Kuopio požeminėje slėptuvėje imituotas elektros, vandens ir ryšio sistemų žlugimas
Suomijos Kuopio mieste rugsėjo 2–3 dienomis surengtos didelio masto civilinės gynybos pratybos „Shelter 2026“. Daugiau kaip 2 tūkst. karių, savanorių, studentų, moksleivių, pareigūnų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų mokėsi veikti sutrikus įprastam miesto gyvenimui.
Pratybų scenarijuje numatyta, kad prieš svarbiausią Kuopio infrastruktūrą įvykdomos kibernetinės atakos, sutrinka elektros ir geriamojo vandens tiekimas, o miestui kyla raketų smūgių pavojus. Dalyviai turėjo organizuoti žmonių perkėlimą į slėptuvę, radiacinę žvalgybą, medicininę pagalbą, maitinimą, apgyvendinimą ir ryšį tarp skirtingų institucijų.
„Associated Press“ pratybas pavadino didžiausiu tokio pobūdžio civilinės gynybos mokymu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Tačiau oficialioje Kuopio miesto informacijoje pateikiamas santūresnis apibūdinimas – tai didžiausios tokio pobūdžio pratybos Suomijoje per kelis pastaruosius dešimtmečius. Viešai nepateikta vienoda visos Europos pratybų statistika, kuri leistų nepriklausomai patvirtinti platesnį rekordą.
Kasdien sportui naudojama „Luola“ gali priimti apie 7 tūkst. žmonių
Pagrindinė pratybų vieta buvo Savilahtyje po uoliena įrengtas kompleksas „Luola“, lietuviškai reiškiantis „urvas“. Įprastu metu jame veikia sporto ir renginių centras, tačiau paskelbus pavojų kompleksas gali būti pertvarkytas į civilinės saugos slėptuvę.
„Luola“ gali priimti apie 7 tūkst. žmonių. Patalpose galima išskleisti lovas, įrengti laikinas medicinos, maitinimo, sanitarines ir vadovavimo zonas. Masinės pratybos turėjo parodyti, kaip greitai kasdieniam naudojimui skirtą objektą galima pritaikyti ilgesniam žmonių buvimui ekstremaliosios situacijos metu.
Kuopio miestas „Luolą“ vadina viena moderniausių dvejopos paskirties civilinės gynybos slėptuvių Europoje. Ji įrengta taip, kad apsaugotų žmones nuo sprogimo bangos, nuolaužų ir pavojingų cheminių, biologinių ar radioaktyviųjų medžiagų. Vis dėlto nė viena slėptuvė negali pašalinti visų karo padarinių – ji neužtikrina elektros, vandens, sveikatos apsaugos ir tiekimo sistemų veikimo už savo sienų.
Kariai su apsauginiais kostiumais matavo radiaciją, civiliai nakvojo ant sulankstomų lovų
Vienoje pratybų dalyje Suomijos šauktiniai vilkėjo nuo pavojingų medžiagų apsaugančius kostiumus ir tikrino radiacijos lygį požeminėse patalpose. Buvo treniruojamasi valdyti užterštų žmonių srautus, organizuoti patalpų ventiliaciją ir atskirti švarias zonas nuo galimai pavojingų.
Šimtai dalyvių slėptuvėje praleido naktį ant laikinų sulankstomų lovų. Toks bandymas reikalingas ne vien norint patikrinti, kiek žmonių fiziškai telpa patalpose. Ilgiau trunkančios krizės metu svarbūs tampa vandens atsargų, sanitarijos, temperatūros, oro kokybės, privatumo, vaistų ir psichologinės įtampos klausimai.
Pratybose taip pat dalyvavo mokyklų ir universitetų studentai. Suomijos organizatoriai pabrėžė, kad civilinė gynyba negali būti palikta vien profesionalioms gelbėjimo tarnyboms. Kilus didelei krizei, dalis žmonių bent pirmosiomis valandomis turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir padėti šalia esantiems asmenims.
