Psichologinis smurtas: požymiai, formos ir pagalba Lietuvoje

Psichologinis smurtas – tai pasikartojantis elgesys, kuriuo vienas žmogus žemina, gąsdina, kontroliuoja ar izoliuoja kitą: įžeidinėjimai, grasinimai, nuolatinė kritika, pavydas ir sekimas, tylos bausmės, gaslighting, draudimas bendrauti su artimaisiais ar disponuoti pinigais. Jis nepalieka mėlynių, bet žaloja psichiką. Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtu laiko ir tyčinį psichinį poveikį, todėl apie psichologinį smurtą galima pranešti policijai numeriu 112, o specializuotos kompleksinės pagalbos centrai padeda nemokamai ir konfidencialiai.

Šis straipsnis yra mūsų gido apie toksiškus santykius dalis. Jame aiškiname, kas yra psichologinis (emocinis) smurtas, kaip atpažinti manipuliaciją santykiuose, kas yra traumos ryšys ir kodependencija, kaip veikia apsaugos nuo smurto orderis ir kur Lietuvoje kreiptis pagalbos. Jei esate pavojuje dabar, skambinkite 112.

Kas yra psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas (dažnai vadinamas ir emociniu smurtu) – tai ne vienas nemalonus ginčas, o elgesio modelis, kuriuo siekiama valdžios ir kontrolės prieš kitą žmogų. Jo tikslas ar pasekmė – kad auka jaustųsi bevertė, bijotų, abejotų savimi ir taptų priklausoma nuo smurtautojo.

Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtą artimoje aplinkoje apibrėžia kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Artima aplinka pagal tą patį įstatymą – tai žmonės, kuriuos sieja arba praeityje siejo santuoka, partnerystė, svainystė, giminystė ar kiti artimi ryšiai, taip pat kartu gyvenantys ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys. Vadinasi, psichologinis smurtas yra ne „tik žodžiai“, o įstatymo pripažinta smurto forma, ir jis apima ne tik sutuoktinius, bet ir buvusius partnerius.

Svarbu skirti psichologinį smurtą nuo įprasto konflikto:

	Sveikas konfliktas	Psichologinis smurtas
Tikslas	Išspręsti problemą	Laimėti, nutildyti, kontroliuoti
Galia	Abu turi balsą	Vienas nuolat nusileidžia iš baimės
Kalba	Apie elgesį: „Mane įskaudino, kad…“	Apie asmenį: „Tu kvaila, tu niekam tikęs“
Po ginčo	Atsiprašymas ir pokytis	Kaltė suverčiama aukai, ciklas kartojasi
Jausmas šalia	Saugu nesutikti	Baisu pasakyti „ne“

Psichologinio smurto formos ir požymiai

Psichologinis smurtas retai prasideda nuo grasinimų. Dažniausiai jis įsiskverbia pamažu, mažais žingsniais, kuriuos lengva pateisinti. Toliau – dažniausios formos. Pažymėkite, kas kartojasi jūsų santykiuose:

