Ateityje mokslo metai gali sutrumpėti savaite
Nauji mokslo metai prasidėjo vos prieš mažiau nei 2 mėnesius, tačiau jau prasidėjo kalbos apie esą pernelyg ilgus mokslo metus. Štai švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmeta galimybės, jog bus deramasi su mokytojų profsąjungomis dėl mokslo metų trumpinimo. Tiesa, ji pabrėžė, kad tokios idėjos įgyvendinimas prasidėtų tikrai ne 2024-2025 metais, tačiau pripažino, kad sumanymas yra vertas realių sprendimų.
„Tą girdime, nesame kategoriški, kad tai turėtų būti taip, kaip dabar yra. (…) Aš manau, kad turime dar čia sutarti, kaip čia (toliau) judėsime“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas taip pat teigia, kad dėl dėl mokslo metų trumpinimo bus deramasi su ministerija. Jis pabrėžia, jog derybiniame procese jau buvo aptarta realiausia galimybė – mokslo metus sutrumpinti viena savaite.
O kitas svarbus žingsnis – pedagogų algų kėlimas – jau pasiektas. Pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) buvo pasirašyta atnaujinta kolektyvinė sutartis su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis. Pagal šią sutartį, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientai bus padidinti 8 procentais. Analogiškas darbo užmokesčio padidinimas laukia ir mokslo darbuotojų, tyrėjų, dėstytojų bei neakademinių darbuotojų – jų atlyginimai taip pat didės 8 procentais nuo kitų metų rugsėjo.
Mokslo metus siekiama mažinti dėl vaikų ir pedagogų gerovės, tačiau tai gali atsirūgti mokslo kokybei
Įdomu tai, jog Lietuvoje svarstoma trumpinti mokslo metus, nors pasauliniu mastu Lietuvos mokiniai jau dabar mokosi gana trumpai.
Mokslo metų trukmė įvairiose šalyse skiriasi dėl daugelio priežasčių, įskaitant švietimo tradicijas, klimato sąlygas, kultūrinius skirtumus bei socialinius ir politinius veiksnius. Kai kuriose šalyse, kaip Japonijoje ar Pietų Korėjoje, mokslo metai tęsiasi net iki 11 mėnesių, o kitose, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijoje, mokslo metai trunka tik apie 9 mėnesius – tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
Šie skirtumai kyla iš vietos sąlygų ir šalių požiūrio į švietimą. Šalyse, kuriose didelis dėmesys skiriamas akademiniam meistriškumui, kuo platesniam ir geresniam mokinių pasiruošimui, mokymosi procesas tęsiasi ilgiau.
O Lietuvoje siekiama rasti pusiausvyrą tarp mokymosi kokybės ir mokinių bei mokytojų gerovės. Būtent todėl vis dažniau diskutuojama apie tai, kad ilgesnis poilsis gali pagerinti ugdymo procesą. Galimybė atsikvėpti neabejotinai padeda išvengti pervargimo, tačiau kyla klausimas, ar mokslo metų trumpinimas nepakenktų vaikų žinių įsisavinimui ir mokymosi kokybei.
Juk jau dabar socialiniuose tinkluose galima rasti daugybės tėvų skundus, kad mokiniai nespėja įsisavinti visų dalykų, nes tam tiesiog skiriama per mažai laiko. Tad mokslo metų trumpinimas gali dar labiau apsunkinti švietimo procesą, ypač jei nepavyktų efektyviai peržiūrėti ir optimizuoti mokymo turinio.
Mokslo metų trukmė pasaulyje: japonai mokosi net 11 mėnesių, o lietuviai mokslo trukme lygiuojasi į amerikiečius
Tad kaip skiriasi mokslo metų trukmė įvairiose šalyse ir kodėl?
Japonijoje mokslo metai prasideda balandžio mėnesį ir baigiasi kovo mėnesį, todėl mokiniai beveik visus metus yra mokykloje. Mokymasis padalintas į tris semestrus, tarp kurių japonų vaikai gali pasidžiaugti atostogomis: vasaros atostogos tęsiasi maždaug nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos (apie 6 savaites), žiemos atostogos – apie 2 savaites gruodžio pabaigoje, o pavasario atostogos – apie 2 savaites kovo mėnesį[1].
