<h2>Proveržio vėjo jėgainių statybų planuose tikimasi dar 2021-aisiais</h2>
<p style="text-align: justify;">Vėjo jėgainės gali tapti Lietuvos ,,juoduoju arkliuku’’. Dar 2020-ais paskelbta apie energetikos grupės „E energija“ planuojamą statyti 70 megavatų galios vėjo jėgainių parką Telšių rajone. Parkas, kuriama planuojamos 13 vėjo jėgainių yra bendrovės „L-Vėjas“, o statybomis rūpinasi Lietuvos bendrovė „Baltic Engineers“ kartu su Škotijos „The Natural Power Consultants Limited“, kuriai tai tapo pirmuoju statybų valdymo projektu Baltijos šalyse[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>lrt.lt</em>, „Baltic Engineers“ generalinis direktorius D. Kvedaras akcentuoja, jog jo valdoma įmonė jau yra įgyvendinusi keturių vėjo jėgainių parkus, kurie išsiskiria pažangumu ir dydžiu.</p>
<p style="text-align: justify;">Energetikos grupės ,,E energija’’ pirmasis vėjo jėgainių projektas dienos šviesą išvydo dar 2012-ais metais Šilutėje. Sėkmingai ieškodama naujų finansavimo modelių 2018 metais „E energija“ užbaigė pirmąjį elektros energijos pirkimo sutarties pagrindu veikiantį vėjo jėgainių parką Pagėgiuose, kurio bendra galia – 4 MW. Tai tapo pirmuoju be valstybės subsidijų išvystytu atsinaujinančių energijos šaltinių projektu Baltijos šalyse[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma <em>e-energija.lt</em>, 2020-ais metais pradėjus vystyti 68,9 MW Telšių vėjo elektrinių parką, „E energija“ pritraukė pasaulinės energetikos rinkos lyderės „General Electric“ investicijas Lietuvoje, kuri kaip mažumos akcininkas kartu su „E energija“ kontroliuoja dabartinį projektą, dalyvauja finansavimo struktūroje, tiekia šiai dienai galingiausias ir efektyviausias „Cypress“ vėjo turbinas ir rūpinsis užbaigto vėjo elektrinių parko priežiūra 25 metus. Planuojama, jog Telšių parkas pradės veikti 2021 metų pabaigoje.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai gali būti laikoma svarbiu žingsniu žaliosios energetikos link, ypač atsižvelgiant į faktą, jog prieš kelerius metus Lietuva užsibrėžė ambicingą strateginį tikslą, kurį sveikino kitos Europos šalys, – iki 2050-ų metų 100% reikalingos elektros energijos pasigaminti tik iš atsinaujinančių šaltinių[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, skambūs pareiškimai lieka nepatvirtinti matomais darbais bei postūmiais, pastebima skatinamųjų priemonių stoka, o kai kuriais atvejais, skepticizmas ir pasipriešinimas vėjų jėgainių parkų įrengimui. Tikėtina, kad problemos ankščiau ar vėliau imtis teks valstybei, nes be jos svaraus žodžio, įgyvendinti Lietuvos energetikos tikslus ir Europos Žaliąjį susitarimą gali tapti itin keblu.</p>
<h2>Susiduriama su aplinkosaugininkų ir vyriausybinių institucijų pasipriešinimu</h2>
<p style="text-align: justify;">Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos (LAIE) konfederacija komunikuoja apie kenkėjišką veiklą, nukreiptą prieš vėjo elektrinių plėtrą šalyje.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors Lietuvos strateginiais dokumentais įtvirtinta sparti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) bei joms prijaučiančios institucijos ir atskiri susiję asmenys, konfederacijos teigimu, stabdo bei vilkina iš esmės visus vėjo jėgainių plėtros projektus Lietuvoje[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma <em>ve.lt</em>, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, kad 2030-ais, energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) Lietuvoje sudarys 45%, 2050-ais – 80%, o AEI taps pagrindinė elektros, šilumos ir vėsumos energijos gamybos bei transporto sektoriuose. Tuo tarpu dabar, Lietuva importuoja virš 70% visos sunaudojamos elektros energijos.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip <em>ve.lt</em> teigia atsinaujinančios energetikos (AE) plėtotojai, prieš atsinaujinančią energetiką nusiteikusių institucijų veiksmais yra žlugdomos investicijos, prarandama galimybė savivaldybių gyventojams gauti papildomų pajamų, valstybei surinkti daugiau mokesčių, o su tokiomis situacijomis susiduriama Kelmės, Akmenės, Marijampolės, Tauragės, Šakių, Pakruojo, Raseinių, Telšių rajonuose.