• Žeminimas ir įžeidinėjimai. Pravardės, pašaipos dėl išvaizdos, proto ar kilmės, menkinimas prie kitų, „juokai“, po kurių skauda.
• Nuolatinė kritika. Niekas, ką darote, nėra pakankamai gerai: kaip gaminate, rengiatės, auginate vaikus ar dirbate.
• Grasinimai. Palikti, atimti vaikus, paskleisti intymias nuotraukas, susižaloti, sunaikinti jūsų daiktus ar nuskriausti augintinį.
• Gaslighting. Jūsų prisiminimai ir jausmai neigiami tol, kol imate abejoti savo protu. Plačiau – straipsnyje apie gaslighting.
• Izoliavimas. Draugai „blogai jus veikia“, šeima „kiršina“, susitikimai sukelia scenas, kol nustojate su kuo nors matytis.
• Kontrolė ir sekimas. Telefono tikrinimas, slaptažodžių reikalavimas, vietos sekimas, nuolatiniai skambučiai „kur tu esi“.
• Tylos bausmė. Dienų dienas be žodžio kaip bausmė už tai, kad nesutikote ar pasakėte „ne“.
• Kaltės suvertimas. Smurtautojas pyksta „dėl jūsų“, geria „dėl jūsų“, sukčiauja „dėl jūsų“.
• Ekonominė kontrolė. Draudimas dirbti, pinigų atėmimas, ataskaitos už kiekvieną eurą, paskolos jūsų vardu. Įstatymas ekonominį poveikį įvardija kaip atskirą smurto rūšį.
• Pavydas kaip „meilės įrodymas“. Kaltinimai neištikimybe be pagrindo, draudimas bendrauti su kitos lyties žmonėmis.
• Meilės bombardavimas ir atšaldymas. Perdėtas dėmesys pradžioje ir staigūs šaltumo periodai vėliau. Apie tai – straipsnyje apie love bombing.

Vienas požymis dar nėra smurtas. Bet jei keli kartojasi mėnesius, o jūs vis dažniau bijote partnerio reakcijos, verta tai įvardyti tiesiai.

Manipuliacija santykiuose: kaip ji veikia

Manipuliacija – tai bandymas paveikti kitą žmogų ne atvirai prašant, o per kaltę, baimę, gėdą ar painiavą. Santykiuose ji dažnai skamba taip:

• „Jei mane mylėtum, tu…“ – meilė paverčiama sąlyga.
• „Po visko, ką dėl tavęs padariau“ – kuriama skola.
• „Tu per jautri, nieko tokio nesakiau“ – neigiamas jūsų patyrimas.
• „Visi tavo draugai mano, kad…“ – išgalvota dauguma.
• „Jei išeisi, aš nežinau, ką sau padarysiu“ – grasinimas per savižalą.

Viena būdingų gynybos sekų vadinama DARVO (angl. deny, attack, reverse victim and offender): smurtautojas neigia, puola ir sukeičia aukos bei kaltininko vaidmenis. Po tokio pokalbio jūs atsiprašinėjate už tai, kad iškėlėte problemą. Manipuliacija ypač būdinga partneriams su ryškiais narcisistiniais bruožais; apie juos plačiau rašome straipsniuose apie santykius su narcizu ir narcisizmą.

Smurto ciklas: kodėl po blogų dienų būna geros

Daug kas sako: „Bet juk jis ne visada toks.“ Tai tiesa, ir būtent tai daro psichologinį smurtą tokį painų. Pagalbos specialistai dažnai aprašo ciklą:

1. Įtampa. Partneris irzlus, jūs stengiatės nieko nesupykdyti.
2. Protrūkis. Įžeidinėjimai, grasinimai, tylos bausmė ar kitas smurtas.
3. Susitaikymas. Atsiprašymai, dovanos, pažadai, kartais kaltės suvertimas: „Pati išprovokavai.“
4. Ramybė. Atrodo, kad viskas praėjo, kol įtampa vėl ima augti.

Laikui bėgant ramybės periodai dažnai trumpėja, o protrūkiai stiprėja. Ciklas nėra taisyklė kiekvienai porai, bet jis padeda suprasti, kodėl gerų dienų viltis taip ilgai išlaiko žmones santykiuose.

Traumos ryšys (trauma bond)

Traumos ryšys (angl. trauma bond) – tai stiprus emocinis prisirišimas prie žmogaus, kuris jus pakartotinai skaudina. Jį sukuria nenuspėjama skausmo ir švelnumo kaita: žiaurumas sukelia baimę, o po jo sekantis gerumas – didžiulį palengvėjimą, kuris ilgainiui tampa tuo, ko labiausiai ilgitės. Todėl žmonės traumos ryšio santykiuose dažnai gina, ilgisi ar grįžta pas partnerį, nors žino, kad šis juos žaloja.

