Septynių didžiausių JAV technologijų bendrovių akcijos patyrė skaudžiausią dieną nuo 2025 metų balandžio
JAV akcijų rinkoje liepos 23 dieną kilo plataus masto technologijų bendrovių išpardavimas. „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta Platforms“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Tesla“, bendrai vadinamos „Magnificent Seven“, per vieną prekybos sesiją neteko maždaug 797 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės.
„Yahoo Finance“ nurodo, kad grupės vertė per dieną sumažėjo beveik 5 proc. Septynias bendroves vienodomis dalimis apimantis biržoje prekiaujamas fondas „Roundhill Magnificent Seven ETF“ atpigo apie 4,6 proc. Tai buvo didžiausias jo vienos dienos kritimas nuo 2025 metų balandžio, kai rinkas sukrėtė JAV muitų politika.
Technologijų bendrovių išpardavimas paveikė visą Volstritą. „Nasdaq Composite“ indeksas smuko 2,15 proc., „S&P 500“ – 1,21 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ – 0,97 proc. Niujorko vertybinių popierių biržoje krintančių akcijų buvo beveik tris kartus daugiau negu brangstančių.
Rinkos nerimo indeksas VIX prekybos metu pakilo iki 20,3 punkto – aukščiausio lygio per beveik mėnesį. Investuotojai vienu metu reagavo į technologijų bendrovių rezultatus, milžiniškas investicijas į dirbtinį intelektą, naftos brangimą ir augančią infliacijos riziką.
Skirtingi rinkos duomenų šaltiniai technologijų bendrovių nuostolius įvertino nuo 767 iki 888 mlrd. dolerių
Skirtingose publikacijose pateikiami nevienodi „Magnificent Seven“ rinkos vertės sumažėjimo skaičiai. „Yahoo Finance“, remdamasi „Bloomberg“ skaičiavimais, nurodė maždaug 797 mlrd. dolerių. „The Guardian“ paskelbė 767 mlrd. dolerių vertinimą, o „Barron’s“ prekybos metu skaičiavo, kad grupės vertė buvo sumažėjusi 888,2 mlrd. dolerių.
Šie skirtumai savaime nereiškia, kad kuris nors šaltinis apskaičiavo neteisingai. Rinkos kapitalizacija nuolat keičiasi kartu su akcijų kainomis, todėl prekybos sesijos viduryje ir jai pasibaigus gauti rezultatai gali skirtis dešimtimis milijardų dolerių. Galutinę sumą taip pat veikia pasirinktas skaičiavimo laikas ir tai, kaip vertinamos skirtingos „Alphabet“ akcijų klasės.
Rinkos vertės praradimas taip pat nėra tiesioginis pinigų išėmimas iš bendrovių sąskaitų. Rinkos kapitalizacija apskaičiuojama akcijų skaičių padauginant iš paskutinės jų kainos. Akcijoms atpigus, sumažėja visos bendrovės teorinė vertė, nors ji tą dieną nepraranda tokios pat sumos grynųjų pinigų.
Nuostolis tampa realus akcijas pardavus pigiau, negu jos buvo įsigytos. Ilgalaikiai investuotojai, nepardavę turimų vertybinių popierių, patiria nerealizuotą portfelio vertės sumažėjimą, kuris vėliau gali padidėti arba išnykti akcijoms atsigavus.
„Tesla“ akcijos smuko 14,5 proc., nors bendrovės pajamos išaugo 26 procentais
Didžiausią smūgį patyrė Elono Musko vadovaujama „Tesla“. Bendrovės akcijos atpigo 14,5 proc. ir prekybos sesiją baigė kainuodamos apie 321 dolerį. Tai buvo viena blogiausių „Tesla“ dienų per pastaruosius metus.
Antrąjį 2026 metų ketvirtį „Tesla“ pajamos pasiekė 28,24 mlrd. dolerių ir buvo 26 proc. didesnės negu prieš metus. Bendrovė pristatė daugiau kaip 480 tūkst. automobilių – maždaug 25 proc. daugiau negu tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
Tačiau pakoreguotas pelnas siekė 33 centus akcijai, kai analitikai vidutiniškai tikėjosi 51 cento. Veiklos pelnas sumažėjo 57 proc. iki 398 mln. dolerių, o veiklos pelno marža susitraukė iki 1,4 proc.
