Popiežius pasmerkė Korano deginimo atvejus
Katalikų Bažnyčios vadovas, popiežius Pranciškus sureagavo protesto akcijas, per kurias įvairias būdais yra niekinama musulmonas šventa knyga Koranas. Kalbėdamas su Jungtinių Arabų Emyratų (UAE) žiniasklaida Šventasis Tėvas išreiškė pasipiktinimą tokiais neapykantos aktais ir akcentavo, kad kiekviena šventoji knyga turi būti gerbiama iš pagarbos tikintiesiems.
„Saviraiškos laisvė niekada neturi būti naudojama kaip dingstis įžeidinėti kitus, o leidimas tai daryti turi būti atmestas ir pasmerktas“, – teigia popiežius Pranciškus, omenyje turėdamas Švedijos valdžios poziciją suteikti leidimą analogiškiems protestams dėl žodžio laisvės užtikrinimo[1].
Popiežius Pranciškus taip pat pabrėžė dialogo ir brolybės tarp skirtingų religijų svarbą, sakydamas, kad tai lemia, ar ateityje gyvensime brolybės civilizacijoje, ar priešiškumo civilizacijoje.
Tokius komentarus popiežius išsakė po praėjusią savaitę Švedijos sostinėje Stokholme vykusios protesto akcijos, kai vienas protestuotojų plėšė musulmonams šventą knygą Koraną ir galiausiai ją padegė.
Protesto akciją surengęs vyras teigia, kad islamas kaip religija, daro didelį neigiamą poveikį žmonijai, o Koranas turėtų būti uždraustas visame pasaulyje ir pirmiausia, Švedijoje.
Švedijos policija išdavė leidimą protestuotojui, nes šis jau anksčiau laimėjo teismą dėl žodžio laisvės raiškos Švedijoje. Iki tol, Švedijos policija ne kartą atsisakė išduoti leidimus žmonėms, kurie teigė ketinantys sudeginti islamo tikėjimo asmenims šventą knygą, motyvuodama saugumo sumetimais.
Vis dėlto, administraciniai teismai atmetė jų sprendimus, teigdami, kad viešiems susibūrimams ir demonstracijoms turi būti išduodami leidimai, nebent jie kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui.
Pagal Švedijos saviraiškos laisvės įstatymus, policija negali iš anksto sustabdyti protesto akcijos, nes įtaria, kad kas nors gali pažeisti įstatymą, pavyzdžiui, uždegti ugnį, nors draudžiama tai daryti, tačiau vėliau asmuo gali būti apkaltintas nusikalstama veika.
Tarptautinė musulmonų bendruomenė neslepia pasipiktinimo įvykiais Švedijoje
Korano išniekinimo veiksmai neliko nepastebėti tarptautinėje bendruomenėje, ypač – musulmonų tarpe. Incidentas vyko tuomet, kai daugelis musulmonų šventė Eid al-Adha. Tai vertinant kaip provokaciją, 57 valstybes vienijanti Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC) pareiškė, kad reikia imtis kolektyvinių priemonių, o siekiant sustabdyti religinę neapykantą, reikėtų pasitelkti tarptautinę teisę[2].
„Turime nuolat siųsti priminimus tarptautinei bendruomenei dėl neatidėliotino tarptautinės teisės, kuri aiškiai draudžia bet kokį religinės neapykantos propagavimą, taikymo“, – skelbiama OIC pranešime.
Didelį nepasitenkinimą pademonstravo Saudo Arabija, kuri dėl šio incidento iškvietė Švedijos ambasadorių ir paragino Stokholmą „nutraukti visus veiksmus, kurie tiesiogiai prieštarauja tarptautinėms pastangoms skleisti tolerancijos, nuosaikumo ir ekstremizmo atmetimo vertybes ir kenkia būtinai abipusei pagarbai tautų ir valstybių santykiams“. Protestuodamos Švedijos ambasadorius iškvietė ir tokios šalys kaip Irakas, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Marokas.
