad ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia jo sėkmę pradėjus lankyti mokyklą. Tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai. Visi tyrimų autoriai pripažįsta, kad tik kokybiškos ikimokyklinio ugdymo programos teigiamai veikia vaikų raidą[4].
Lozungai, bet ne realybė?
Seimo narė V. Targamadzė svarsto, kad idėja įvesti visuotinį ikimokyklinį ugdymą gera, tačiau kiek realiai įgyvendinama – sunku pasakyti. Ji neslepia skepticizmo dėl lengva ranka dalijamų pažadų.
„Jau po trijų metų esą turi būti 19 naujų darželių visoje šalyje. Kada jie bus pastatyti? Kur? Ir ar jų užteks? Apie 11 tūkst. vaikų, pagal paskutinę informaciją, nepatenka į darželius, nes jiems tiesiog neužtenka vietų. Tai yra netvarka.
Jei valdžia paskelbia idėją, kad netrukus savivaldybė nebeturės teisės neturėti vaikui vietos darželiuose, tačiau bus pamiršta, kad trūksta darželių, trūksta grupių, trūksta pedagogų – tokia retorika pavirs lozungu, bet ne realia siekiamybe.
Dalis specialistų, su kuriais teko bendrauti, tokia idėja tiesiog nelabai tiki.
Juo labiau kad lygiagrečiai eina ir įtraukiojo ugdymo programa, ir mokytojo profesija turi tapti prestižine.
Uždaviniai labai ambicingi, sudėtingi, sunkiai įgyvendinami. Entuziazmas yra gerai, bet jis turi būti paremtas realiomis galimybėmis“, – sako parlamentarė.
Ministerija savo ruožtu tikisi savivaldybių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą.
„Situacija nėra paprasta. Dirbti turime išvien. Pirmiausia svarbu sutarti su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl visuotinio ugdymo tikslesnių parametrų ir konkrečių darželių infrastruktūros plėtros planų iki 2025 m. Reikia paskatinti savivaldybes priimti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti geresnį ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą.
Taip pat svarbu orientuotis į geresnį jau veikiančių ugdymo įstaigų pastatų pritaikymą ikimokykliniam ugdymui, o ne naujų įstaigų steigimą ir pastatų statymą. Taip pat užtikrinti vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose ir turinčių specialių poreikių, integraciją į ugdymo įstaigas, tiek valstybines, tiek privačias“, – taip kalbėjo ŠMSM ministrė J. Šiugždinienė.