„Tesla“ kapitalo išlaidos per metus išaugo daugiau kaip dvigubai ir pasiekė 5,79 mlrd. dolerių. Dėl šių investicijų laisvasis pinigų srautas tapo neigiamas ir sudarė minus 1,09 mlrd. dolerių. Tai buvo pirmasis neigiamas bendrovės laisvasis pinigų srautas per daugiau kaip dvejus metus.
„Tesla“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus kapitalo išlaidos viršys 25 mlrd. dolerių, palyginti su 8,5 mlrd. dolerių 2025 metais. Lėšos skiriamos autonominių taksi „Robotaxi“ plėtrai, humanoidiniams robotams „Optimus“, dirbtinio intelekto infrastruktūrai, baterijų gamybai ir nuosavai puslaidininkių gamyklai.
„Alphabet“ akcijos atpigo 7 proc., nes 205 mlrd. dolerių investicijų planas nustelbė sparčiai augančias pajamas
„Google“ valdančios bendrovės „Alphabet“ akcijos atpigo apie 7 proc. Jos rezultatai daugeliu rodiklių viršijo analitikų prognozes, tačiau investuotojus išgąsdino dar kartą padidintas kapitalo išlaidų planas.
„Alphabet“ antrojo ketvirčio pajamos išaugo 24 proc. iki 119,8 mlrd. dolerių. „Google Cloud“ pajamos šoktelėjo 82 proc. iki 24,8 mlrd. dolerių, o šio padalinio veiklos marža padidėjo iki 35,6 proc.
Grynasis pelnas pasiekė 112,1 mlrd. dolerių, tačiau didžiąją jo dalį sudarė maždaug 98 mlrd. dolerių vertės investicijų prieaugis. Prie jo daugiausia prisidėjo „Alphabet“ turėtos „SpaceX“ akcijos ir jų vertės padidėjimas po bendrovės įtraukimo į biržos sąrašus.
Investuotojų dėmesys pirmiausia nukrypo į grynųjų pinigų srautus. „Alphabet“ per ketvirtį užfiksavo 5,9 mlrd. dolerių neigiamą laisvąjį pinigų srautą – pirmą tokį atvejį bendrovės istorijoje.
Finansų direktorė Anat Ashkenazi paskelbė, kad 2026 metų kapitalo išlaidos sieks nuo 195 iki 205 mlrd. dolerių. Ankstesnė prognozė sudarė nuo 180 iki 190 mlrd. dolerių. Bendrovė taip pat perspėjo, kad 2027 metais investicijos gali dar labiau išaugti.
„Alphabet“ rezultatai paskatino baimę, kad „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“ taip pat didins išlaidas dirbtiniam intelektui
Nors ketvirtinius rezultatus buvo paskelbusios tik „Alphabet“ ir „Tesla“, pardavimo banga apėmė visas septynias didžiąsias bendroves. „Amazon“ akcijos atpigo apie 4,6 proc., „Meta“ – maždaug 3,5 proc., o „Microsoft“ – daugiau kaip 2 proc. Raudonojoje zonoje prekybą baigė ir „Apple“ bei „Nvidia“.
Investuotojai baiminasi, kad „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“, kurių finansinės ataskaitos bus skelbiamos artimiausiomis dienomis, taip pat padidins duomenų centrams, serveriams, elektros infrastruktūrai ir dirbtinio intelekto lustams numatytas sumas.
„Reuters“ skaičiavimu, didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą 2026 metais gali viršyti 700 mlrd. dolerių. Vis didesnė šių investicijų dalis finansuojama skolintomis lėšomis arba naujų akcijų emisijomis, nes kai kurių bendrovių veiklos pinigų srauto nebeužtenka visoms išlaidoms padengti.
Prognozuojama, kad „Meta“ kapitalo išlaidų ir pajamų santykis išaugs nuo 35,9 iki 54,9 proc., „Alphabet“ – nuo 23 iki 41 proc., „Microsoft“ – nuo 31 iki 45 proc., o „Amazon“ – nuo 18 iki 25 proc.
Rinkos dalyviams vis svarbesnis tampa klausimas, kiek šių investicijų padės uždirbti papildomų pajamų ir kiek jų reikės vien tam, kad bendrovės nepralaimėtų konkurencinės kovos. Technologijų milžinai negali lengvai sustabdyti statybų, nes tuomet rizikuotų atsilikti nuo konkurentų. Kartu jie dar neturi garantijos, kad iš dirbtinio intelekto paslaugų gaunamos pajamos augs greičiau už investicijas ir turto nusidėvėjimą.
