Prancūzijos oro uostai sulaukė pranešimų apie bombas
Po grasinimų apie užminuotus pastatus, trečiadienio rytą buvo evakuoti Bordo, Renno, Lilio, Tulūzos, Bovės, Nicos, Strasbūro, Biarico, Nanto ir net du Lione esantys oro uostai[1]. Skrydžiai į šiuos oro uostus ir iš jų buvo sustabdyti, šiuo metu kai kurie iš jų jau atnaujinti, tačiau keleiviai gali tikėtis kelių valandų vėlavimo[2].
Prancūzijos aviacijos institucijos atstovai spaudai skelbia, kad šeši šalies oro uostai buvo evakuoti po to, kai telefonu arba elektroniniu paštu buvo gauta grasinimų juose susprogdinti bombą. Dar keturi oro uostai buvo evakuoti aptikus įtartinų paketų.
Šiuo metu dauguma oro uostų jau leido keleiviams sugrįžti į vidų po patikrinimų, tačiau išsamios saugumo operacijos truko nuo vienos iki dviejų valandų. Dėl to, šie netikėti grasinimai sprogmenimis sukėlė vėlavimų ir atšaukimų bangą, kuri sutrikdė milijonų keleivių kelionių planus.
O trečiadienį Prancūzijoje buvo kilęs nerimas ne tik dėl sprogmenų oro uostuose, bet ir Versalio rūmuose. Čia saugumo sumetimais lankytojai buvo evakuoti jau trečią kartą nuo savaitgalio. Šeštadienį buvo evakuoti ne tik šie rūmai, bet ir Luvro muziejus.
Prancūzijoje pakeltas teroristinio pavojaus lygis
Po islamistinio išpuolio prieš mokytoją viename šalies licėjų, įvykdytą praėjusį penktadienį, visoje Prancūzijoje galioja aukščiausias iš trijų teroristinio pavojaus laipsnių[3].
Primename, kad penktadienį, spalio 13 d., Arraso mokykloje, esančioje šiaurės rytų Prancūzijoje, buvo įvykdytas teroristinis išpuolis peiliu, per kurį žuvo mokytojas, buvo sužeisti dar du mokyklos darbuotojai. Įtariamasis yra sulaikytas, tyrimas, kuriam vadovauja antiteroristinė policija, tęsiamas.
Atakos dieną, apie 11 val. vietos laiku, į Arraso licėjų įsiveržė mažiausiai dviem peiliais ginkluotas vyras. Jis užpuolė ir nužudė vieną mokytoją, sužeidė dar du darbuotojus, iš kurių vieno būklė tebėra kritinė. Nė vienas mokinys nebuvo sužeistas.
Užpuolikas buvo suimtas įvykio vietoje. Policija teigia, kad tai 20-ies metų čečėnų kilmės vyras, kuris Prancūzijoje gyvena nuo penkerių metų. Jis įvardytas kaip Mohammedas Mogučkovas, Rusijos pilietis, į Prancūziją atvykęs 2008 m.
Jis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, kuris buvo atmestas, tačiau negalėjo būti išsiųstas iš Prancūzijos, nes atvykęs buvo jaunesnis nei 13 metų. Vietos žiniasklaida praneša, kad jis yra buvęs licėjaus mokinys.
Jaunuolis buvo įtrauktas į stebėjimo sąrašą dėl ekstremizmo ir nuo liepos pabaigos buvo aktyviai stebimas Prancūzijos vidaus saugumo tarnybos DGSI. Jo 17-os metų brolis taip pat buvo sulaikytas netoli kitos mokyklos. Pranešama, kad jis taip pat buvo stebimas dėl ekstremizmo.
Praėjus vos kelioms valandoms po išpuolio buvo paskelbta, kad Prancūzija padidino teroro pavojaus lygį iki aukščiausio pavojaus lygio: urgence attentat. Tai reiškia, kad šalyje papildomai dislokuota apie 7 000 karių, visose skirtingose saugumo tarnybose.
Tai reiškia, kad papildomi kariai prisijungs prie tų, kurie jau patruliuoja Prancūzijoje pagal operaciją Sentinelle – nuo 2015 m. vykdomą karinę operaciją, kurios metu Prancūzijos kariuomenės kariai užtikrina papildomą saugumą potencialiuose terorizmo taikiniuose, įskaitant turizmo objektus ir transporto mazgus.
Šią savaitę kariai ir policijos pareigūnai patruliuoja ne tik prie mokyklų ir kitų potencialių taikinių, pavyzdžiui, sinagogų, bet ir prie turistinių objektų ir transporto jungčių, pavyzdžiui, pagrindinių geležinkelio, metro ar autobusų stočių.
Nuo 2015 m. Prancūzija patyrė daugybę islamo ekstremistų išpuolių. Vienas paskutinių įvyko 2020 m., kai radikalizuotas čečėnų pabėgėlis netoli savo mokyklos Paryžiaus priemiestyje nukirto galvą mokytojui. Tuomet visoje šalyje vėl kilo tikra šoko ir pasipiktinimo banga, atsinaujino diskusijos apie radikalaus islamo įtaką.
Pranešimai apie galimus sprogimus pasiekia ir Lietuvą
Nuo praėjusios savaitės, Lietuva taip pat yra atakuojama įvairiais pranešimais apie tariamai užminuotas mokyklas bei kitas įstaigas. Kaip skelbia policija, vien trečiadienio naktį šalies įstaigos, įmonės sulaukė apie 2 tūkst. laiškų su grasinimais susprogdinti.
Policijos departamento pranešime spaudai, trečiadienio naktį, tarp 2 ir 3 valandos, įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo elektroninius laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas.
Anot policijos, nors įstaigos ir toliau masiškai gauna grasinimus, grėsmės lygis šalyje nėra pakitęs.
„Laiškai išsiųsti maždaug 2000 adresais, gauti iš penkių skirtingų elektroninių pašto adresų“, – teigia policija.
Antradienį švietimo, ugdymo ir kitos įstaigos gavo virš 1000 pranešimų su grasinimais susprogdinti, pirmadienio naktį, anot policijos, tokių laiškų sulaukta apie 1,5 tūkst., o praėjusį penktadienį – apie 900.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad didžioji dalis grasinančių laiškų parašyta rusų kalba. Anot jo, laiškų su grasinimais siuntimas yra organizuota kibernetinė ataka, kurie siekiama sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą ir sukelti paniką visuomenėje.
Valstybės institucijos pažymi, kad platinami grasinantys pranešimai šalies ugdymo įstaigoms yra tikslinga ir koordinuota ataka. Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad panašius laiškus gauna ir Latvija bei Estija.