Japonijoje švietimas laikomas vienu svarbiausių dalykų gyvenime, todėl mokslo metai yra ilgi – apie 240 mokymosi dienų per metus. Pamokos trunka nuo 8 iki 9 valandų, o daugelis mokinių po pamokų taip pat lanko papildomus būrelius ar vadinamąsias „juku“ – privačias pamokas.
Pietų Korėjoje mokslo metai taip pat trunka ilgai – nuo kovo iki gruodžio mėnesio, apie 220 dienų. Mokiniai turi vasaros atostogas (nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio) ir ilgesnes žiemos atostogas (nuo gruodžio pabaigos iki vasario pradžios). Korėjos švietimo sistema yra puikiai žinoma dėl savo intensyvumo. Pamokos čia gali trukti iki 8 valandų, o papildomos pamokos ir pasiruošimas egzaminams užima didelę dalį mokinių gyvenimo[2].
Ispanijoje ir Italijoje mokslo metai baigiasi birželio viduryje, o vasaros atostogos prasideda liepą ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio, nes vasaros karštis šiose šalyse gali būti pernelyg intensyvus. Italijoje mokiniai turi apie 200 mokslo dienų per metus, o atostogos trunka nuo 10 iki 14 savaičių. Nors karšto klimato sąlygos šiose šalyse reikalauja ilgesnių vasaros atostogų, kurios trunka iki 3 mėnesių, mokiniai taip pat turi trumpas rudens, žiemos ir pavasario atostogas.
Suomijoje mokslo metai prasideda rugpjūčio mėnesį ir baigiasi birželio pradžioje, todėl jie trunka apie 190 dienų. Mokiniai turi kelias atostogas – žiemos, pavasario ir vasaros. Suomijoje vasaros atostogos yra šiek tiek trumpesnės nei Pietų Europos šalyse, tačiau mokslo metai irgi yra suskirstyti į kelias dalis, o mokymasis orientuotas į kokybę, o ne į kiekybę.
Jungtinėje Karalystėje mokslo metai trunka apie 190 dienų. Jie suskirstyti į tris semestrus. Mokiniai turi kelias trumpas atostogas, įskaitant Kalėdų ir pavasario atostogas, o vasaros atostogos trunka apie 6 savaites nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pradžios. Jungtinėje Karalystėje mokslo metai prasideda rugsėjį ir baigiasi liepos mėnesį, todėl mokiniai turi palyginti trumpesnes vasaros atostogas, tačiau daugiau trumpesnių atostogų metų eigoje.
JAV mokslo metai yra kiek trumpesni, dažniausiai trunka apie 180 dienų. Mokslo metai dažniausiai prasideda rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje ir baigiasi gegužės ar birželio pradžioje. Vasaros atostogos čia prasideda anksti – gegužės arba birželio mėnesį ir trunka iki rugpjūčio pabaigos arba rugsėjo pradžios. Žiemos atostogos trunka apie 2 savaites kalėdiniu laikotarpiu, o pavasario atostogos trunka apie 1 savaitę, balandžio mėnesį[3].
Lietuvoje mokslo metai prasideda rugsėjo pradžioje ir baigiasi birželio viduryje. Mokiniai turi keturias atostogas: rudens (spalio pabaigoje), Kalėdų (gruodžio viduryje), pavasario (balandžio pradžioje) ir vasaros (nuo birželio iki rugsėjo). Vasaros atostogos yra ilgiausios ir trunka apie 2,5 mėnesio. Lietuvoje mokslo metų trukmė siekia apie 180 dienų, panašiai kaip daugumoje Europos šalių.
Taigi, Lietuva net ir šiuo metu gali pasigirti gan trumpais mokslo metais, tačiau ateityje jie gali sutrumpėti dar savaite ar net daugiau. Tokią idėją jau kurį laiką kėlė įvairios švietimo bendruomenės, įskaitant Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS). LMS atstovai teigia, kad ilgesni mokslo metai neduoda norimų rezultatų, nes paskutinės mokslo savaitės dažnai nėra produktyvios, jų metu tiesiog vyksta ekskursijos, projektinės veiklos, o vaikams tenka kęsti karštus orus[4].
