Kurorto statuso siekiančioms vietovėms – paprastesnė tvarka
Lietuvoje gali padaugėti vietovių, kurios ateityje pretenduos į kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtiems pakeitimams, kuriais siekiama atnaujinti iki šiol galiojusius reikalavimus ir sumažinti administracinę naštą savivaldybėms.
Ministerijos vertinimu, dalis ankstesnių nuostatų nebeatitiko dabartinių miestų ir regionų plėtros poreikių, todėl nuspręsta pereiti prie lankstesnio ir aiškiau pamatuojamo vertinimo. Tikimasi, kad tai suteiks daugiau galimybių toms Lietuvos vietovėms, kurios turi turizmo potencialo, tačiau dėl griežtų ar pasenusių kriterijų iki šiol negalėjo realiai siekti specialaus statuso[1].
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad priimti sprendimai turėtų padėti savivaldybėms aktyviau investuoti į turizmo plėtrą ir infrastruktūros atnaujinimą.
„Priimtais pakeitimais sustiprinsime regionus, kuriuose planuojama kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra. Jais suteikiama daugiau lankstumo Lietuvos regionų savivaldybėms stiprinti turizmą ir modernizuoti esamą infrastruktūrą“, – pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Pokyčiai svarbūs ir savivaldybėms, kurios planuoja pritraukti daugiau lankytojų, investicijų ar stiprinti savo, kaip turizmo krypties, pozicijas. Kurorto ar kurortinės teritorijos statusas gali tapti papildomu postūmiu regionų plėtrai, nes tokios vietovės dažniau siejamos su poilsiu, sveikatinimu, rekreacija ir turizmo paslaugomis.
Vertins ne tik kelius, bet ir gyvenimo bei poilsio kokybę
Vienas svarbesnių pakeitimų susijęs su transporto infrastruktūra. Vietovėse, per kurias eina valstybinės reikšmės keliai, aplinkkelių poreikis nuo šiol bus vertinamas lanksčiau ir labiau atsižvelgiant į konkrečias vietos aplinkybes.
Daugiau dėmesio numatoma skirti ir infrastruktūrai, kuri tiesiogiai susijusi su aktyviu poilsiu bei turizmu. Vertinant vietoves bus svarbus pėsčiųjų, dviračių ir pažintinių takų tinklas, jų tarpusavio jungtys bei prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. Pabrėžiama, kad ši infrastruktūra turėtų būti pritaikyta ir žmonėms su negalia.
Keisis ir aplinkos vertinimo principai. Atsisakoma dalies reikalavimų, kurie, ministerijos vertinimu, nebeatitinka šiandienos poreikių. Juos pakeis aiškesni ir objektyviau pamatuojami kriterijai.
Tarp svarbiausių rodiklių numatyta vertinti oro kokybę, triukšmo lygį bei elektromagnetinę taršą. Taip siekiama, kad kurorto ar kurortinės teritorijos statusas būtų siejamas ne tik su turizmo infrastruktūra, bet ir su bendra aplinkos bei gyvenimo kokybe.
Tikimasi, kad tokie kriterijai paskatins savivaldybes daugiau investuoti į viešąsias erdves, rekreacines zonas, susisiekimą ir infrastruktūrą, kuri būtų patogi tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems turistams.
Kurortų Lietuvoje kol kas – vos keturi
Šiuo metu oficialų kurorto statusą Lietuvoje turi keturios vietovės – Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.
Šie miestai yra vieni svarbiausių šalies turizmo ir poilsio centrų. Palanga ir Neringa pirmiausia traukia pajūrio poilsiu ir gamtiniais ištekliais, o Druskininkai bei Birštonas gerai žinomi dėl sveikatinimo, sanatorinio gydymo ir SPA paslaugų.
Be keturių kurortų, Lietuvoje yra ir penkios kurortinės teritorijos. Tokį statusą turi Anykščiai, Trakai ir Zarasai. Į šį sąrašą taip pat patenka Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų teritorijų dalys bei Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio teritorijos.
Atnaujinus reikalavimus tikimasi, kad ateityje į šį sąrašą galėtų pretenduoti ir daugiau Lietuvos vietovių. Paprastesnės procedūros bei lankstesni kriterijai savivaldybėms gali suteikti daugiau galimybių išnaudoti turizmo potencialą ir kryptingai investuoti į regionų patrauklumą.
