„Telegram“ blokuojama Brazilijoje dėl ryšių su neonacių grupių veikla platformoje
Brazilijos federalinis teisėjas nurodė laikinai sustabdyti žinučių siuntimo programos „Telegram“ veiklą. Taip buvo pasielgta motyvuojant tuo, kad ši socialinės žiniasklaidos platforma esą nepateikė visos federalinės policijos prašomos informacijos apie neonacių pokalbių grupes. Šis žingsnis laikomas šalies kovos su smurto mokyklose didėjimu dalimi.
Teisėjas taip pat padidino kasdienę baudą už reikalavimų nevykdymą iki 1 mln. realų (apie 200 000 JAV dolerių) nuo anksčiau buvusių 100 000 realų, sakoma sprendime, kurį pateikė Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba[1].
Espírito Santo valstijos federalinio teismo nutartyje sakoma, kad policijos institucijų pateikti faktai rodo aiškų „Telegram“ atstovų ir valdytojų tikslą nebendradarbiauti su tyrėjais. Brazilijos federalinė policija pareiškime patvirtino, kad siekis blokuoti žinučių programėlę jau vykdomas.
„Telegram“ spaudos atstovų tarnyba iš karto neatsakė į žiniasklaidos užklausimą, kuriame buvo prašoma pakomentuoti, ar ji žinojo apie šį sprendimą ir jos ryšius su federaline policija. Tačiau tai galimai nebuvo nutikimas be priežasties.
Šis suspendavimas įvyko tuo metu, kai šalis susiduria su išpuolių mokyklose banga, įskaitant lapkričio mėnesį įvykusį išpuolį, kai vyras su svastika, prisegta prie liemenės, nušovė keturis žmones ir sužeidė 12 žmonių mažame Aracruzo miestelyje Espírito Santo valstijoje[2].
Nuo 2000 m. Brazilijoje mokyklose įvykdyta beveik dvi dešimtys išpuolių ar smurto atvejų, pusė jų įvyko per pastaruosius 12 mėnesių, įskaitant balandžio 5 d. keturių vaikų nužudymą vaikų dienos centre.
Reikalavimai sustabdyti „Telegram“ naudojimą, jau veikia
Po suspendavimo paskelbimo keli „Telegram“ naudotojai pareiškė, kad nebegali naudotis žinučių siuntimo programėle po to, kai vietos operatoriai įvykdė teismo sprendimą. Bendrovėms, kurios platina mobilias programėles, tokios kaip „Google“ ir „Apple“, taip pat buvo nurodyta blokuoti programėlę.
Brazilijos federalinė vyriausybė stengiasi pažaboti smurtą mokyklose, ypač daug dėmesio skirdama tariamai nedorai socialinės žiniasklaidos įtakai. Socialinės žiniasklaidos platformų reguliavimas buvo viena iš temų, kuri buvo nuolat aptariama šio mėnesio pradžioje vykusiame prezidento Luizo Inácio Lula da Silva, jo ministrų, Aukščiausiojo Teismo teisėjų, gubernatorių ir merų susitikime.
Tikslas yra užkirsti kelią naujiems incidentams, visų pirma patraukti platformas atsakomybėn už tai, kad jos nepašalina smurtą kurstančio turinio. Balandžio 18 d. posėdyje kalbėjęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraesas socialinę žiniasklaidą pavadino niekieno žeme, kurioje vartotojai vis dar gali išsisukti nuo atsakomybės už veiksmus ir kalbas, kurie realiame gyvenime yra neteisėti, todėl, pasak jo, reikalingas reguliavimas. Prezidentas taip pat išreiškė paramą reguliavimui[3].
Praėjusiais metais A. De Moraesas įsakė visoje šalyje uždrausti ir suspenduoti „Telegram“, teigdamas, kad ji nebendradarbiavo su valdžios institucijomis. Savo sprendime jis teigė, kad socialinė platforma ne kartą ignoravo Brazilijos valdžios institucijų prašymus, įskaitant policijos prašymą užblokuoti profilius ir pateikti informaciją apie vartotoją.
Tuo metu vienas iš „Telegram“ įkūrėjų paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad įvyko nesusipratimas dėl pasenusio el. pašto adreso, o vėliau atsiprašė Aukščiausiojo Teismo už aplaidumą. Platforma nebuvo pašalinta ir nebuvo blokuojama kaip prašyta.
Saugesne už kitas vadinta „Telegram“ aplikacija susilaukia ir prastų vertinimų
„Telegram“ yra žinučių siuntimo programėlė, kuri siūlo galutinį žinučių, balso skambučių ir vaizdo skambučių šifravimą. Ji taip pat turi tokias funkcijas kaip galimybė siųsti didelius failus, kurti grupes, kuriose gali būti iki 200 000 narių, taip pat funkciją, vadinamą slaptais pokalbiais, kuri leidžia žinutėms po nustatyto laiko savaime sunaikinti.
Kalbant apie naudotojo sąsają ir dizainą, „Telegram“ turi švarią ir patogią sąsają, kurioje lengva naršyti. Ji taip pat siūlo įvairias pritaikymo parinktis, pavyzdžiui, galimybę kurti individualias temas ir naudoti skirtingus pokalbių fonus. Daugelis pamėgo programėlę po privatumo skandalų su kitomis žinučių dalijimosi aplikacijomis[4].
„Telegram“ dažnai reklamuojama kaip saugesnė ir patikimesnė žinučių siuntimo programėlė, palyginti su kai kuriomis kitomis žinučių siuntimo programėlėmis, nes ji siūlo galutinį žinučių, balso skambučių ir vaizdo skambučių šifravimą. End-to-end šifravimas reiškia, kad žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas, o niekas kitas, įskaitant pačią „Telegram“, negali jų pasiekti.
Be to, „Telegram“ turi dviejų veiksnių autentifikavimo funkciją, kuri suteikia papildomą paskyros saugumo lygį. Tai reiškia, kad net jei kas nors sužinotų jūsų slaptažodį, norėdamas prisijungti prie jūsų paskyros, jis vis tiek turės prieigą prie antrinio autentifikavimo veiksnio (pvz., į telefoną atsiųsto kodo).
„Telegram“ laikoma geresne už kitus variantus rinkoje iki šios dienos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nė viena žinučių siuntimo programėlė nėra 100 % saugi, o bendravimas internetu visada susijęs su tam tikra rizika. Visada pravartu būti atsargiems ir rūpestingai elgtis su informacija, kuria dalijatės internete, nepriklausomai nuo to, kokią programėlę naudojate.
