Lietuviai vis dar vangiai domisi būsto paskolų refinansavimo galimybėmis
Nors Lietuvoje šimtai tūkstančių gyventojų turi būsto paskolas, vos 8 proc. jų pernai bandė sumažinti savo įmokas, nors tokia galimybė egzistuoja. Ekspertai pabrėžia, kad reguliariai peržiūrėdami paskolos sąlygas, gyventojai gali sutaupyti tūkstančius eurų, o nuo šių metų pradžios refinansavimas tapo dar lengvesnis.
Lietuvos banko duomenimis, šalyje apie 360 tūkst. gyventojų ar šeimų turi bent vieną būsto paskolą, tačiau tik 10 proc. jų ketina ją refinansuoti.
„Labai daug gyventojų dar nepasinaudoja galimybe susimažinti savo išlaidas, skirtas paskoloms susimokėti“, – sako paskolų brokerio „refiGO“ vadovas Mindaugas Girjotas[1].
Pasak jo, dauguma paskolą paėmusių žmonių mano, kad mokės įmokas pagal pradinę sutartį, net jei paskolos laikotarpis trunka kelis dešimtmečius. Tačiau jis pabrėžia, kad sąlygas verta peržiūrėti kas metus ar bent kas dvejus – taip galima gauti geresnį pasiūlymą ir sumažinti išlaidas. Ekspertai pastebi, kad dažnai gyventojai nežino apie refinansavimo naudą arba mano, kad procesas pernelyg sudėtingas, nors realybėje jis gali atnešti didelę finansinę naudą.
Būsto paskolas galima susimažinti tūkstantinėmis sumomis
Lietuvos bankas sausį pranešė, kad tiems, kas persiderėjo paskolos sąlygas, banko marža vidutiniškai sumažėjo 0,4 proc. punkto. M. Girjotas paaiškina, ką tai reiškia: turint 100 tūkst. eurų paskolą, toks sumažėjimas leistų sutaupyti 30 eurų per mėnesį, o per visą likusį paskolos laikotarpį – apie 9 tūkst. eurų.
„Tai tikrai nemaža suma“, – teigia jis, pridurdamas, kad reguliariai refinansuojant paskolą galima sutaupyti dar daugiau.
Pavyzdžiui, jei paskolos laikotarpis yra 20–30 metų, net nedidelis maržos sumažėjimas gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų sutaupymo, ypač jei rinkos sąlygos keičiasi ir bankai siūlo vis palankesnes maržas.
Dauguma būsto paskolų Lietuvoje yra su kintamąja palūkanų norma, kurią sudaro „Euribor“ norma ir banko marža. M. Girjotas pastebi, kad nemažai paskolų turėtojų nežino, jog bankų marža gali mažėti, ypač sumažėjus paskolos sumai.
„Deja, tik maža dalis paskolų turėtojų žino, kad bankų marža gali mažėti, mažėjant paskolos sumai“, – sako jis. Ekspertas ragina gyventojus reguliariai tikrintis bankų siūlomas maržas ir siekti geresnių sąlygų, nes tai tiesiogiai mažina mokamas palūkanas. Be to, verta kreiptis į kelis bankus ir palyginti jų pasiūlymus – konkurencija tarp bankų gali padėti gauti dar geresnes sąlygas.
Būsto paskolų refinansavimas tapo nemokamas
77.lt primena, kad nuo šių metų vasario Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti gyventojams nemokamai refinansuoti būsto paskolas – tai reiškia, kad galima pakeisti paskolą suteikusį banką ir pagerinti kredito sąlygas be papildomų išlaidų[2].
Anksčiau refinansavimas galėjo kainuoti apie 1 tūkst. eurų už 100 tūkst. eurų paskolą[3], o tai atbaidydavo dalį gyventojų. Dabar, supaprastinus procesą, vartotojams nebereikia patiems rūpintis įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimu ar mokėti bankų nustatytų mokesčių – visas išlaidas, tokias kaip notaro ar hipotekos registracijos mokesčiai, prisiima naujasis paskolos davėjas. Ši naujovė skatina didesnę konkurenciją tarp bankų, o tai naudinga vartotojams, nes bankai stengiasi pasiūlyti geresnes sąlygas.
Ekspertai pabrėžia, kad dabartinis laikotarpis ypač palankus refinansavimui, nes pastaraisiais metais bankų maržos sumažėjo, o „Euribor“ norma, nors ir svyruoja, vis dar leidžia rasti palankių pasiūlymų. Be to, nemokamas refinansavimas atveria galimybes tiems, kas anksčiau vengė šio proceso dėl papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei prieš 5–10 metų paėmėte paskolą su 2,5 proc. marža, dabar galite rasti pasiūlymų su 1,5 proc. ar net mažesne marža, o tai reikšmingai sumažins jūsų mėnesio įmokas.
