Įmokų dydį lems daugiabučio techninė būklė
Daugiabučių gyventojams – svarbi žinia nuo liepos: vieno sprendimo gali pakakti, kad mėnesio įmoka padidėtų net keturis kartus. Nuo šiol mokama suma priklausys nuo to, kokios būklės yra namas. Ministerija tikina, kad taip siekiama paskatinti gyventojus nelaukti, kol pastatas ims byrėti, tačiau daliai žmonių tai reikš ir didesnes išlaidas.
Nuo liepos 1-osios įsigalioja Vyriausybės patvirtinta tvarka, pagal kurią minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su daugiabučio technine būkle. Tai reiškia, kad nuo šiol gyventojų mokama suma priklausys nuo to, kaip įvertintas jų namas – kuo prastesnė techninė būklė, tuo didesnės bus privalomos kaupiamosios įmokos[1].
Aplinkos ministerija tikisi, kad naujoji tvarka paskatins gyventojus ir daugiabučių valdytojus daugiau dėmesio skirti pastatų priežiūrai bei neatidėlioti būtinų remonto darbų.
„Siekiame, kad daugiabučių priežiūra skatintų nuosekliai rūpintis savo pastato technine būkle. Kaupiamosios įmokos susiejimas su būkle yra paskata gyventojams ir namų valdytojams laiku investuoti į pastato priežiūrą, nelaukiant, kol problemos taps pavojingos ir jų sprendimas kainuos daug brangiau”, – sako aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.
Jeigu daugiabutis bus pripažintas geros techninės būklės, minimalus kaupiamosios įmokos tarifas nesikeis. Tačiau nustačius patenkinamą arba vidutinę pastato būklę, tarifas didės du kartus. Jei pastatas bus įvertintas kaip blogos būklės, įmoka padidės tris kartus, o labai blogos arba kritinės būklės daugiabučių gyventojams teks mokėti net keturis kartus didesnį minimalų tarifą.
Papildomai kaupiantys gyventojai galės išvengti didesnių įmokų
Vis dėlto didesni tarifai bus taikomi ne visiems. Išimtis numatyta daugiabučiams, kurių butų ir kitų patalpų savininkai jau dabar yra priėmę sprendimą papildomai kaupti lėšas pagal namo atnaujinimo priemonių ilgalaikį planą ir tai daro ne trumpiau kaip dvejus metus.
Pavyzdžiui, nustačius vidutinę namo techninę būklę, kai gyventojai kaupia tik pagal minimalų privalomą tarifą, šis padidės nuo 0,1025 iki 0,205 euro už kvadratinį metrą per mėnesį arba nuo 0,1281 iki 0,2562 euro už kvadratinį metrą per mėnesį – priklausomai nuo pastato dydžio.
Visais atvejais galios maksimali riba – bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus tarifo. 2026 metais jis siekia 1,2811 euro už kvadratinį metrą per mėnesį.
Jeigu po atliktų remonto ar kitų tvarkymo darbų pastato techninė būklė pagerės, mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas turės būti atitinkamai sumažintas.
Pastato būklę galės patikrinti ir būsimi butų pirkėjai
Duomenys apie daugiabučių techninę priežiūrą kaupiami nuo praėjusių metų lapkričio veikiančioje Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS). Pagal joje esančią informaciją sistema automatiškai sugeneruoja pastato techninės būklės vertinimą.
Daugiabučio valdytojas – bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius – privalės užtikrinti, kad pasikeitus pastato būklei nuo kito mėnesio pradžios būtų perskaičiuotas ir kaupiamosios įmokos tarifas. Tuo metu techninis prižiūrėtojas sistemoje turės registruoti visus nustatytus defektus.
Dalis PDBIS duomenų bus prieinama ir butų savininkams. Tai reiškia, kad parduodant būstą bus galima pirkėjui parodyti oficialų pastato techninės būklės įvertinimą, o būsimi gyventojai galės iš anksto įvertinti, kokios būklės name planuoja įsigyti butą.
Senstantys daugiabučiai vis dar kelia problemų
Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 35 tūkst. daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų. Dalis jų iki šiol susiduria su ilgus metus atidėliotais remonto darbais – apgriuvusiais balkonais, pažeistais fasadais, susidėvėjusiais stogais ar vamzdynais.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad dėl prastos bendrojo naudojimo objektų techninės būklės kasmet įvyksta keli šimtai įvairių incidentų. Tikimasi, jog naujoji tvarka paskatins gyventojus daugiau investuoti į pastatų priežiūrą ir padės išvengti situacijų, kai smulkūs gedimai virsta brangiai kainuojančiais remonto darbais.
