Per Lietuvą – tūkstančiai tonų rusiškų grūdų: paaiškėjo rimta kontrolės spraga

Grūdų kilmė gali paaiškėti tik šiems jau išplaukus

Rusiški grūdai keliauja per Lietuvą, o jų tikroji kilmė gali paaiškėti tik tada, kai kroviniai jau būna išplaukę iš Klaipėdos uosto. Būtent tokią kontrolės spragą dabar siekiama užtaisyti. Kilus įtarimams, kad per Baltijos šalis į pasaulio rinkas gali patekti ir iš okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobti grūdai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo gerokai griežtinti tranzitinių krovinių patikras.

Pagal rengiamą tvarką mėginiai būtų imami iš kiekvieno geležinkelio vagono ar transporto priemonės, grūdai iškraunami tik prižiūrint pareigūnams, o dokumentų laiku nepateikusiems vežėjams tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų draudžiamas.

Vien per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų. Nors jų importas į Lietuvos rinką uždraustas, tranzitas į trečiąsias šalis tebėra leidžiamas. Tuo metu Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių politikai ragina Europos Sąjungą (ES) imtis platesnio sprendimo - uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per visą Bendrijos teritoriją.

VMVT pastebi kontrolės spragas

Lietuvoje vis garsiau kalbant apie būtinybę stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, VMVT siūlo konkrečias priemones, kurios leistų sustiprinti šių krovinių kontrolę.

Tarnybos duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės privalomi kilmės tyrimai taikomi pašarams skirtiems grūdams, laikinai sandėliuojamiems arba perkraunamiems muitinės sandėliuose.

Tačiau, VMVT vertinimu, dalis krovinių nukreipiama į supaprastintas tiesioginio tranzito procedūras arba maistui skirtų grūdų kategoriją, taip išnaudojant kontrolės spragas.

Dėl to parengtas tarnybos vadovo įsakymo projektas, kuriuo siekiama griežtinti negyvūninio maisto tranzito kontrolę ir mažinti kilmės klastojimo riziką.

Ypač daug dėmesio skiriama galimybei, kad per Baltijos šalių uostus gali būti gabenami ir iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų pagrobti grūdai, deklaruojami kaip rusiška produkcija.

Mėginiai - iš kiekvieno vagono, dokumentai - iš anksto

Pagal siūlomą tvarką būtų įvestas dviejų etapų kontrolės mechanizmas.

Pirmąją patikrą atliktų pasienio veterinarijos posto pareigūnai. Po jos krovinys būtų nukreipiamas į perkrovimo arba laikino sandėliavimo vietą, kur grūdai galėtų būti iškraunami tik dalyvaujant VMVT pareigūnui.

Iškraunant būtų privaloma paimti kilmės tyrimams skirtus mėginius iš kiekvienos transporto priemonės ar geležinkelio vagono.

Jeigu tyrimai ne mažesne kaip 50 proc. tikimybe patvirtintų, kad deklaruota kilmės šalis suklastota, VMVT apie tai nedelsdama informuotų Europos Komisiją ir kitas ES valstybes.

Grūdų vežėjams taip pat būtų nustatytas reikalavimas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki siuntos atvykimo pateikti visus lydimuosius dokumentus.

Tarp jų - kilmės sertifikatą, komercinę sąskaitą faktūrą, transportavimo dokumentą ir valstybės rinkliavos sumokėjimo įrodymą.

Nevykdant šių reikalavimų, kontrolės procedūros nebūtų pradedamos, o tranzitas per Lietuvos teritoriją būtų draudžiamas.

Kol kas tai tik derinami pakeitimai, o ne jau įsigaliojusi tvarka.

Klaipėdos uoste - tūkstančiai tonų rusiškų grūdų

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, atgabentų iš Kaliningrado srities.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas naujienų agentūrai ELTA yra aiškinęs, kad tai nesankcionuoti kroviniai, kurių uostas neturi teisės sustabdyti.

Grūdus Lietuvos teritorijoje gabena „Lietuvos geležinkelių“ grupė. Jos įmonės „LTG Cargo“ duomenimis, apie 90 proc. gabenamų rusiškų grūdų tranzitu keliauja iš Rusijos į Kaliningradą.

