Nuo vasario 1 d. taikomas 103,4 proc. indeksas, apie kurį viešai primena teisininkė Raimonda Joskaudienė
Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas – 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja 3,4 procento. Apie šį pokytį viešoje „Facebook“ paskyroje priminė teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Pasak jos, indeksavimas nėra naujas mokestis ar papildoma finansinė našta, o techninis mechanizmas, skirtas apsaugoti piniginių prievolių realią vertę nuo infliacijos. Šis mechanizmas taikomas automatiškai – be papildomų sprendimų ar atskirų susitarimų tarp šalių.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad praktikoje daugelis žmonių apie indeksavimą nežino arba jį ignoruoja, tačiau tai nekeičia teisinės pareigos. Nei mokėtojas, nei gavėjas negali teisėtai susitarti indeksavimo netaikyti ar jo neskaičiuoti.[1]
Alimentai turi būti indeksuojami automatiškai, o nepriemoka gali būti skaičiuojama atgal
R. Joskaudienė pabrėžia, kad vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Jei teismo sprendimu priteisti alimentai yra nustatyti konkrečia pinigų suma, jie kasmet turi būti indeksuojami pagal oficialų indeksą, nepriklausomai nuo to, ar apie tai kas nors priminė.
Kaip praktinį pavyzdį teisininkė pateikia situaciją, kai teismo sprendimu priteisti 300 eurų alimentai. Pritaikius 103,4 procento indeksą, nuo vasario 1 dienos mokėtina suma padidėja iki 310,20 euro per mėnesį. Tai reiškia 10,20 euro padidėjimą kas mėnesį ir daugiau nei 120 eurų per metus.
Svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį teisininkė, – jei alimentai nebuvo indeksuoti kelis metus iš eilės, susidaro nepriemoka. Tokia skola gali būti išieškoma už praėjusius laikotarpius, dažniausiai iki penkerių metų, net jei mokėtojas teigia nežinojęs apie pareigą indeksuoti.
Nuomos mokestis ir kitos periodinės išmokos taip pat keičiasi pagal indeksą
Teisininkė pažymi, kad vartotojų kainų indekso taikymas aktualus ne tik šeimos teisės srityje. Jei nuomos sutartyje ar kitame susitarime aiškiai numatyta, kad mokėjimai indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, nuo vasario 1 dienos tokie mokėjimai taip pat turi didėti 3,4 procento.
Kaip pavyzdį ji nurodo 500 eurų nuomos mokestį, kuris po indeksavimo padidėja iki 517 eurų. Tokiais atvejais indeksavimas nėra derybų klausimas – jei sąlyga numatyta sutartyje, ji privaloma abiem šalims.
Pasak R. Joskaudienės, būtent nežinojimas ar indeksavimo ignoravimas dažnai tampa ginčų priežastimi. Neindeksuotos sumos laikui bėgant virsta skolomis, kurios gali turėti realių teisinių pasekmių, todėl tiek mokėtojams, tiek gavėjams svarbu laiku pasitikrinti, ar prievolės perskaičiuojamos teisingai.
