Rusija traukiasi iš grūdų susitarimo
Savaitgalį Rusija pranešė stabdanti savo dalyvavimą Jungtinių Tautų sudarytame susitarime, kuriuo buvo siekta užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą. Kaip paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, Maskva neapibrėžtam laikotarpiui pasitraukia iš grūdų sandorio ir dėl šio sprendimo kaltina Ukrainą[1].
Sutartis turėjo galioti iki lapkričio 19 dienos, tačiau, nepaprieštaravus nė vienai pusei, ji būtų automatiškai pratęsta.
JAV, Europos Sąjunga, NATO ir Turkija deda visas įmanomas pastangas raginant Rusiją persvarstyti savo sprendimą.
Rusijos atsisakymas toliau dalyvauti grūdų eksporto susitarime gali turėti rimtų padarinių ir sukelti pasaulinę maisto krizę – apie tai kalbėta nuo pat karo pradžios iki vasaros, kai Rusijai ir Ukrainai pavyko pasiekti susitarimą dėl saugaus grūdų išvežimo iš Ukrainos uostų.
Grūdų eksporto iš Juodosios jūros Ukrainos uostų susitarimas buvo pasiektas šią vasarą. Grūdų gabenimas iš Ukrainos uostų yra gyvybiškai svarbus pasauliniam maisto aprūpinimui.
Pagal šį susitarimą, vien pirmadienį iš Juodosios jūros uostų turėjo išplaukti 16 laivų, gabenančių grūdus.
Rusija apkaltino Ukrainą dėl atakos prieš karinį rusų jūrų laivyną
Rusijos pareigūnai paskelbė nebesilaikysiantys susitarimo su Ukraina dėl Juodosios jūros uostų atlaisvinimo grūdų eksportui. To priežastis esą yra pačios Ukrainos įvykdyta ataka prieš Rusiją. Rusijos atstovai kaltina Ukrainą surengus bepiločių lėktuvų smūgį jos Krymo kariniam laivynui[2].
Skelbiama, kad dėl bepiločių lėktuvų smūgių buvo padaryta nedidelė žala dviem Rusijos kariniams laivams, kurie saugo Ukrainos grūdų siuntas. Apie tai pranešė Rusijos paskirtas vietos gubernatorius Michailas Razvožajevas. Jis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad per ataką sprogo „keli Rusijos karo laivai“.
Rusijos gynybos ministerija suskubo švaistytis kaltinimais ir smūgį Rusijos Juodosios jūros laivynui netoli Krymo Sevastopo uosto pavadino „teroristiniu“ išpuoliu, apkaltino Ukrainą jį surengus ir pareiškė, kad jį suplanuoti padėjo Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno „specialistai“.
Šis smūgis buvo surengtas praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai Ukraina ir Rusija su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasiekė svarbų susitarimą, leidžiantį grūdų prikrautiems laivams saugiai išplaukti iš Ukrainos Juodosios jūros uostų. Šiose diskusijose Turkija veikė kaip moderatorius, tikrinantis laivus prieš jiems išplaukiant[3].
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, reaguodamas į Rusijos Ukrainai mestus kaltinimus teigė, kad Rusija iš anksto planavo susitarimą dėl grūdų pervežimo sužlugdyti ir kaltino Maskvą, kad ji pasinaudojo bepiločio lėktuvo smūgiu kaip „melagingu pretekstu blokuoti grūdų koridorių“. D. Kuleba taip pat paragino Vakarų šalis ir kitus partnerius reikalauti, kad Rusija „nutrauktų bado žaidimus ir vėl imtųsi vykdyti savo įsipareigojimus“.
Į situaciją sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šeštadienį kreipdamasis į tautą jis kalbėjo:
„Tai visiškai sąmoninga Rusijos blokada. Tai absoliučiai aiškus Rusijos ketinimas sugrąžinti didelio masto bado grėsmę Afrikai ir Azijai“.
Vakarai iš tiesų skubiai sureagavo į Rusijos pareiškimą ir Ukrainos prašymą atkreipti dėmesį į problemą. Dar šeštadienį JT pareigūnai kreipėsi į Rusijos valdžios institucijas dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos atnaujinimo, o JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Stephane’as Dujarricas teigė, kad šis susitarimas yra „labai svarbi humanitarinė priemonė, kuri neabejotinai daro teigiamą poveikį milijonų žmonių galimybėms gauti maisto“.
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Rusijos žingsnį nutraukti susitarimą pavadino „piktinančiu“ ir sakė, kad dėl jo, pasaulyje dar labiau išaugs bado mastai. Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas apkaltino Maskvą, kad ji „ginkluojasi maistu“.