Naftos kaina virš 100 dolerių ir didėjančios obligacijų palūkanos sustiprino technologijų akcijų kritimą
Technologijų sektoriaus išpardavimą pagreitino nerimas dėl Artimųjų Rytų konflikto ir energijos kainų. „Brent“ rūšies naftos kaina pirmą kartą nuo gegužės pakilo virš 100 dolerių už barelį, o JAV WTI nafta viršijo 92 dolerius.
Naftos brangimas didina transporto, gamybos ir elektros kainas, todėl gali sustiprinti infliaciją. Dėl šios priežasties investuotojai pradėjo abejoti, ar JAV Federalinis rezervų bankas artimiausiu metu galės mažinti bazines palūkanų normas.
Dešimties metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2025 metų pradžios. Aukštesnis obligacijų pajamingumas ypač nepalankus sparčiai augančioms technologijų bendrovėms, nes sumažina jų būsimų pelnų dabartinę vertę ir suteikia investuotojams saugesnę alternatyvą akcijoms.
Gynybos bendrovės tapo viena iš nedaugelio atsparių rinkos sričių. „Lockheed Martin“ akcijos pabrango 10,5 proc., o RTX – 7,3 proc., abiem bendrovėms padidinus 2026 metų pardavimo ir pelno prognozes.
797 mlrd. dolerių kritimas parodė augantį investuotojų nepasitikėjimą dirbtinio intelekto investicijų grąža
Vienos dienos išpardavimas dar neįrodo, kad ilgalaikis dirbtinio intelekto augimo ciklas baigėsi. „Google Cloud“ pajamų šuolis, auganti skaičiavimo pajėgumų paklausa ir įmonių sudaromos ilgalaikės debesijos sutartys rodo, kad dirbtinio intelekto infrastruktūra turi realių klientų.
Tačiau rinkos požiūris pasikeitė. Ankstesniais metais pranešimai apie didesnes investicijas į dirbtinį intelektą dažnai keldavo akcijų kainas. Dabar tie patys planai kelia klausimų dėl grynųjų pinigų trūkumo, didėjančio nusidėvėjimo, skolos ir galimos duomenų centrų perteklinės pasiūlos.
„Magnificent Seven“ bendrovės užima itin didelę dalį pagrindiniuose JAV akcijų indeksuose. Jų kainų kritimas automatiškai paveikia „S&P 500“, „Nasdaq 100“, pensijų fondus, indeksinius fondus ir milijonų smulkiųjų investuotojų portfelius.
Svarbiausiu artimiausiu rinkos išbandymu taps „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“ ir „Apple“ ketvirtinės ataskaitos. Investuotojai vertins ne vien pajamų bei pelno augimą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas kapitalo išlaidoms, laisvajam pinigų srautui ir įrodymams, kad šimtai milijardų dolerių, skiriamų dirbtiniam intelektui, pradeda kurti proporcingą finansinę grąžą.
Šaltiniai
Yahoo Finance. (2026). ‘Magnificent 7’ stocks erase $797 billion in market value in worst day since April 2025
https://finance.yahoo.com/markets/article/magnificent-7-stocks-erase-797-billion-in-market-value-in-worst-day-since-april-2025-201930579.html
Reuters. (2026). Wall St falls as tech earnings spark AI spending worries and oil hits $100
https://www.reuters.com/business/autos-transportation/wall-st-futures-ease-big-tech-results-revive-ai-spending-worries-oil-jumps-2026-07-23/
Barron’s. (2026). Mag 7 Stocks Have Shed $882 Billion in Value Today
https://www.barrons.com/livecoverage/stock-market-news-today-072326/card/mag-7-stocks-have-shed-882-billion-in-value-today-jOtbkOA1Oc8CmmFl2JMc
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie technologijų milžinų vertės praradimą, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Jame pateikiami svarbūs klausimai ir atsakymai, kurie padeda geriau suprasti situaciją.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie technologijų milžinų vertės praradimą ir jo priežastis, taip pat apžvelgia galimas pasekmes, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes technologijų milžinų vertės svyravimai turi didelę įtaką pasaulinei ekonomikai ir investuotojų pasitikėjimui. Lietuvos auditorija, ypač investuotojai ir verslo sektorius, gali būti suinteresuoti šia informacija.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie technologijų milžinų vertės praradimą ir jo galimas pasekmes, kas yra aktualu tiek investuotojams, tiek plačiajai visuomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie technologijų milžinų vertės praradimą, nenaudoja emocinės manipuliacijos ir skatina racionalų mąstymą apie investicijas. Jame nėra nepagrįsto nerimo skatinimo, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
