Po Seimo sprendimo – dar vieni pokyčiai teismų sistemoje
Po to, kai Seimas nepritarė Nerijaus Meilučio kandidatūrai antrai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kadencijai, teismų sistemoje įvyko dar vienas reikšmingas pasikeitimas. Pasibaigus jo kadencijai, teisėjas neteko ir Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojo bei tarybos nario pareigų. Toliau jis dirbs Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju.
Į N. Meilučio vietą Teisėjų taryboje išrinktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas. Tokį sprendimą Teisėjų taryba priėmė birželio 19 dieną vykusiame neeiliniame posėdyje. R. Gadliauskas pareigas pradėjo eiti praėjusią savaitę ir jas eis iki dabartinės Teisėjų tarybos vadovybės kadencijos pabaigos, pranešė Nacionalinė teismų administracija.
N. Meilučio įgaliojimai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigose baigėsi birželio 22 dieną. Kartu baigėsi ir jo, kaip Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojo, įgaliojimai, nes šias pareigas jis ėjo būtent dėl užimamų teismo vadovo pareigų.
Nesulaukė Seimo palaikymo antrai kadencijai
N. Meilučio pasitraukimas iš Teisėjų tarybos vadovybės susijęs su anksčiau priimtu Seimo sprendimu. Birželio 9 dieną parlamentas nepritarė prezidento teiktai jo kandidatūrai antrai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kadencijai.
Šis balsavimas sulaukė nemažai diskusijų tiek teisininkų bendruomenėje, tiek tarp politikos apžvalgininkų. Dalis jų atkreipė dėmesį, kad viešai nebuvo įvardyta jokių priekaištų nei dėl N. Meilučio profesinės veiklos, nei dėl jo vadovavimo vienam svarbiausių šalies teismų. Todėl kai kurie ekspertai svarstė, jog sprendimą galėjo lemti ne vien profesiniai argumentai.
Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė vertinimų, kad parlamento balsavimas galėjo būti susijęs su rezonansinėmis vadinamosiomis „čekiukų“ bylomis. Būtent N. Meilučio vadovaujamas Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo daugelį šių bylų ir dažniausiai palikdavo galioti pirmosios instancijos priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Dėl to nemaža dalis savivaldybių tarybų narių neteko mandatų, o išteisinamieji sprendimai buvo priimti tik pavieniais atvejais. Vis dėlto jokių oficialių įrodymų, kad būtent tai lėmė Seimo sprendimą, nėra.
Kokį vaidmenį atlieka Teisėjų taryba?
Teisėjų taryba yra svarbiausia teismų savivaldos vykdomoji institucija, kurios pagrindinis uždavinys – užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei spręsti svarbiausius teismų sistemos veiklos klausimus. Taryba taip pat teikia išvadas dėl teisėjų skyrimo, karjeros, dalyvauja formuojant teismų politiką ir atstovauja teisėjų bendruomenės interesams.
Šiuo metu Teisėjų tarybą sudaro 17 narių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai į ją patenka pagal užimamas pareigas, o likusius narius renka Visuotinis teisėjų susirinkimas. Įstatymas numato, kad tas pats teisėjas Teisėjų tarybos nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Naujasis pirmininkės pavaduotojas R. Gadliauskas šias pareigas eis iki dabartinės tarybos vadovybės kadencijos pabaigos.