Į griežtą JAV kritiką sureaguoti suskubo ir Rusija. Sekmadienį Rusijos ambasadorius Vašingtone atkirto, kad būtent JAV atsakas yra „piktinantis“ ir pateikiantis neteisingus teiginius apie Maskvos žingsnį.
Šiame susitarime svarbų vaidmenį vaidinančios Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė susisiekęs su savo kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos, kad pabandytų išgelbėti susitarimą, ir paprašė šalių vengti bet kokių provokacijų.
Galiausiai, Stambulo Koordinavimo centras paskelbė, kad spalio 31 d. iš Ukrainos uostų išplauks 12 laivų su grūdais, o dar du laivai įplauks į uostus. Paaiškėjo, kad JT, Turkijos ir Ukrainos delegacijos susitarė dėl atitinkamo plano[4].
Rusų sprendimas veikia grūdų rinkas
Rusijos sprendimas neribotam laikui sustabdyti saugų grūdų iš Ukrainos eksportą atsiliepė tarptautinėms grūdų rinkoms. Rusijos bendrovės „SovEcon“ grūdų analitikas Andrejus Sizovas sakė, kad pokyčiai grūdų rinkoje gali būti itin staigūs, nes, pasak jo, daugelis fondų pirmadienį turės pirkti rinkoje, kad padengtų savo pozicijas.
Analitikai tikisi ypač stiprios grūdų rinkos reakcijos, nes šio pagrindinio gyvulių pašaro derlius Europoje šį sezoną buvo 15 metų mažiausias.
„Ateinantys keturi žiemos mėnesiai, kai degalų, trąšų ir maisto trūkumas bus labiausiai juntamas Europoje ir netolimose Artimųjų Rytų ir Afrikos teritorijose, yra vienintelė Kremliui likusi galimybė palaužti Europos Sąjungos pasiryžimą remti Ukrainą“ – sako Vašingtone įsikūrusio Artimųjų Rytų instituto Ekonomikos ir energetikos programos nenuolatinis bendradarbis Michaelis Tanchumas[5].
Susitarimas gali užtikrinti maisto grandies tiekimą
Šių metų liepos mėnesį Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pasiekė susitarimą su JT ir Turkija dėl Rusijos jūrų blokados Juodojoje jūroje atšaukimo. Susitarimas leido Ukrainos laivams iš jos uostamiesčių plukdyti grūdų laivus, o Turkija buvo atsakinga už laivų, kuriuose, kaip perspėjo Rusijos pareigūnai, gali būti kontrabandinių ginklų, tikrinimą[6].
Ukrainos pareigūnai signalizavo, kad dėl Rusijos blokados gali smarkiai išaugti maisto kainos, o prezidentas V. Zelenskis teigė, kad tai gali sukelti protestus, badą ir masinę migraciją, nes pasaulis „balansuoja ant maisto saugumo krizės slenksčio“.
Pasak JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovo Jozefo Schmidhuberio, dėl Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos blokados prie Ukrainos Juodosios jūros uostų ir daugybės infrastruktūros problemų šalyje įstrigo beveik 25 mln. tonų grūdų.6 mln. Tiek tonų grūdų Ukraina kiekvieną mėnesį išveždavo už šalies ribų, kol V. Putinas vasario mėnesį pradėjo invaziją.
Kovo mėnesį Ukrainos grūdų eksportas sumažėjo iki 300 000 tonų, balandžio mėnesį – maždaug 1 mln. tonų, o gegužės mėnesį – 1,7 mln. tonų.
Kurį laiką Juodosios jūros koridorius buvo tyliai sėkmingas, nes padėjo Ukrainai vėl eksportuoti beveik tiek pat grūdų, kiek ir prieš karą. Daugiau kaip pusė iš 6,9 mln. tonų žemės ūkio produktų, daugiausia grūdų, kuriuos Ukraina eksportavo rugsėjo mėnesį, keliavo per dabar uždarytą Odesos uostų maršrutą.
Ukrainos eksporto į Juodąją jūrą nutraukimas gali pagilinti maisto krizę. Šiais metais Pasaulio maisto programa pranešė, kad 50 mln. žmonių balansuoja ant bado ribos. Labiausiai tai pajus skurdžių šalių gyventojai, kur maistas sudaro didesnę vidutinio namų ūkio išlaidų dalį. Keliose Rytų Afrikos šalyse jau dabar jaučiamas didelis maisto trūkumas.
