Siauros Vilniaus gatvės netapo pavyzdžiu Marijampolei
Marijampolė pastaruoju metu gan smarkiai keičiasi: joje plečiami bei tiesiami keliai ir platinamos bei atnaujinamos aikštelės. Tokie sprendimai smarkiai gerina marijampoliečių ir miesto svečių gyvenimus, kadangi važiavimas miesto gatvėmis tapo dar patogesnis, o norint pasistatyti transporto priemonę nebereikia sukti galvos dėl laisvos vietos. Akivaizdu, jog Marijampolės politikai nesisėmė įkvėpimo iš Vilniaus, kur susiaurintos gatvės daugeliui sukėlė tikrą galvos skausmą, o ilgą laiką nepjaunama veja tapo anekdotų kūrimo objektu.
Neseniai Marijampolėje buvo praplėsta beveik kilometro ilgio Balsupių gatvė. Seniau ji buvo siaura ir nepatogi tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems bei dviratininkams. Neprižiūrėta, net normalių šaligatvių neturėjusi gatvė dabar virto į 6 metrų pločio visiems eismo dalyviams puikiai pritaikytą gatvę.
Lyginant su senesnėmis nuotraukomis, net sunku patikėti, jog tai – vaizdai iš tos pačios vietos. Pasikeitimų vaizdais savo Feisbuko socialinio tinklo paskyroje su džiaugsmu dalinosi pats Marijampolės meras Povilas Isoda[1].
Balsupių gatvėje atsirado ne tik asfaltuotas, tinkamai sužymėtas kelias. Čia buvo įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, taip pat įrengti specialūs įspėjamieji paviršiai žmonėms, turintiems regėjimo negalią. Be to, atsirado perėjos su kryptiniu apšvietimu ir buvo sumontuoti šiuolaikiški LED šviestuvai. Šalia daugiabučio namo apgalvotai įrengta daugiau nei 20 automobilio stovėjimo vietų, dalis jų skirta neįgaliesiems.
Neseniai taip pat baigta naujinti V. Kudirkos gatvė. Ji irgi tapo patogesnė tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Tuo besidžiaugdamas P. Isoda rašė[2]:
„Atkarpoje nuo Geležinkelio g. iki P. Vaičaičio g. nutiesta beveik 600 m nauja asfalto danga ir beveik 1000 m betoninių trinkelių šaligatvis. Įrengti įspėjamieji paviršiai žmonėms su regėjimo negalia, atliktas horizontalus kelio ženklinimas. Taip pat buvo melioruotas upelis kertantis V. Kudirkos gatvę.“
Vilniuje buvo susiaurintos gatvės ir kuriam laikui pamiršta apie žolės pjovimą
Žinoma, Balsupių gatvė bei kitos rekonstruotos ar remontuotos Marijampolės vietos taip pat džiugina akį dailiai sutvarkyta aplinka: nupjauta veja, šalia augančiais medžiais. Tai kardinaliai skirtingas vaizdas, kokį galima išvysti Vilniuje, kur buvo susiaurintos gatvės.
Nors patys vilniečiai labai priešinosi gatvių siaurinimui, tuometinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius su džiaugsmu apsunkino eismą didžiausiame Lietuvos mieste, kad galėtų pasodinti gėlių, krūmų ar viską užleisti žalia veja. Taip esą norėta Vilnių paversti žalesniu, jaukesniu ir patogesniu.
Bet dauguma gyventojų kaip tik kartojo, jog toks žingsnis yra neapgalvotas bei sukeliantis problemas. Net ir dalis ekspertų perspėjo, jog dėl to išaugs spūstys, pailgės kelionės laikas, o drauge didės tarša, nes transportos priemonės sudegins daugiau degalų[3]. Tad iš esmės su tokiais sprendimais Vilnius tapo nepatogesniu ir taršesniu miestu, o ne žadėta gamtos, tyro oro ir ramybės oaze.
Pasikeitus valdžiai, naujasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad nebetęs R. Šimašiaus gatvių siaurinimo planų. Tačiau apie gatvių platinimą irgi nekalbama[4].
Be to, ilgą laiką Vilniuje vietoje tvarkingai nupjautos vejos gyventojai ir miesto svečiai kraipė galvas dėl visiškai netvarkomų žaliųjų zonų. Atėjus žolės augimo sezonui, nešienaujamose vietose ji užaugdavo itin aukšta ir darkė tvarkingo miesto įvaizdį.
Lietuvos sostinėje nešienaujamos vietos atsirado ne šiaip sau – taip esą buvo siekiama išsaugoti bioįvairovę. Buvo aiškinama, jog natūralios pievos ir savaime želiantys augalai sukurs natūralios gamtos oazes, kurios padės vilniečiams gyventi jaukiau ir tvariau[5].
