Gaslighting: kas tai, pavyzdžiai, ženklai ir kaip atsakyti

Gaslighting – tai psichologinė manipuliacija, kai žmogus nuolat neigia, iškraipo ar nuvertina tai, ką matėte, girdėjote, prisimenate ar jaučiate, kol pradedate abejoti savo atmintimi, nuovoka ir net sveiku protu. Lietuviškai vienos nusistovėjusios sąvokos nėra, todėl dažniausiai vartojamas angliškas žodis, o aprašomai sakoma „realybės iškraipymas“ ar „manipuliavimas kito suvokimu“. „Merriam-Webster“ žodynas gaslighting apibrėžia kaip šiurkštų kito žmogaus klaidinimą, dažniausiai savo naudai. Terminas kilo iš 1938 m. Patricko Hamiltono pjesės „Gas Light“ ir ypač iš 1944 m. filmo „Gaslight“, kuriame vyras slapta pritemdo dujinių lempų šviesą, o paskui įtikinėja žmoną, kad jai tik atrodo.

Gaslighting nėra tas pats, kas nesutarimas ar skirtingi prisiminimai. Tai modelis, kuris paprastai stiprėja pamažu, o jo poveikis – vienas žmogus vis labiau ima remtis kito pateikta tikrovės versija. Gaslighting nėra diagnozė; tai elgesio būdas, kurį smurto artimoje aplinkoje specialistai laiko psichologinio (emocinio) smurto forma. Šiame straipsnyje rasite, ką reiškia gaslighting ir iš kur kilo žodis, pavyzdžius ir tipines frazes, ženklus, kad jums daromas gaslighting, kaip jis pasireiškia santykiuose, šeimoje, darbe ir pas gydytoją, kodėl jis veikia ir kaip atsakyti bei atsigauti. Tai dalis mūsų gido apie toksiškus santykius.

Ką reiškia gaslighting

Psichologijoje ir smurto artimoje aplinkoje srityje gaslighting reiškia manipuliaciją, kuria siekiama, kad žmogus suabejotų savo tikrovės suvokimu. Nuo įprasto konflikto jį skiria trys dalykai:

• Pasikartojimas. Tai neigimų, „pataisymų“ ir nuvertinimų grandinė, ne vienas ginčas.
• Pasislenkantis taikinys. Kalba niekada nesisuka tik apie faktus – ji pereina prie jūsų atminties, jautrumo ar psichikos būklės.
• Galios nauda. Manipuliuojantis išvengia atsakomybės, įgyja kontrolę arba sulaiko jus nuo išėjimo. Kai partneris sugriauna žmogaus pasitikėjimą savo suvokimu, tam žmogui daug sunkiau santykius palikti.

Žodis seniai išėjo iš terapeutų kabinetų. 2022 m. „Merriam-Webster“ paskelbė gaslighting metų žodžiu: tais metais jo paieškos žodyno svetainėje išaugo 1740 proc. Išplitimas turi ir kitą pusę – dabar gaslightingu kartais vadinamas bet koks melas ar nuomonių skirtumas. Partneris, supainiojęs datą, jums gaslightingo nedaro. Partneris, kuris mėnesių mėnesius tvirtina, kad pokalbių, kuriuos aiškiai prisimenate, nebuvo, ir sako, kad jūs „kraustotės iš proto“, – greičiausiai daro.

Lietuvoje šią sąvoką dažniausiai ieško angliškai, nes vienas lietuviškas atitikmuo neprigijo. Svarbiau ne pavadinimas, o atpažinimas: jei po kiekvieno pokalbio išeinate sutrikę ir atsiprašinėdami, nors pradėjote nuo aiškaus fakto, verta į tai pažiūrėti atidžiau.

Iš kur kilo žodis gaslighting

Istorija prasideda Londono scenoje. P. Hamiltono pjesėje „Gas Light“ (1938) vyras bando įtikinti žmoną, kad ji kraustosi iš proto: jis pritemdo dujomis kūrenamas lempas, o kai ji tai pastebi, tvirtina, kad šviesa nepasikeitė. 1940 m. pasirodė britų ekranizacija, tačiau garsiausia versija – 1944 m. MGM filmas „Gaslight“, kurį režisavo George'as Cukoras, o vaidino Ingrid Bergman, Charles'as Boyeris ir Josephas Cottenas; tai buvo ir Angelos Lansbury debiutas kine. I. Bergman už šį vaidmenį gavo „Oskarą“ kaip geriausia aktorė.

