Nuo rugsėjo 1-os – sugriežtinta tvarka mokyklose
Nuo rugsėjo 1-os mokinių ir jų tėvų laukia sugriežtinta tvarka mokyklose. Valdžia nusprendė apriboti tėvų galimybes pateisinti vaikų praleistas pamokas. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, nesvarbu ar vaikas sirgo, ar buvo sveikas – visas praleistas pamokas galėjo pateisinti tėvai. Nuo šiol tvarka bus kitokia – pamokų praleidimas galės būti pateisintas tėvų tik dėl svarbių asmeninių priežasčių, bet ne daugiau nei 3 dienas per pusmetį ar ne daugiau nei 2 mokymosi dienas per trimestrą. Pamokas praleisti bus galima ir tais atvejais, kai mokinys dalyvaus sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, kurie organizuojami mokyklose ar kitose įstaigose. Tačiau dalyvavimo renginiuose faktui pagrįsti bus prašoma pateikti tai įrodančius dokumentus.
Naujos tvarkos kūrėjai sako, kad atlaidžiai bus žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja siaubingai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma. Tik kažin kokiais dokumentais tėvams reikės pagrįsti nepalankias oro sąlygas ar, pavyzdžiui, viešojo transporto priemonės gedimą?
Įdomiausia tai, kad naujos tvarkos apraše pabrėžiama, jog vaikams pamokų metu gali tekti apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje, todėl tokie praleidimai taip bus pateisinami. Susidaro įspūdis, kad tai vienintelės svarbiausios institucijos, kuriose nuo šio rugsėjo Lietuvos vaikams gali prireikti lankytis.
Mokykla neprieštaraus dėl praleistų pamokų, kai vaikas mokykloje pajunta sveikatos sutrikimus ir yra išsiunčiamas namo.
Mokykloms taip pat palikta nedidelė galimybė leisti pateisinti tėvams ir šiek tiek daugiau dienų ar pavienių pamokų, bet priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios bei turi būti pateikta informacija dėl poreikio. Tai reiškia, kad jeigu mokyklos griežtai seks šiuo aprašu, tėvams neturėtų būti leidžiama išsivežti vaikų atostogoms tuo metu, kai vyksta pamokos.
„Mokiniai gali praleisti pamokas tik dėl svarbių priežasčių. Per mokslo metus yra ne vienos vaikų atostogos, kad vaikai pailsėtų, o tada, kai vyksta ugdymas – lankytų mokyklą“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus teigia, kad praktikoje tai reikš, jog tėvai pamokų metu galės išsivežti vaikus atostogų tik savaitei, nes patys galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, bet tą mėnesį negalės pateisinti jokių kitų praleistų pamokų, išskyrus, jeigu nutinka kokia nors svarbi asmeninė priežastis: artimojo mirtis ar kitos problemos.
„Tėvams suteikta galimybė pateisinti 5 dienas patiems. Tai niekas Lietuvoje nesugaudys, ar jie teisina dėl ligos, ar 5 dienoms išvažiavo į Kanarus. Jeigu viršija 5 dienas, tai turės būti liga, tėvai turės kreiptis į gydytojus, o mokyklos esveikata.lt sistemoje turės matyti, kad buvo vizitas pas gydytoją“, – paaiškino D. Mockus.
Jei vaikas praleis pamokas – galite svečiuose sulaukti vaikų teisių atstovų
Remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo projektu, mokiniui neatėjus į pamokas be pateisinamos priežasties, o tėvams apie tai laiku neinformavus klasės auklėtojo ar mokyklos vadovybės, mokykla informuos tėvus, kad jų vaikas praleido pamokas ir tai fiksuojama kaip nepateisintas laikas. Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra informacijos apie ilgalaikes mokinio ligas, tuomet pirmą kartą mokykla tėvus įspės apie jų pareigas. Praleidimams be pateisinamų priežasčių kartojantis, vaikas galės būti svarstomas mokyklos vaikų gerovės komisijoje. Kai neveiks ir tokia priemonė, mokykla kreipsis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba. Sukaupusi reikiamą informaciją apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalės kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
O jau tuomet mieli tėveliai laikykitės, Vaiko teisės tokiais atvejais imsis tirti situaciją, lankysis šeimoje, nurodys savivaldybių įstaigoms, kokių paslaugų gali prireikti šeimai. Nustatę, kad tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, galės skirti įspėjimą, 140-300 eurų administracinę baudą arba įpareigojimą lankyti specialius kursus.
Teigiama, kad griežtesnis požiūris į pamokų nelankymą susiformavo suvokus aiškų ryšį tarp pamokų lankymo ir pasiekimų. Pamokas praleidinėjantys mokiniai atsilieka mokymosi procese, atsiranda spragų, kurias paskui užpildyti būna sudėtinga[1].
Sako, kad mokykla taps vieta kalbėtis apie lytinę orientaciją ir santykių malonumus
Dar viena Lietuvos mokinių laukianti naujovė – Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP) mokyklose.
Žadama, kad Gyvenimo įgūdžių programos pamokos taps kassavaitinėmis, o ši programa pakeis iki šiol galiojusią „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą“.
Nuo ateinančio rudens Gyvenimo įgūdžių programa pradės veikti nelyginių klasių moksleiviams (5, 7, 9 klasėms). Tačiau tikimasi, kad jau nuo 2024 m. šias kassavaitines pamokas turės visi 5-10 klasių mokiniai. Per ateinančius 2-3 metus tikimasi paruošti 9 tūkst. lytiškumo ugdymo subtilybes mokiniams skleisiančių mokytojų.