Tačiau neilgai trukus „apšepusio“ miesto vaizdas tapo tikru pajuokos ar net pykčių objektu. Dalis juokavo, kad tokie nenušienauti plotai miesto centre ir apžėlę šaligatviai atrodo kaip „kūšiai“[6], o kiti atkreipė dėmesį į keliamą jų grėsmę. Žolė ilgainiui užaugo tokia aukšta, kad pradėjo trukdyti vairuotojų matomumui ir kėlė riziką kelių eismo dalyviams. Tuo metu imta nerimauti ir dėl laukinių gyvūnų, kadangi Geležinio Vilko gatvėje automobilis susidūrė su į kelią išėjusiu briedžiu ir susidūrimo metu nukentėjo dešimtmetis vaikas.
Sveikatos specialistai tuo metu perspėjo, jog nešienaujama žolė gali paskatinti erkių plitimą, o tokiu atveju daugės užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis. Juk nešienaujant pievų sukuriamos naujos buveinės ne tik bioįvairovei, bet ir erkėms. Visuomenės sveikatos centro medicinos entomologė Milda Žygutienė aiškino[7]:
„Mes turime didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu Europoje jau kelis metus iš eilės. Ir sakyti, kad nepjaunama žolė neturi įtakos, tikrai būtų labai drąsu, nes žema žolė yra viena iš prevencinių priemonių, kad erkės neplistų.“
Visa laimė, jog žmonių pasipiktinimas, specialistų perspėjimai ir avarinės situacijos padėjo Vilniaus savivaldybėje dirbantiems asmenims suprasti, kad reikia šienauti pievas. Todėl šiais metais jos šienaujamos kone visame mieste[8].
Marijampoliečiai džiaugiasi naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis
O kol Vilnius, nors ir grįžo prie vejos šienavimo, tačiau net negalvoja apie gatvių platinimą, Marijampolėje nepamirštamos ne tik patogesnės gatvės. Šalia Marijampolės sporto centro buvusi automobilių stovėjimo aikštelė po atnaujinimo tapo daug erdvesnė. Joje dabar telpa dvigubai daugiau automobilių, todėl savo transporto priemones čia patogiai statys ne tik centre vyksiančių renginių dalyviai ar žiūrovai, bet ir aplinkinių daugiabučių gyventojai.
Rekonstrukcijos metu buvo nugriautas jokios funkcijos neatlikęs vartų statinys, taip pat numatytas tinkamas apšvietimas. Tad itin svarbus Sporto centras dabar dar geriau matomas, o visi automobilius paliekantys ar aplinkui vaikštantys žmonės galės jaustis saugesni. Marijampolės meras Povilas Isoda rašė[9]:
„Po remonto ši aikštelė sutalpins beveik dvigubai daugiau automobilių, taps tvarkingesnė, saugesnė, patogesnė ir tuo pačiu tai vienas matomesnių objektų atvykstantiems mūsų miesto svečiams.“
Be to, P. Isoda jau kiek seniau džiaugėsi, kad Marijampolėje sparčiai rekonstruojamos ar remontuojamos automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų. Šiais metais, drauge su pačių gyventojų prisidėjimu, iš viso bus sutvarkytos 10 aikštelių. Feisbuke politikas rašė[10]:
„Šiais metais su gyventojų prisidėjimu bus remontuojama ar rekonstruojama 10 automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų.
Viena aikštelė iš sąrašo prie daugiabučio namo Jaunimo g. 22 jau yra suremontuota ir pasikeitusi.
Darbai jau pradėti R. Juknevičiaus g. 5 ir K. Būgos g. 4 aikštelėse.
Taip pat bus rekonstruojamos aikštelės prie daugiabučių namų Kauno g. 80, Sporto g. 22, R. Juknevičiaus g. 106 ir 110, Uosupio g. 5, Kosmonautų g. 6 ir Dariaus ir Girėno g. 9.“
Marijampolės meras drauge pasidalino pirmosios aikštelės pokyčiais, kuri yra prie Jaunimo gatvės 22-ojo daugiabučio namo. Duobėta, tikriausiai nuo pat namo pastatymo tinkamo remonto nemačiusi automobilių stovėjimo aikštelė dabar atrodo neatpažįstamai: išklota nauja danga, sužymėtos stovėjimo vietos, o transporto priemonės pagaliau stovi taisyklingai, neužvažiuodamos ant žalios vejos. Panašu, jog Lietuvos sostinei tikrai yra ko pasimokyti iš Marijampolės – tiek dėl plačių gatvių, tiek ir dėl stovėjimo vietų.