Per kelis dešimtmečius veiksmažodis „to gaslight“ perėjo į kasdienę kalbą, o vėliau – į klinikinę ir mokslinę literatūrą. 2019 m. sociologė Paige Sweet žurnale American Sociological Review paskelbė straipsnį „The Sociology of Gaslighting“, paremtą pokalbiais su moterimis, lankiusiomis smurto artimoje aplinkoje paramos grupes. Ji teigė, kad gaslighting remiasi socialine nelygybe ir galios santykiais artimuose ryšiuose, o smurtaujantys asmenys dažnai pasitelkia lyčių stereotipus, pavyzdžiui, kad moterys „neracionalios“ ar „isteriškos“, kad jų versija atrodytų įtikimesnė ir aukai, ir aplinkiniams.

Gaslighting pavyzdžiai ir tipinės frazės

Smurto artimoje aplinkoje specialistai gaslightingo taktikas dažnai skirsto į penkias grupes. Žemiau pateiktos frazės – tipiniai pavyzdžiai. Kiekviena iš jų kartą gali būti ištarta be blogų ketinimų, tačiau nuolatinis jų srautas yra pavojaus ženklas.

Taktika	Kaip atrodo	Frazių pavyzdžiai
Atsisakymas klausytis	Apsimeta nesuprantantis arba nesiklauso	„Apie tai daugiau nekalbėsiu.“ „Tu bandai mane supainioti.“
Atminties ginčijimas	Kvestionuoja jūsų atmintį, net kai prisimenate teisingai	„Taip nebuvo.“ „Tu niekada nieko gerai neprisimeni.“
Temos keitimas	Nukreipia pokalbį arba puola jūsų minčių „šaltinį“	„Čia tau sesuo prikalbėjo?“ „Tu prisigalvoji.“
Nuvertinimas	Jūsų poreikius ir jausmus paverčia nesvarbiais	„Tu per jautri.“ „Pyksti dėl nieko.“
Pamiršimas ar neigimas	Apsimeta pamiršęs įvykius arba neigia pažadus	„Aš to nesakiau.“ „Vėl kažką išsigalvoji.“

Kitos frazės, kurios dažnai kartojasi:

• „Tu nenormali. Taip niekada nebuvo.“
• „Tikrai? Juk tavo atmintis baisi.“
• „Viskas tik tavo galvoje.“
• „Visi su manimi sutinka, tik tu taip matai.“
• „Aš juokavau. Tu nesupranti juokų.“
• „Vėl perdedi, kaip visada.“
• „Jei mane mylėtum, nekaltintum manęs tuo.“
• „Tau reikia gydytis.“ (pasakyta ne iš rūpesčio, o tam, kad nutildytų pagrįstą nerimą)

Vienas pavyzdys nuo pradžios iki galo

Rūta pastebi, kad iš bendros sąskaitos dingo 400 eurų. Partneris sako, kad ji pati išleido ir pamiršo. Ji patikrina išrašą ir parodo pervedimą į jo asmeninę sąskaitą. Jis atsako, kad suklydo bankas, paskui – kad ji pati sutiko praėjusią savaitę, o galiausiai – kad ji „visada paranojiška dėl pinigų“ ir todėl su ja neįmanoma kalbėtis. Pokalbio pabaigoje kalbama jau ne apie pervedimą, o apie jos nerimą. Ji atsiprašo, kad „pradėjo barnį“. Vienas toks epizodas – blogas ginčas. Kai taip baigiasi dauguma problemų, tai gaslighting, o pinigų klausimas kartu yra ir ekonominis smurtas.

