Mokesčiai Lietuvai – didesni nei daugelis įsivaizduoja
Daugelis gavę algą ar pirkdami įvairias prekes net nesusimąsto kiek pinigų nubyra mokesčiams. Tačiau iš tiesų kiekvieną mėnesį didelė suma atitenka ne kam kitam, o mokesčiams, kurių prigalvojama vis naujų arba pakeliami jau egzistuojantys. Taip per metus susidaro gan apvali suma, kuri gali nustebinti kone kiekvieną.
Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos institutas pasidalino galimybe greitai apskaičiuoti kiek apytiksliai kiekvienas Lietuvos gyventojas sumoka mokesčių. Socialinių tinklų vartotojai, kurie pamėgino į patogią skaičiuoklę suvesti savo algos bei įvairių pirkinių sumas, liko išties šokiruoti.
Pasirodo, jog per metus vidutinę algą uždirbantis, vairuojantis bei įvairius įprastus produktus perkantis asmuo sumoka tiek, jog jau galėtų už tokius pinigus džiaugtis pradiniu įnašu į gan padorų 1-2 kambarių butą didmiestyje. O tai – išties dideli pinigai, apie kurių tikslų panaudojimą valstybės reikmėms daugelis išvis nieko nežino, nes tegirdi politikų klaidinančius pasisakymus apie „nemokamas“ paslaugas.
Mokesčiai nuo darbo užmokesčio pasiglemžia daugiau nei trečdalį algos
Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (liaudiškai tariant, „ant popieriaus“) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1959,9 Eur arba 1218,3 Eur „į rankas“[1]. Taigi, vidutinę algą gaunantis asmuo kas mėnesį nuo atlyginimo sumoka apytiksliai 776 Eur, kurie automatiškai nuskaičiuojami nuo gaunamo atlyginimo.
Daugelis veikiausiai įsivaizduoja, jog tai yra vieninteliai mokesčiai, kuriuos tenka sumokėti valstybei. Tačiau daugiau nei trečdalis algos atitenka tik darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokai, gyventojų pajamų mokesčiui ir privalomojo sveikatos draudimo įmokai. O kiti mokesčiai į valstybės iždą patenka per įvairius pirkinius bei paslaugas.
Pasinaudoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiuokle[2] pamėginome ir mes. Įsivaizdavome, jog vidutinę algą uždirbantis žmogus, kuris gyvena ne vienas, o su vaikais, vartojimo prekėms ir paslaugoms per mėnesį išleidžia maždaug 600 Eur. Juk kiekvienas asmuo neišvengiamai perka maistą, nes be jo tiesiog neišgyventų. Taipogi tenka kažkiek pinigų atseikėti drabužiams bei kitiems poreikiams, kurie priskiriami vartojimo prekėms bei paslaugoms. Tai gali būti baldų, žaislų, aksesuarų, elektronikos bei kitų prekių įsigijimas ir įvairios paslaugos.
Gan didelė dalis žmonių turi savo transporto priemonę, su kuria reguliariai važinėja į darbą ar kitus taškus. Čia išleidžiama suma labai priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, automobilio bei naudojamo kuro. Statistiškai, 2021 metų duomenimis, transportui vienas asmuo išleisdavo vidutiniškai 52,4 Eur[3]. Tačiau pavyzdiniu atveju įrašėme apytikslę 70 Eur sumą mėnesiui už benziną. Pavyzdiniame variante taip pat įrašėme, jog asmuo per mėnesį nuperka 10 alaus butelių ir 8 cigarečių pakelius.
Skaičiuoklėje taipogi reikėjo suvesti lengvatines prekes, kurioms priskiriamas šildymas, tiekiamas vanduo, viešasis transportas. Į šią skiltį pakliūna ir knygos, laikraščiai bei žurnalai. Čia suma irgi gali būti labai įvairi ir priklauso tiek nuo gyvenamojo būsto vietovės bei būklės, tiek ir nuo kasdienių pomėgių. Tad įrašėme apytikslę 200 Eur sumą.
Be to, net ir lėtinių ligų neturintiems asmenims tenka susidurti su įvairiais sveikatos negalavimais ir kažkiek pinigų palikti vaistinėje. Šiuo pavyzdiniu atveju įsivaizdavome, jog Lietuvos gyventojas per mėnesį vaistams išleidžia 15 Eur.
Toks pavyzdinis asmuo per metus sumoka net 11 340 Eur mokesčių. Iš 365 dienų metuose jam tenka dirbti net 102 dienas vien tam, kad uždirbtų tik mokesčiams skirtą pinigų dalį. Kitaip tariant, sausio 1 dieną pradėjęs dirbti darbuotojas iki pat balandžio 12 dienos pluša tik tam, kad sumokėtų metinius valstybei skiriamus pinigus.
Lietuvai sumokėti mokesčiai yra paskirstomi skirtingomis dalimis. Didžiausia suma atitenka socialinei apsauga ir užimtumui, į kuriuos įeina pensijos, ligos bei motinystės išmokos ir vaiko pinigai. Antroje vietoje lieka sveikata, trečioje – švietimas, mokslas bei sportas, o ketvirtoje – valstybės saugumas ir gynyba. Likę sektoriai gauna kur kas mažesnę pinigų dalį, tačiau per metus išeina irgi gan apvali suma.
Taigi, visa ta nemoka sveikatos priežiūra, nemokamas mokslas ir kiti neva nemokami dalykai iš tiesų kiekvieną mėnesį suvalgo nemenką dalį kiekvieno gyventojo pajamų. Tad kai kitą sykį koks nors politikas eilinį sykį pasakos apie nemokamas vakcinas ar nemokamas studijas, vertėtų dar sykį prisiminti šią skaičiuoklę, kuri parodo tikrąją mokesčių naštą kiekvienam gyventojui.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo patiems pasitikrinti, kiek sumokate mokesčių per metus
Patogią skaičiuoklę, kurioje galima labai greitai sužinoti, kiek mokesčių sumokate nuo atlyginimo bei atsiskaitydami už įvairias prekes, sukūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tai yra privati, pelno nesiekianti, nevyriausybinė organizacija. Dar 1990 metais įsteigtas LLRI išsikėlė misiją skleisti bei įtvirtinti kiekvieno asmens laisvės bei atsakomybės, laisvosios rinkos ir ribotos valdžios idėjas[4].
Jų sukurtame puslapyje galima be vargo apskaičiuoti ne tik gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir darbuotojo bei darbdavio „Sodros“ įmoką. Čia taip pat nurodomi mokesčiai vartojimo prekėms bei paslaugoms, vaistams, degalams, įvairiam alkoholiui, tabakui ir tokioms lengvatinėms prekėms kaip šildymas, vanduo, knygos, laikraščiai, žurnalai bei viešasis transportas.
Kaip rašoma svetainės mokumokescius.lt aprašyme, tinklalapio tikslas – „supažindinti Lietuvos gyventojus, kiek ir kokių mokesčių jie sumoka ir parodyti, kur panaudojami mokesčiai“. Galutiniame skaičiavime pateikiami ne tik sausi skaičiai, bet ir detaliai paaiškinama, kur apytiksliai panaudojami kiekvieno asmens sumokėti mokesčiai. Lentelė išties atveria akis ir padeda suvokti, kad kiekvienas pilietis kasmet skiria didelę pinigų sumą, kad gautų įvairias socialines garantijas, išlaikytų politikus bei valstybės funkcionavimą.
