Savivaldybės tarybos komitetui arba komisijai pirmininkaujantys nariai uždirba vienodai, nors posėdžių – ne po lygiai
Kas pasakė, kad dirbant valstybės labui reikia „arti juodai“? Štai nors atlyginimai gal ir „nežiba“, bet darbo krūvis tikrai neleidžia pražilti – štai Telšių rajono savivaldybės administracijos nariai nors ir už darbą gauna vos 1 200 eurų „ant popieriaus“ kiek perkopiantį atlyginimą, per mėnesį atsėdi vos kelis posėdžius.
Telšių rajono savivaldybėje jos tarybos narių darbo užmokesčiai svyruoja nuo 857,04 iki 1 285,49 eurų neatskaičius mokesčių (kas yra maždaug 551,07 – 826,57 eurai į rankas)[1].
Didžiausią darbo užmokestį (826,57 eurus į rankas) gauna komiteto pirmininkas Rimantas Adomaitis, per mėnesį turintis 5 posėdžius.
Kiek mažiau – 4 – posėdžius turi tokias pačias pareigas ir tokį patį darbo užmokestį gaunantis Algirdas Bacevičius. Už šį dar mažiau posėdžiauja tas pačias pareigas taryboje einanti Janina Bucevičė – jai priklauso atsėdėti vos tris posėdžius per mėnesį. Žinoma, už tą patį darbo užmokestį (taigi, skaičiuojant, vieno posėdžio vertė gaunasi maždaug 275 eurai).
Nepervargsta ir paprasti tarybos nariai
Mažiausius – 1 071,24 eurus ant popieriaus siekiančius darbo užmokesčius šioje taryboje gauna paprasti tarybos nariai – tiesa, posėdžiaudami jie taip pat, panašu, nepervargsta ir „kuprų“ neaugina.
Štai Gintautas Bratkauskas kartu su Evelina Lenkauskiene, Vilma Šakiene, Linu Šedvilu bei Rimantu Vaiktumi per mėnesį posėdžiauja tris kartus, Remigijus Juška ir Rugilė Kumžaitė už tą patį atlyginimą – vos du, tiek pat kartų posėdžiauja ir Martinas Leščiauskas, Egidijus Narmontas, Jolanta Rupeikienė.
Keista, tačiau mažiausią darbo užmokestį – 857,04 eurus – čia gauna komiteto arba komisijos pirmininkas Imantas Motiejūnas, kuriam kas mėnesį numatyti trys posėdžiai. Tačiau vasario mėnesį I. Motiejūnui pavyko dalyvauti vos dviejuose.
Visgi, net ir per mėnesį turint sudalyvauti vos keliuose posėdžiuose, ne visi tarybos nariai yra suinteresuoti pasirodyti savivaldybėje, mat keli – įskaitant tarybos narį K. Andrijauskas ir komiteto pirmininko pavaduotoją Remigijų Puplauską – vasarį nedalyvavo nei viename posėdyje ir pinigus gavo tiesiog „už orą“.
Po „čekiukų“ skandalo – oficialiai įdarbinti tarybos nariai ir sumažintos išlaidos
Po „čekiukų“ skandalo Seimas patvirtino Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios nuo 2023 m. liepos 1 d. keičia savivaldybių tarybų narių finansavimą. Vietoj iki šiol mokėtų išmokų už įvairias su veikla susijusias išlaidas yra skiriamas fiksuotas atlyginimas, priklausantis nuo mero algos dydžio[2].
Nurodoma, kad tokių pokyčių imtasi siekiant užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kurį atskleidė „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“.
Pagal naująją tvarką eiliniam tarybos nariui mokama 20 % mero algos – nuo 640 Eur mažose savivaldybėse iki 805 Eur Vilniuje. Opozicijos lyderiams, komitetų ir komisijų pirmininkams bei jų pavaduotojams atitinkamai mokamas 20 ir 10 proc. didesnis atlyginimas. Taip pat įvesta prievolė mažinti atlygį proporcingai praleistų tarybos, komitetų ar komisijų posėdžių skaičiui.
Atlyginimai apmokestinami gyventojų pajamų ir socialiniais mokesčiais, todėl savivaldos politikų finansavimas esą tampa skaidresnis ir vienodesnis visoje Lietuvoje.
Išteisintas Jonavos meras M. Sinkevičius
Tuo tarpu kovo pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutraukė buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamąją bylą, pripažindamas, kad jo veiksmai nebuvo pakankami baudžiamajai atsakomybei taikyti.
Teismas argumentavo, kad politikas grąžino pasisavintas lėšas ir nesukėlė didelės žalos, todėl jo elgesys laikytinas tik tarnybiniu pažeidimu. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, o buvusiam merui bus grąžinta sumokėta 12 tūkst. eurų bauda.
Po šio sprendimo M. Sinkevičius sėkmingai sugrįžo į Jonavos mero pareigas.
„Tikiuosi, kad visas chaosas, kuris teko Jonavos savivaldai – baigėsi ir dabar galėsime sklandžiai tęsti suplanuotus darbus.“ – tvirtino politikas[3].