Ženklai, kad jums daromas gaslighting

Psichoanalitikė Robin Stern, knygos „The Gaslight Effect“ autorė, yra sudariusi ženklų sąrašą, kurio versiją naudoja ir smurto artimoje aplinkoje pagalbos organizacijos. Paklauskite savęs, ar jūs:

• nuolat abejojate savimi;
• daug kartų per dieną klausiate savęs, ar nesate „per jautrūs“;
• santykiuose dažnai jaučiatės sutrikę ar net „išprotėję“;
• nuolat atsiprašinėjate;
• nesuprantate, kodėl nesate laimingesni, nors daug kas gyvenime atrodo gerai;
• teisinate kito žmogaus elgesį prieš draugus ir šeimą;
• nutylite dalykus nuo draugų ir šeimos, kad nereikėtų aiškintis;
• žinote, kad kažkas negerai, bet negalite to įvardyti net sau;
• pradėjote meluoti, kad išvengtumėte menkinimo ir iškraipytų įvykių versijų;
• sunkiai priimate net paprastus sprendimus;
• jaučiate, kad anksčiau buvote labiau pasitikintys savimi, atsipalaidavę ir linksmesni;
• jaučiatės beviltiškai, be džiaugsmo, lyg nieko negalėtumėte padaryti gerai.

Paprastas testas: ar jaučiate poreikį įrašinėti pokalbius ar saugoti žinutes vien tam, kad sau įrodytumėte, jog kažkas tikrai įvyko? Pats toks impulsas rodo, kad jūsų suvokimas yra sistemingai griaunamas.

Gaslighting ar sąžiningas nesutarimas

Įprastas nesutarimas	Gaslighting
„Aš prisimenu kitaip. Pasitikrinkime.“	„Taip nebuvo. Tu išsigalvoji.“
Kartais klysta abu	Visada klystate tik jūs
Kalbama apie pačią problemą	Kalba nukrypsta į jūsų atmintį, emocijas ar psichikos sveikatą
Įrodymai išsprendžia ginčą	Įrodymai atmetami arba istorija pasikeičia
Iš pokalbio išeinate aiškiai suprasdami, net jei susierzinę	Iš pokalbio išeinate sutrikę ir atsiprašinėdami
Retai ir dėl konkretaus dalyko	Nuolat, stiprėja mėnesiais

Gaslighting santykiuose

Romantiniuose santykiuose gaslighting retai prasideda pirmą dieną. Paprastai jis atsiranda labai palaipsniui ir iš pradžių gali atrodyti nekaltas. Dažnai jis seka po intensyvaus dėmesio laikotarpio, aprašyto mūsų straipsnyje apie love bombing: tas laikotarpis sukuria pasitikėjimą, dėl kurio vėlesni neigimai atrodo įtikimi. Ilgainiui žmogus tampa sutrikęs, nerimastingas, izoliuotas, prislėgtas ir pradeda remtis partneriu, kad šis apibrėžtų, kas yra tikra.

Gaslighting retai būna vienas. Jis dažnai eina kartu su kitu kontroliuojančiu elgesiu: telefono tikrinimu, jūsų draugų kritika, pinigų kontrole, grasinimais išeiti ar susižaloti, kai iškeliate rūpestį. Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtu artimoje aplinkoje laiko ir tyčinį psichinį poveikį, dėl kurio žmogus patiria žalą, todėl pagalbos galima kreiptis ir tada, kai fizinio smurto niekada nebuvo. Apie platesnį vaizdą skaitykite dalyje „Psichologinis smurtas“. Sumaištis ir besikaitaliojanti šiluma gali sukurti stiprų prisirišimą, kurį sunku nutraukti, – tai vadinamasis traumos ryšys.

Gaslighting ir narcisizmas

Populiariuose tekstuose gaslighting dažnai siejamas su narcisistiniais bruožais: jis padeda apsaugoti trapų savivaizdį ir išvengti kaltės. Tačiau gaslighting yra elgesys, o ne diagnozė, ir taip elgtis gali žmonės, neturintys jokio asmenybės sutrikimo. Dažnas susijęs modelis – DARVO, psichologės Jennifer Freyd aprašytas terminas: priremtas prie sienos žmogus neigia (Deny), puola (Attack) ir sukeičia aukos bei kaltininko vaidmenis (Reverse Victim and Offender). Apie tai, kaip narcisistiniai bruožai atrodo santykiuose ir kodėl slaptąjį narcizą atpažinti sunkiausia, rašome straipsniuose „Santykiai su narcizu“ ir „Narcisizmas“.