Kritiką išreiškė ir su Švedija dėl šios narystės NATO nesutarianti Turkija. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas teigia, kad toleruoti antiislamiškus veiksmus prisidengiant saviraiškos laisve yra bjauru. Tuo tarpu Turkijos vyriausybės komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas teigė, kad Turkijai nusibodo, kad Europos valdžios institucijos, ypač Švedijoje, leidžia islamofobiją ir toliau demonstruoja neapykantą islamo religijai.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad Švedijai atėjo laikas susimąstyti apie savo tapatybę.
„Tai rimta saugumo situacija. Nėra jokios priežasties įžeidinėti kitus žmones“, – sakė jis.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba skelbia šaukianti skubų posėdį, kuriame bus svarstomas Korano išniekinimo klausimas. Ženevoje įsikūrusi JT Žmogaus teisių taryba, kuri posėdžiaus iki liepos 14 d., Pakistano prašymu pakeis savo darbotvarkę ir surengs skubius debatus.
„JT Žmogaus teisių taryba surengs skubius debatus, kad aptartų nerimą keliantį iš anksto apgalvotų ir viešų religinės neapykantos aktų padažnėjimą, kuris pasireiškia dabartiniu šventojo Korano išniekinimu kai kuriose Europos ir kitose šalyse. Šios skubios diskusijos bus surengtos gavus Pakistano prašymą, atsiųstą kelių Islamo bendradarbiavimo organizacijos narių, įskaitant tas, kurios yra Žmogaus teisių tarybos narės, vardu. Skubios diskusijos greičiausiai bus sušauktos šią savaitę, datą ir laiką nustatys šiandien posėdžiaujantis Žmogaus teisių tarybos biuras“, – žurnalistams sakė tarybos atstovas Paskalis Simas[3].
Musulmonams Koranas yra gyvenimo vadovas, kuriame pateikiami mokymai, įstatymai ir principai, kurių musulmonai stengiasi laikytis. Jis apima įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant dvasingumą, moralę, socialinį elgesį ir valdymą.
Musulmonai dažnai skaito ir studijuoja Koraną individualiai ir susirinkimuose, o jo eilutės įtraukiamos į kasdienes maldas ir religinius ritualus. Patys musulmonai Koraną labai gerbia ir garbina: su juo elgiamasi labai pagarbiai ir rūpestingai, musulmonai stengiasi jį teisingai cituoti ir išlaikyti jo švarą.
Islamofobija Europoje tampa norma
Skirtingos tarptautinės organizacijos perspėja, kad pastaraisiais metais islamofobija Europoje plinta, o vis daugiau valstybių vykdo aktyvią politiką, kuri prisideda prie šios problemos. Islamofobija yra apibūdinama kaip išankstinis nusistatymas ir rasizmas prieš musulmonus.
Remiantis 2021 m. Europos islamofobijos ataskaita, tokios šalys, kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, tapo „pagrindiniais prieš musulmonus nukreiptos neapykantos ir islamofobinių incidentų židiniais“.
„Be to, ES valstybių narių kraštutinių dešiniųjų partijų antimusulmoniškos kampanijos dominuoja musulmonų asmenų ir bendruomenių diskriminacijos srityje“, – rašoma ataskaitoje[4].
Tuo tarpu 2022 m. Europos islamofobijos ataskaitos duomenys rodo, kad musulmonai pažeidžiamiausi yra trijose šalyse – Prancūzijoje, Austrijoje ir Danijoje[5].
Su žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais dirbantys ekspertai teigia, kad islamofobija turi būti politiškai pripažinta kaip problema ir tik tuomet bus galima kalbėti apie būdus, kaip galima efektyviai kovoti su islamofobija. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad būtina kasdien registruoti neapykantos nusikaltimus prieš musulmonus ir kasmet skelbti šiuos duomenis.