„Mokytojų rengimo programa truks 270 valandų, apims 10 akademinių kreditų. Tikiuosi, po kelių metų mokykla paaugliams bus tapusi ta vieta, kur gali pasikalbėti apie kontracepciją, lytiškai plintančias ligas, savo seksualumą, lytinę orientaciją ir santykių malonumą“, – džiaugėsi Seimo narė Morgana Danielė[2].
Tėvai turi teisę parinkti vaikams švietimo programas pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus
Numatomos naujovės švietimo srityje neabejotinai gąsdina mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus. Lietuvos visuomenės instituto teisininkas, publicistas ir tinklaraštininkas Ramūnas Aušrotas pataria neskubėti dėl šios programos pyktis su mokyklos administracija. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, ir patys mokytojai skeptiškai žiūri į tokio dalyko įvedimą į programą. Pedagogų nuomone gyvenimo įgūdžių pamokos tėra dar vienas papildomas nereikalingas krūvis mokiniams.
Sunerimusią tėvų bendruomenę ginantys įvairių organizacijų atstovai pataria nerimą keliančią situaciją aptarti mokyklos taryboje ir mokyklos bendruomenės sutarimą fiksuoti mokyklos tarybos tvirtinamame ugdymo plane.
Jei jau ugdymo įstaiga bus nusprendusi ugdymo programos turinyje įdiegti GĮP, tėvams patariama sužinoti, koks mokytojas jūsų vaikui ves sveikatos ir lytiškumo pamokas, išsiaiškinti, kokia yra jo specializacija. Jei nerimaujate, visada turite teisę susitikti ir pasikalbėti su mokytoju bei išsiaiškinti jo pasaulėžiūros nuostatas, išreikšti savo požiūrį į programos turinį, išsakyti ko tikitės iš mokytojo.
Prieš prasidedant mokslo metams, ar jiems jau prasidėjus, turite teisę paprašyti dalyko mokytojo, kad jus supažindintų su ilgalaikiu planu, jame numatytomis pamokų temomis ir jų turiniu.
Kraštutiniu atveju, kai tampa akivaizdu, jog mokyklos administracija nebendradarbiauja su tėvais, atsisako suteikti informaciją apie tai, kas dėstys GĮP, nesudaro galimybės pasikalbėti su dalyko mokytoju, supažindinti su ilgalaikio ugdymo planais, atsižvelgti į jūsų pasiūlymus dėl GĮP turinio ir jos įgyvendinimo ar paaiškėja, kad GĮP ugdantis mokytojas propaguoja ir/ar ketina skleisti jums nepriimtiną lytiškumo sampratą, kuri prieštarauja jūsų įsitikinimais, galite pasinaudoti savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Tai numato LR Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 d.
Tėvai turi teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus, kuri reglamentuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str.).
Jei reikalinga švietimo ekspertų pagalba, galima kreiptis į Rengimo šeimai asociaciją, kuri atlieka GĮP įgyvendinimo stebėseną. Šiai asociacijai galima pranešti ir apie jūsų nuomone padarytus tėvų teisių pažeidimus[3].
Tėvai turi teisę atsisakyti, kad vaikai būtų mokomi pagal Gyvenimo įgūdžių programą
Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai įsitikinę, kad velnias visada slypi detalėse.
Pažiūrėkime, kas rengia mokytojus šiai programai, metodikas, rekomendacijas, ir kai kas paaiškės. Kodėl taip staiga atsirado pinigų, kurių vis trūksta net pedagogų atlyginimams?
Jau viešai skelbiama, kad mokytojus GĮP programai rengs VšĮ „Ugdymo meistrai. Lytiškumo metodiką dėstys Lina Januškevičiūtė – „Vulvų ir penių tapybos dirbtuves“ organizavusios VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ vadovė. Mokytojus naujai programai rengs ir Lietuvos žmogaus teisių centro aktyvistė Paulina Drėgvaitė. Šios organizacijos gerai žinomos kaip itin aktyvios LGBT ir genderizmo ideologijos propaguotojos“. – pastebėjimais dalijosi.
Tėvai nepageidaujantys, kad į jų vaikų galveles mokyklose būtų kemšamos seksualumo, lytinės orientacijos ir santykių malonumo pamokos turi atminti, kad jie gali užkirsti tam kelią remdamiesi įstatymais ir Konstitucija. LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktu nepilnamečiams draudžiama teikti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
Konstitucijos 26 straipsnis garantuoja nevaržomą tėvų ir globėjų teisę rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus, o Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą bei formą.
Remiantis Konstitucija ir šiais įstatymais tėvai turi įstatyminę teisę neleisti savo vaikų į „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos“ pamokas, kuriose bus dėstomos lytiškumo nuostatos, prieštaraujančios tėvų įsitikinimams. Ši situacija turi būti aptarta kiekvienos mokyklos tėvų taryboje ir numatyta tėvų teisių įgyvendinimui būtina vidaus tvarka.
Kassavaitinių užsiėmimų temos turi būti iš anksto skelbiamos, kad tėvai jas žinotų ir galėtų apsispręsti, ar leisti vaikus į tas pamokas, kurios prieštarauja jų įsitikinimams.
Šeimų sąjūdis tėvams yra parengęs pareiškimo dėl dalyvavimo Gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokose formą, kurią užpildę tėvai gali pateikti mokyklos administracijai norėdami atsisakyti vaikus ugdyti pagal minėtą programą.[4]