Traumos ryšys nėra diagnozė. Tai sąvoka iš smurtinių santykių tyrimų. Psichologai Donaldas Duttonas ir Susan Painter 1993 m. ištyrė 75 moteris, neseniai išėjusias iš smurtinių santykių, ir nustatė, kad smurto nenuspėjamumas bei galios disbalansas prognozavo, kaip stipriai moterys vis dar jautėsi prisirišusios prie buvusių partnerių. Po šešių mėnesių prisirišimas sumažėjo tik maždaug 27 proc.

Kaip susiformuoja traumos ryšys

• Nenuspėjamas paskatinimas. Kai švelnumas ateina netikėtai, žmogus stengiasi vis labiau, tikėdamasis jo sulaukti. Tai tas pats principas, kuris laiko žmogų prie lošimo automato.
• Baimė ir palengvėjimas. Tas pats žmogus sukelia skausmą ir jį nutraukia, todėl nervų sistema išmoksta ieškoti paguodos būtent pas jį.
• Galios disbalansas. Kuo labiau vienas kontroliuoja pinigus, būstą, socialinį gyvenimą ir „tiesą“, tuo sunkiau kitam matyti alternatyvas.
• Abejonė savimi. Gaslighting verčia labiau pasitikėti partnerio versija nei savo atmintimi.
• Graži pradžia. Meilės bombardavimo savaitės tampa vaizdu, į kurį vis bandote sugrįžti.

Traumos ryšio požymiai

• Teisinate partnerio elgesį draugams, šeimai ar sau.
• Jaučiate, kad negalite išeiti, nors žinote, kad santykiai žaloja.
• Jau buvote išėję ir grįžote, galbūt kelis kartus.
• Jaučiate didžiulį palengvėjimą ir net dėkingumą, kai po žiaurumo jis vėl švelnus.
• Kaltinate save dėl jo pykčio.
• Slepiate dalį santykių nuo artimųjų.
• Vis laukiate sugrįžtant to žmogaus, kurį sutikote pradžioje.
• Po išsiskyrimo negalite liautis tikrinę jo paskyrų ir perskaitinėti žinučių.

Kaip nutraukti traumos ryšį

Traumos ryšys silpnėja, kai nutrūksta ciklas. Padeda kontakto ribojimas ar nutraukimas, išėjimo priežasčių sąrašas, kurį perskaitote ilgesio akimirką, sugrįžimas pas draugus ir šeimą bei psichoterapija. Porų terapija su smurtaujančiu partneriu paprastai nerekomenduojama, nes atvirumas terapeuto kabinete gali virsti pavojumi namuose. Plačiau apie išėjimo planą – gido dalyje kaip nutraukti toksiškus santykius.

Kodependencija

Kodependencija – tai modelis, kai žmogus nuolat iškelia kito poreikius, nuotaikas ir problemas aukščiau savųjų tiek, kad praranda ryšį su savo jausmais, poreikiais ir tapatybe. Ji dažnai pasireiškia gelbėjimu, perdėtu davimu, noru įtikti visiems ir bandymu kontroliuoti kito elgesį, dažniausiai iš konflikto ar atstūmimo baimės.

Kodependencija nėra diagnozė: DSM-5-TR jos nėra. Tai aprašomoji sąvoka, kilusi iš darbo su šeimomis, kuriose kas nors priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų. „Mental Health America“ ją apibūdina kaip išmoktą elgesį, kuris dažnai perduodamas iš kartos į kartą. 2026 m. integracinė apžvalga žurnale „Clinical Psychology & Psychotherapy“ sąvoką pavadino ginčytina, tačiau 30 apžvelgtų tyrimų nuosekliai siejo kodependenciją su emociniu distresu, sutrikusia tapatybe ir santykių sunkumais. Sąvoką plačiai išpopuliarino 1986 m. išleista Melody Beattie knyga „Codependent No More“; tais pačiais metais JAV įkurta savipagalbos bendrija „Co-Dependents Anonymous“ (CoDA).

