Po šimtmečio – naujas Šventosios uosto etapas
Šventosios uoste prasideda vienas svarbiausių jo atgaivinimo etapų per pastarąjį šimtmetį. Penktadienį čia oficialiai startuoja dviejų naujų molų ir kitos reikalingos infrastruktūros statybos, kurios turėtų iš esmės pakeisti nedidelio pajūrio uosto galimybes ir jo vaidmenį regione.
Projektą Palangos savivaldybės užsakymu įgyvendins bendrovė „Tilsta“. Darbų vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM, o visus pagrindinius statybos darbus planuojama atlikti per dvejus metus[1].
Naujo etapo pradžia turi ir simbolinę reikšmę – nuo pirmųjų Šventosios uosto statybų praėjo maždaug šimtas metų. Uosto įrengimo darbai čia buvo pradėti dar 1925 metų balandį, todėl dabartinės statybos žymi savotišką istorinio projekto tęsinį.
Molai saugos uostą, lankytojams atsiras promenada
Pagal numatytą projektą Šventosios uoste bus pastatyti du pagrindiniai hidrotechniniai statiniai. Pietinis molas drieksis 647,5 metro, o šiaurinis sieks 402,5 metro. Abu jie suformuos saugesnę įplauką į uostą, mažins Baltijos jūros bangų poveikį ir padės apsisaugoti nuo smėlio sąnašų, kurios gali apsunkinti laivybą.
Pietinio molo teritorijoje taip pat bus įrengtos keturios krantinės. Jų ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Palei visą pietinį molą suplanuota ir devynių metrų pločio promenada, todėl ši uosto dalis bus skirta ne tik laivybos infrastruktūrai, bet ir lankytojams.
Tuo metu šiaurinis molas atliks kitokią funkciją. Pagrindinis jo tikslas bus saugoti krantą, sulaikyti smėlio sąnašas ir užtikrinti stabilesnę įplauką į uostą. Skirtingai nei pietinis molas, ši teritorija nebus pritaikyta pasivaikščiojimams ar kitai rekreacinei veiklai.
Tikisi daugiau investicijų, laivybos ir turistų
Šventosios uosto plėtros projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Jo finansavimui numatytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos savivaldybės biudžeto lėšos. Anksčiau skelbta, kad 17 mln. eurų bus skirta iš ES regioninių lėšų, o šiaurinio molo statybai numatyta dar 5 mln. eurų valstybės finansavimo.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus projektą yra įvardijęs kaip svarbų žingsnį ne tik Šventajai ir visam Lietuvos pajūriui, bet ir šaliai kaip jūrinei valstybei. Tikimasi, kad modernus uostas taps reikšminga pajūrio infrastruktūros dalimi ir suteiks miesteliui naujų plėtros galimybių.
Atnaujintas uostas turėtų sudaryti geresnes sąlygas pramoginei laivybai, buriavimui ir žvejybai, taip pat prisidėti prie turizmo augimo. Savivaldybė viliasi, kad nauja infrastruktūra padės pritraukti daugiau privačių investicijų ir sustiprins Šventosios, kaip jūrinio kurorto, patrauklumą.
