Teismui kilo abejonių, ar prezidento dekretas dėl M. Drobiazko pilietybės atėmimo atitinka Konstituciją
Regionų administracinis teismas antrą kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nagrinėdamas ledo šokėjos Margaritos Drobiazko bylą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo. Teismui kilo klausimų, ar prezidento Gitano Nausėdos 2023 metų rugsėjį pasirašytas dekretas neprieštarauja Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.
Pilietybė M. Drobiazko buvo atimta po to, kai ji dalyvavo Rusijoje vykusiame dailiojo čiuožimo šou, organizuotame Vladimiro Putino patarėjo Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos. Šis sprendimas sukėlė plačias diskusijas dėl ribos tarp asmens veiksmų vertinimo ir valstybės saugumo interesų.
Teismas abejoja, ar institucijos pakankamai pagrindė grėsmę nacionaliniam saugumui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Pilietybės įstatymą pilietybės atėmimas galimas tik esant dviem sąlygoms: asmens palaikymui priešiškai valstybei ir realiai grėsmei esminiams valstybės saugumo interesams.
Teismo vertinimu, vien viešas palaikymo faktas savaime nėra pakankamas pagrindas pilietybei atimti. Institucijos, priimančios tokį sprendimą, privalo įrodyti, kad konkretūs asmens veiksmai realiai kenkia nacionaliniam saugumui. Išnagrinėję Migracijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir Pilietybės reikalų komisijos pateiktą medžiagą, teisėjai tokio pagrindimo nerado.[1]
Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas dar kartą sustabdytas, o Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar prezidento dekretas buvo priimtas laikantis Konstitucijoje įtvirtintų principų.
Prezidento sprendimas grindžiamas ryšiais su Kremliaus aplinka ir viešu palaikymu
Prezidento dekretas buvo motyvuotas M. Drobiazko viešai reiškiamu palaikymu Kremliaus režimui bei jos ryšiais su Tatjana Navka, kuriai taikomos Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų sankcijos. Būtent šie faktai, prezidentūros vertinimu, sudarė pagrindą laikyti sportininkės veiksmus prieštaraujančiais Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Tačiau teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl pilietybės atėmimo būtina ne tik konstatuoti ryšius ar pasisakymus, bet ir aiškiai pagrįsti jų daromą žalą valstybei. Šio vertinimo, teisėjų teigimu, institucijų pateiktuose dokumentuose nebuvo.