Gaslighting iš tėvų

Vaikai ypač pažeidžiami, nes tikrovę jiems aiškina suaugusieji. Tėvų gaslighting gali skambėti taip: „To nebuvo“, „Buvai laimingas vaikas, nesigalvok“, „Rėkiu tik todėl, kad tu mane priverti“, arba visiškai neigiama, kad tėvo ar motinos girtavimas, pyktis ar nepriežiūra apskritai buvo. Tokiuose namuose vaikai išmoksta nepasitikėti savo jausmais ir atidžiai stebėti suaugusiųjų nuotaikas – šis modelis vėliau gali virsti kodependencija, apie kurią rašome dalyje „Psichologinis smurtas“. Suaugę tokie žmonės po apsilankymų pas tėvus dažnai jaučiasi išmušti iš vėžių, o bet koks bandymas kalbėti apie praeitį tuoj pat perrašomas. Terapija padeda susikurti savo vaikystės istoriją, kuriai nebereikia tėvų pritarimo.

Gaslighting darbe

Darbe gaslighting gali daryti vadovas ar kolega, kuris neigia davęs nurodymus, pakeičia terminus ir paskui kaltina jus jų nesilaikius, pasisavina idėją ir tvirtina, kad ji buvo jo, arba, iškėlus pagrįstą problemą, sako, kad esate „per emocingi“ ar „ne komandos žmogus“. Apsisaugoti padeda:

• po žodinių susitarimų išsiųsti trumpą laišką: „Patikslinu, dėl ko šiandien sutarėme…“;
• vesti savo užrašus su datomis ir saugoti svarbių dokumentų kopijas ne tik darbdavio sistemose, prie kurių galite prarasti prieigą;
• prašyti nurodymų ir grįžtamojo ryšio raštu;
• jei elgesys susijęs su priekabiavimu, diskriminacija ar susidorojimu, kreiptis į personalo skyrių, darbuotojų atstovus ar profesinę sąjungą, Valstybinę darbo inspekciją arba teisininką.

Medicininis gaslighting

„Medicininis gaslighting“ – naujesnis, neformalus terminas situacijoms, kai paciento simptomai vėl ir vėl nuvertinami ar priskiriami stresui, svoriui ar nerimui jų tinkamai neištyrus. 2026 m. žurnale Journal of General Internal Medicine paskelbtame straipsnyje siūloma jį apibrėžti kaip pasikartojantį sveikatos priežiūros specialistų, įstaigų ar visos sistemos vykdomą paciento sveikatos rūpesčių nuvertinimą, dėl kurio žmogus pradeda abejoti savo rūpesčių pagrįstumu. Autoriai kartu perspėja, kad terminas kartais per plačiai taikomas ir įprastiems komunikacijos nesklandumams ar neišsipildžiusiems lūkesčiams.

Ką daryti, jei jaučiatės nuvertinti:

1. Užsirašykite simptomus: kada prasidėjo, kas juos palengvina ar sustiprina, kaip jie veikia kasdienybę, ir atsineškite sąrašą.
2. Klauskite tiesiai: „Kas dar tai galėtų būti?“ ir „Kas turėtų nutikti, kad paskirtumėte tyrimą?“
3. Jei atsisakoma tyrimo ar siuntimo, paprašykite, kad prašymas ir atsisakymo priežastis būtų įrašyti į jūsų medicininius dokumentus.
4. Pasiimkite į vizitą žmogų, kuriuo pasitikite, kad klausytųsi ir užsirašytų.
5. Jei simptomai nepraeina ar stiprėja, kreipkitės į kitą gydytoją dėl antros nuomonės.

Nelaukite, jei simptomai gali reikšti skubią būklę – krūtinės skausmas, staigus silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas ar stiprus kraujavimas: skambinkite 112.

Kodėl gaslighting veikia

• Pasitikėjimas. Natūraliai tikime artimais žmonėmis – partneriais, tėvais, autoritetais.
• Laipsniškumas. Pirmiausia būna smulkūs neigimai, todėl kiekvienas naujas atrodo tik truputį blogesnis už ankstesnį.
• Užtikrintumas. Ramus, tvirtas tonas gali nustelbti jūsų pačių atmintį, ypač kai esate pavargę ar patiriate stresą.
• Izoliacija. Kai aplink mažiau žmonių, nėra kam pasakyti: „Aš irgi tai mačiau.“
• Protarpinis gerumas. Šilti laikotarpiai padeda patikėti, kad blogos akimirkos buvo jūsų kaltė arba nebuvo tokios blogos, kaip prisimenate.
• Stereotipai. Kaip aprašo P. Sweet tyrimas, smurtaujantys asmenys gali remtis stereotipais apie moteris, psichikos ligas, imigrantus ar kitas grupes, kad jų versija atrodytų patikimesnė.