Tuo metu apie 50 tūkst. tonų grūdų šiemet buvo gabenama iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą, iš kurio kroviniai iškeliauja į trečiąsias šalis.

Pagal dokumentus tai Kaliningrado srityje užauginta produkcija, kurios tranzitas reguliuojamas Lietuvos stojimo į ES sutartimi.

Tačiau grūdų perdirbėjai perspėja, kad per Baltijos valstybių uostus per metus gali būti perkraunami milijonai tonų rusiškų grūdų.

Kroviniai gali išplaukti dar negavus tyrimų rezultatų

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika yra įpareigojęs VMVT atlikti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Vis dėlto dabartinė tvarka leidžia susidaryti situacijai, kai mėginiai jau paimti, tačiau kroviniai toliau kraunami į laivus ir gali išplaukti nesulaukus laboratorinių tyrimų rezultatų.

Todėl Vyriausybei gali tekti apsispręsti, ar tokius grūdus Klaipėdos uoste reikėtų sulaikyti iki tyrimų pabaigos.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas taip pat yra raginęs Lietuvos bendroves nekrauti tranzitu gabenamų rusiškų žemės ūkio kultūrų.

Baltijos šalys ragina ES imtis griežtesnių veiksmų

Spalio pradžioje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais oficialiai paragino ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Bendrijos teritoriją.

Toks raginimas išdėstytas laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen.

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat paskelbė, kad Lietuva siūlys ne tik uždrausti rusiškų maistinių grūdų tranzitą, bet ir į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti kai kuriuos Rusijos žemės ūkio sektoriaus oligarchus, remiančius karą Ukrainoje.

„Rusija naudojasi Europos, įskaitant Baltijos valstybių, uostais ir infrastruktūra savo grūdams eksportuoti. Tai nepriimtina situacija, kuri iki šiol buvo toleruojama argumentuojant tuo, kad maisto produktams ES sankcijos netaikomos“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad Rusija, naudodamasi Europos infrastruktūra, tuo pat metu atakuoja Ukrainos uostus ir trikdo jos grūdų eksportą.

„Neleisime Rusijos karo mašinai pelnytis naudojantis mūsų infrastruktūra kaip vartais į pasaulio rinkas“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Estija jau uždraudė tranzitą, Latvija įspėja apie teisines kliūtis

Estija nuo spalio 1 dienos uždraudė rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų tranzitą per savo teritoriją.

Tuo metu Latvija anksčiau svarstė galimybę taikyti 300 proc. muitą rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams arba didinti geležinkelių infrastruktūros mokesčius.

Tačiau Latvijos premjeras Andris Kulbergas nurodė, kad vienašališki sprendimai susiduria su teisinėmis kliūtimis, nes tarifų ir tranzito politika priklauso ES kompetencijai.

Latvijos Vyriausybė taip pat buvo informuota, kad uždraudus tokį tranzitą šaliai galėtų grėsti 200-800 mln. eurų vertės teisminiai ginčai.

Dėl šios priežasties Baltijos valstybės siekia bendro ES lygmens sprendimo.

Importas uždraustas, bet tranzitas vis dar leidžiamas

Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų importas į šalies rinką uždraustas nuo 2024 metų gegužės 29 dienos.

Tačiau šis draudimas netaikomas tranzitui per Lietuvos teritoriją į trečiąsias šalis.

Europos Sąjunga 2024 metais įvedė muitus Rusijos ir Baltarusijos grūdų produktams, tačiau jie neužkerta kelio visam šių krovinių tranzitui per Bendriją.

Todėl Lietuva dabar siekia dviejų tikslų - nacionaliniu lygmeniu sustiprinti grūdų kilmės kontrolę, o ES mastu susitarti dėl platesnio tranzito draudimo.

Kol toks sprendimas nepriimtas, VMVT siūlomi pakeitimai galėtų tapti svarbia priemone mažinant galimybes per Lietuvą gabenti neteisingai deklaruotos kilmės grūdus.