Kodependencijos požymiai

• Labai sunku pasakyti „ne“, o pasakius – kankina kaltė.
• Jūsų nuotaika priklauso nuo partnerio nuotaikos.
• Jaučiatės atsakingi už kito problemas, jausmus ir pasekmes.
• Teisinate ar pridengiate kito gėrimą, išlaidavimą ar pyktį.
• Geriau žinote, ko nori kiti, nei ko norite patys.
• Liekate vienpusiuose ar žalojančiuose santykiuose, nes vienatvė atrodo baisesnė.
• Praradote pomėgius, draugus ar tikslus, kuriuos kadaise turėjote.

Kodependencija ir psichologinis smurtas

Kodependencija nereiškia, kad auka kalta dėl smurto. Smurtą visada renkasi smurtautojas. Tačiau polinkis atsiprašinėti, aiškintis ir stengtis dar labiau dažnai puikiai „dera“ su partnerio, kuriam reikia būti teisiam ir būti aptarnaujamam, poreikiais. Terapeutai šią porą – narcisistinių bruožų turintį ir kodependentišką partnerį – mato dažnai, nors būtent šios poros tyrimų nedaug. Padeda psichoterapija, ribų mokymasis mažais žingsniais ir savipagalbos grupės.

Kaip psichologinis smurtas veikia sveikatą

Psichologinis smurtas nepalieka matomų žymių, todėl jo pasekmes lengva nuvertinti. Patyrę jį žmonės dažnai pasakoja apie:

• nuolatinį nerimą, budrumą ir sunkumą atsipalaiduoti;
• miego sutrikimus, galvos skausmus, virškinimo problemas;
• prislėgtą nuotaiką, tuštumos jausmą;
• abejonę savo atmintimi ir sprendimais;
• gėdą ir izoliaciją nuo artimųjų;
• sunkumus darbe ar mokslo įstaigoje.

Šie simptomai nėra „išsigalvoti“. Jei jie trunka ilgiau nei kelias savaites, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą.

Apsaugos nuo smurto orderis ir kita teisinė apsauga Lietuvoje

Nuo 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, dažnai vadinamas smurto orderiu. Tai prevencinė priemonė, skirta greitai apsaugoti smurto pavojų patiriantį žmogų, net kai dar nepradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip veikia smurto orderis

1. Pranešimas. Skambinate 112 – nemokamai, visą parą, iš mobiliojo ar stacionaraus telefono. Pranešti gali ir kaimynai, artimieji.
2. Rizikos vertinimas. Policijos pareigūnas pagal patvirtintus kriterijus vertina pavojų: smurtautojo elgesį, jūsų būseną ir baimę, įvykio vietą, ginklo turėjimą ir kitus veiksnius.
3. Sprendimas. Sprendimas skirti ar neskirti orderį priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo.
4. Įpareigojimai 15 dienų. Smurto pavojų keliantis asmuo turi laikinai išsikelti iš bendro būsto (nesvarbu, kam jis priklauso), nesilankyti jūsų gyvenamojoje vietoje, nesiartinti nustatytu atstumu prie jūsų ir su jumis gyvenančių žmonių ir vaikų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jumis.
5. Pagalba. Skyrus orderį, policija privalo perduoti jūsų duomenis specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kuris su jumis susisieks. Jei šeimoje yra vaikų, informuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Už orderio įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (2024 m.), baudos siekia 80–320 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – iki 780 eurų. Sprendimą dėl orderio galima skųsti policijai, o jai nesutikus – teismui. Jei duomenų pakanka, policija pradeda ikiteisminį tyrimą.

Kai psichologinis smurtas yra nusikaltimas

Kai kurios psichologinio smurto formos Lietuvoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnis numato atsakomybę už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, o 148¹ straipsnis – už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Todėl grasinimų žinutes, skambučių sąrašus ir sekimo įrodymus verta saugoti.