Kaip atsakyti į gaslighting

1. Nebandykite laimėti ginčo. Žmogaus, kuriam naudinga jūsų sumaištis, įrodymai neįtikins. Faktų aiškinimasis vėl ir vėl tik išlaiko jus jo rėmuose.
2. Kalbėkite trumpais, tvirtais sakiniais. „Žinau, ką mačiau.“ „Prisimename skirtingai, ir dėl savo atminties ginčytis nesiruošiu.“ „Dabar šį pokalbį baigiu.“
3. Veskite asmeninius užrašus. Užsirašykite datas, kas pasakyta ir kas įvyko, ten, kur kitas žmogus neprieina. Tai skirta jums – kad atgautumėte pasitikėjimą savimi.
4. Pasitikrinkite tikrovę su žmogumi, kuriuo pasitikite. Draugas, giminaitis ar terapeutas iš šalies gali pasakyti, ar jūsų reakcijos suprantamos.
5. Atkreipkite dėmesį į saugumą. Jei bandymas kalbėti baigėsi grasinimais, bauginimu ar smurtu, prieš darydami kitus žingsnius pasitarkite su specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistu, o pavojaus atveju skambinkite 112.
6. Nuspręskite, ko jums reikia. Vieni renkasi porų konsultacijas, nors smurto artimoje aplinkoje specialistai paprastai nerekomenduoja porų terapijos, kai santykiuose yra smurtas. Kiti atsitraukia arba išeina. Kaip tai padaryti saugiai, aprašyta toksiškų santykių gide.

Kontrolinis sąrašas: ką galite padaryti šią savaitę

• Pradėkite trumpą dienoraštį su datomis ir laikykite jį ten, kur niekas kitas neprieina.
• Susitikite ar paskambinkite bent vienam žmogui, su kuriuo seniai nebendravote.
• Priimkite vieną nedidelį sprendimą neklausę kito žmogaus nuomonės ir pastebėkite, kaip jaučiatės.
• Užsirašykite tris frazes, kurias girdite dažniausiai, ir palyginkite jas su šio straipsnio lentele.
• Išsisaugokite pagalbos linijų numerius telefone neutraliu pavadinimu.

Kaip atsigauti po gaslightingo

Atsigavimas daugiausia yra pasitikėjimo savo protu atkūrimas. Padeda sugrįžti prie žmonių, nuo kurių nutolote, perskaityti savo užrašus ir aiškiai pamatyti modelį, mokytis priimti mažus sprendimus neprašant pritarimo, pastebėti, kada imate atsiprašinėti iš anksto. Daugeliui praverčia darbas su psichologu ar psichoterapeutu, išmanančiu emocinį smurtą: nerimas, prislėgta nuotaika, prastas miegas ir nuolatinė savikritika po ilgalaikio gaslightingo yra dažni ir gydomi. Lietuvoje medicinos psichologo konsultaciją galite gauti savo psichikos sveikatos centre be siuntimo, o išlaidas apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tikėkitės, kad net ir išėjus kai kuriomis dienomis vėl apniks abejonės. Tai manipuliacijos pėdsakas, o ne įrodymas, kad viską susigalvojote.

Kada kreiptis pagalbos

• 112 – jei gresia tiesioginis pavojus, jums grasinama ar buvote sužaloti.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai – +370 700 55516 (I–V 8–17 val.). Nemokama ir konfidenciali pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant psichologinį.
• Pagalbos moterims linija – 0 800 66366, visą parą, nemokamai ir anonimiškai.
• Vilties linija – 116 123, suaugusiesiems, visą parą. Jei jaučiatės beviltiškai ar kyla minčių susižaloti, skambinkite nedelsdami.
• Jaunimo linija – 0 800 28888, visą parą.
• Vyrų linija – 0 670 00027 (specialistų konsultacijos), emocinė parama vyrams „Nelik vienas“ – 0 604 11119.
• Psichikos sveikatos centras – jei nuolat abejojate savimi, jaučiate nerimą ar prislėgtumą, nebegalite atskirti, kas santykiuose tikra.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia specialisto konsultacijos.