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, remiantis <em>ve.lt</em> inormacija, valdininkai pažymi, kad pati AE veikla negalima bent 10 km. iki saugomų teritorijų, turi būti ne arčiau kaip 3 km. iki gyvenamųjų vietovių, negalima teritorijose, kur 10 km. spinduliu būtų matoma bent vieno asmens ir vietovėse, kur gali skraidyti, perėti ar būti pastebėti paukščiai, šikšnosparniai ir bent 3 km. spinduliu apie tokias teritorijas.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši veikla taip pat negalima miškų teritorijose, pelkėse, vandens telkiniuose ir bent 0,5 km. atstumu nuo tokių teritorijų. AE veikla negalima jeigu ji ar jos infrastruktūra daro poveikį kraštovaizdžiui, nors kraštovaizdis niekaip nėra įvertinamas objektyviais kriterijais.</p>
<p style="text-align: justify;">Šis klausimas pateko ir į Seimo darbotvarkę, 2021-ųjų kovo 31-ą, kai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl institucijų veiksmų galimai stabdant vėjo jėgainių plėtros projektus“[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip skelbia <em>ELTA.LT</em>, LAIEF rašte reiškiamas nepasitikėjimas Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovaujančių ir jiems pavaldžių asmenų veiksmais ir teigiama, kad jie savo sprendimuose naudoja galimai nepagrįstus bei subjektyvius argumentus ir neįsigaliojusių teisės aktų nuostatas, kurios nukreiptos prieš vėjo jėgainių plėtros projektus.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip atsaką į problemą, ministerija pateikė Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo planą ir pasiūlė „trijų taisyklių“ pasiūlymą. Remiantis <em>ELTA.LT</em> informacija, „Trijų taisyklių“ pasiūlymu siekiama geometriniais skaičiavimais pakeisti vizualinį modeliavimą, kurie, pasak pranešėjų, suteiktų teisinio aiškumo visoms pusėms.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zoltan-tasi-rifeono12oc-unsplash.jpg" alt="Vėjo jėgainės jūroje" /></p>
<h2>Žalioji energija yra (ne)išvengiama mūsų ateitis</h2>
<p style="text-align: justify;">Europoje ir pasaulyje jau ne vienerius metus ieškoma saugių energetikos alternatyvų. 2020-ais Europoje veikiantys vėjo elektrinių parkai pagamino 16% žemyne suvartotos elektros energijos, o šiuo metu iš viso Europoje veikia 220 GW galios vėjo elektrinių parkų[6].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašoma <em>elektronika.lt</em>, per ateinančius penkerius metus, Europos Sąjungoje numatoma kasmet instaliuoti 15 GW galios naujų elektrinių, bet siekiant iki 2030-ųjų emisijas sumažinti 55% kasmet instaliuoti reikia beveik dvigubai daugiau – maždaug 27 GW.</p>
<p style="text-align: justify;">Galima daryti prielaidas, jog biurokratinės situacijos ir pareigūnų pasipriešinimas šių elektrinių plėtrai kiša koją tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Vis tik, pareigūnų ir vietos verslo atstovų dangstymasis aplinkosauginiais faktoriais ir susirūpinimu kraštovaizdžiu dažnai atrodo neskaidrus.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujosios energetikos kompanijos atsigręžusios į bet kurį tinkamą Lietuvos regioną gali iš pamatų pakeisti vietos gyvenimą. Nors aplinkosauginiai bei kraštovaizdžio veiksniai visuomet turi būti apsvarstomi, nederėtų pamiršti ir vietos gyventojų, kuriems tokių verslų atėjimas gali reikšti naujas darbo vietas bei atgimstančius regionus.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu vietos verslininkai į naujus rinkos žaidėjus žiūri kaip į konkurentus, todėl skepticizmas bei pasipriešinimas gali būti suvokiami kaip savanaudiškų siekių atspindys. Aplinkosauginės institucijos taip pat yra linkusios užmerkti akis daliai gamtai pavojingų pramoninių projektų, tačiau būtent vėjo jėgainės kelia nemenkas aistras.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo atveju tampa svarbi aiški ministerijos komunikacija, susitelkimas į vėjo energetikos plėtrą, kartu apsaugant gamtą bei vietinį kraštovaizdį. Tik atradus balansą, galima tikėti, jog Lietuvos išsikelti tikslai dėl energetinės nepriklausomybės bei ES įsipareigojimų gali būti įgyvendinti.</p>
