- Primityvaus dantisto profesija egzistavo jau neolito amžiuje
- Dantų priežiūra egzistavo ne visada – vėliau rasti dantys buvo prastos būklės
- Odontologine sveikata susirūpinta dar vėlyvajame akmens amžiuje
Primityvaus dantisto profesija egzistavo jau neolito amžiuje
Kokia yra viena iš seniausių pasaulio profesijų, rodos, visiems gerai žinoma, tačiau, pasirodo, tokių senų profesijų buvo ir daugiau. Jei vis dar galvojate, kad dantų tvarkymas yra tik šiuolaikinio žmogaus gyvenimo neatsiejama dalis – neapsirikite. Panašu, kad sveikų dantų svarbą suvokė ne tik mūsų proseneliai, bet ir prieš tūkstančius metų gyvenę žmonės. Vienas iš tokių liudijimų buvo rastas Pakistano neolitiniame kapinyne, datuojamame prieš 7 500–9 000 metų. Šiame kapinyne buvo aptikta 11 išgręžtų suaugusių krūminių dantų vainikų.
Toks radinys ganėtinai nustebino, nes patvirtino, kad ankstyvojoje žemdirbystės kultūroje buvo susiformavusi ilga proto-odontologijos kultūra.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kapinyne rasti keturių moterų, dviejų vyrų ir trijų nežinomos lyties individų palaikai.
Jų dantys buvo išgręžti abiejuose žandikauliuose (keturi viršutiniame ir septyni apatiniame) ir tik pirmuosiuose arba antruosiuose nuolatiniuose krūminiuose dantyse. Išgręžtos skylės buvo 1,3-3,2 mm skersmens ir nuo 0,5 iki 3,5 mm gylio[1].
Dantų priežiūra egzistavo ne visada – vėliau rasti dantys buvo prastos būklės
Ištyrus radinius taip pat paaiškėjo ir daugiau įdomių aspektų – pavyzdžiui, bent vieno žmogaus dantys parodė, kad dantų gręžimo procedūros metu buvo ne tik pašalinta danties struktūra grąžtu, bet ir vėliau mikro įrankiu išpjauta ertmės sienelė. Visais atvejais patvirtinta, kad gręžimo darbai buvo atlikti gyvam žmogui, kuris po atliktų procedūrų ir toliau kramtė maisto produktus.
Keturiuose dantyse buvo rasta su skyle susijusių danties gedimo požymių, kas rodo, kad kai kuriais atvejais intervencija galėjo būti gydomoji arba paliatyvioji. Vis dėlto, kariesas gali egzistuoti ir danties negręžiant, o dantys galėjo būti gręžti ir nesant juose kariesui, todėl minėtos dantų procedūros motyvas ankstyvojo neolito amžiuje lieka neaiškus.
Pagal minimame kapinyne rastų individų dantis buvo išsiaiškinta, kad dantys buvo gręžiami neolito amžiuje, o tai rodo, kad tuometiniai žmonės rūpinosi savo dantų sveikata.
Visgi, įdomu ir tai, kad po 6 500 m. prieš mūsų erą, ši praktika, tikėtina, buvo nutraukta, nes vėlesnio laikotarpio kapinyne nebuvo rasta jokių dantų gręžimo įrodymų, tik nustatyta, kad tame laikmetyje gyvenusių individų dantų būklė buvo prasta.
Neolitinio amžiaus kapinyne buvo rasta akmeninių grąžtų su pačiomis įvairiausiomis galvutėmis, pagamintomis iš kaulo, steatito, kriauklių, kalcito, turkio, lazurito ir kitų medžiagų.
Odontologine sveikata susirūpinta dar vėlyvajame akmens amžiuje
Panašūs egzemplioriai buvo rasti ir Šiaurės Italijos kapinynuose, įrodantys, kad vėlyvajame paleolito (akmens) amžiuje taip pat buvo tvarkomi dantys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad priešistorės laikais dantų gydymas buvo itin retas, o keli žinomi atvejai ir buvo iš neolito amžiaus, ankstyvosios žemdirbystės kultūros įsigalėjimo metu, kai padaugėjo dantų ėduonies pažeidimų[2].
Tyrime buvo naudojama skenuojanti elektroninė mikroskopija, kurios pagalba ant dantų liekanų yra matomi keli lygiagretūs mikro įbrėžimai, paprastai būdingi pjūvių žymėms ant dantų. Tyrimą atlikę mokslininkai patvirtino, kad nustatyti įbrėžimai ir su jais susijusios emalio atplaišos ant tarpinės ertmės sienelės atsirado dar prieš individo mirtį, naudojant smailius keraminius įrankius, su kuriais ir buvo tvarkomi dantys.
Šis pavyzdys yra seniausias žinomas dantų ėduonies tvarkymo įrodymas, leidžiantis daryti prielaidą, kad apie dantų ligų gydymą buvo žinoma dar gerokai iki neolito.