Ką verta dokumentuoti

• Ekrano nuotraukos su data: žinutės, el. laiškai, komentarai.
• Dienoraštis: kas, kada, kur, kokiais žodžiais, kas matė.
• Gydytojų, psichologų išrašai ir pažymos.
• Liudininkų kontaktai.
• Kopijas laikykite ten, kur smurtautojas negali jų pasiekti: pas patikimą žmogų ar atskiroje paskyroje.

Ką rodo statistika Lietuvoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2024 m. liepą skelbė, kad per pirmuosius metus nuo smurto orderio įvedimo policijoje užregistruota beveik 50 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o įvertinus riziką skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per tą laiką padėjo daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Ministerijos cituojamo viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų), o apie psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą beveik nebuvo pranešama. Kitaip tariant, psichologinis smurtas Lietuvoje lieka labiausiai paslėpta smurto forma.

Saugumo planas: kaip pasiruošti išeiti

Išėjimas iš smurtinių santykių dažnai yra pavojingiausias laikotarpis, nes smurtautojas jaučia prarandantis kontrolę. Todėl verta pasiruošti iš anksto ir, jei galite, planą aptarti su SKPC konsultantu ar pagalbos linija.

• Svarbiausi daiktai. Asmens dokumentai, vaikų dokumentai, banko kortelės, vaistai, raktai, įkroviklis. Jei galite, paruoškite krepšį ir laikykite jį pas patikimą žmogų.
• Pinigai. Atskira sąskaita, prie kurios partneris neturi prieigos, ir šiek tiek grynųjų.
• Telefonas ir paskyros. Pakeiskite slaptažodžius, išjunkite vietos bendrinimą, patikrinkite, kokie įrenginiai prijungti prie jūsų paskyrų.
• Patikimas žmogus. Susitarkite su draugu ar giminaičiu dėl slapto žodžio, kurį išgirdęs jis skambins 112.
• Kur eiti. Iš anksto žinokite, kur galėsite apsistoti pirmąsias naktis: pas artimuosius ar laikino apgyvendinimo vietoje, kurią padės rasti SKPC.
• Vaikai. Paaiškinkite jiems, ką daryti pavojaus atveju ir kaip paskambinti 112.

Jei partneris tikrina jūsų telefoną ar kompiuterį, pagalbos ieškokite iš kito įrenginio, pavyzdžiui, darbe ar pas draugą, ir išvalykite naršymo istoriją.

Kada kreiptis pagalbos

Kreipkitės pagalbos, jei bijote partnerio reakcijos, jei jis grasina jums, vaikams ar sau, jei kontroliuoja pinigus ar telefoną, jei atitolote nuo artimųjų arba jei jaučiatės nebeatpažįstantys savęs. Nereikia laukti, kol smurtas taps fizinis. Lietuvoje galite kreiptis:

• 112 – jei gresia pavojus gyvybei ar sveikatai, visą parą.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) – nemokama ir konfidenciali pagalba patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje visoje Lietuvoje; kontaktai – specializuotospagalboscentras.lt. Kreiptis galite ir be pranešimo policijai.
• Pagalbos moterims linija – 0 800 66366, visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt.
• Vyrų linija – 0 670 00027, psichologų, psichoterapeutų ir teisininkų konsultacijos; emocinės paramos linija „Nelik vienas“ – 0 604 11119 (darbo laiką verta pasitikrinti vyrulinija.lt)
• Vilties linija – 116 123, visą parą.
• Jaunimo linija – 0 800 28888, visą parą; Vaikų linija – 116 111.
• Psichikos sveikatos centras, prie kurio esate prisirašę, – medicinos psichologo ar psichiatro konsultacija be siuntimo, apmokama ligonių kasų.

Jei padedate kitam žmogui, nespauskite jo išeiti iš karto. Klausykite be vertinimo, tikėkite tuo, ką girdite, pasiūlykite pagalbos kontaktus ir būkite šalia, kai jis bus pasiruošęs.