Suomija turi daugiau kaip 50 tūkst. civilinės gynybos slėptuvių
Suomijos vidaus reikalų ministerijos skaičiavimu, šalyje yra maždaug 50 500 civilinės gynybos slėptuvių, kuriose numatyta apie 4,8 mln. vietų. Suomijoje gyvena apie 5,6 mln. žmonių, todėl teorinės slėptuvių talpos pakaktų maždaug 85 proc. šalies gyventojų.
Slėptuvės nėra tolygiai pasiskirsčiusios. Daugiausia jų įrengta Helsinkyje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose vyrauja dideli daugiabučiai, viešieji bei komerciniai pastatai. Retai apgyvendintose kaimo ir šiaurinėse teritorijose jų gerokai mažiau.
Didelė Suomijos slėptuvių dalis kasdien naudojama kaip sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, sporto salės ar kitos visuomeninės patalpos. Gavus gelbėjimo tarnybų nurodymą, pastato savininkai ir gyventojai privalo paruošti slėptuvę naudojimui per 72 valandas: pašalinti nereikalingus daiktus, patikrinti duris, ventiliaciją, ryšį, vandens talpyklas, sanitarinę įrangą ir atsarginį išėjimą.
Suomijos civilinė gynyba remiasi ne vien slėptuvėmis
„Shelter 2026“ metu buvo tikrinama ne tik požeminė infrastruktūra. Didelė mokymų dalis skirta sprendimų priėmimo grandinei, institucijų tarpusavio ryšiui ir bendram situacijos vaizdui. Krizės metu savivaldybė, policija, gelbėtojai, ligoninės, elektros tiekėjai ir savanoriai turi dirbti pagal suderintą informaciją.
Jeigu viena institucija nežino, kur nutrūko elektros tiekimas, kiek žmonių jau pasiekė slėptuvę arba kurie keliai yra užblokuoti, net gerai įrengtos patalpos gali būti panaudotos neefektyviai. Todėl organizatoriai vertino ne tik praktinius veiksmus, bet ir tai, kaip greitai informacija pasiekia sprendimus priimančius pareigūnus.
Į pratybas sąmoningai įtrauktos privačios įmonės, mokymo įstaigos ir savanorių organizacijos. Suomijos visuotinio saugumo modelyje laikomasi principo, kad karo ar didelės nelaimės metu valstybė negali viena užtikrinti energijos, maisto, transporto, ryšių ir sveikatos apsaugos paslaugų. Atsparumas priklauso nuo visų šių sistemų bendradarbiavimo.
Gyventojams primenama būti pasirengusiems 72 valandas išsiversti be pagalbos
Suomijos institucijos ragina namų ūkius turėti tiek vandens, maisto, vaistų, baterijų ir kitų būtiniausių priemonių, kad nutrūkus pagrindinėms paslaugoms jie galėtų savarankiškai išgyventi bent 72 valandas. Toks laikotarpis suteiktų gelbėjimo tarnyboms galimybę pirmiausia pasirūpinti pažeidžiamiausiais žmonėmis ir didžiausią žalą patyrusiomis teritorijomis.
Pasirengimo rekomendacijos taikomos ne vien karo atvejui. Suomijoje elektros tinklams dažną pavojų kelia stiprus snygis, audros ir medžių griūtys. Geriamasis vanduo gali tapti netinkamas dėl techninio gedimo, o elektroniniai ryšiai – sutrikti dėl programinės įrangos, energetikos ar telekomunikacijų problemų.
Civilinės saugos sistema naudinga tada, kai jos gyventojai supranta, ką turi daryti. Vien slėptuvės egzistavimas mažai padeda, jeigu žmonės nežino, kur yra jos įėjimas, kas turi ją atrakinti ir paruošti, kokius daiktus reikia pasiimti bei kaip bus priimami asmenys, negalintys savarankiškai judėti.
Pratybų scenarijus susietas su Rusija, tačiau reali ataka nėra tikėtina artimiausiu metu
Pratybų scenarijuje raketų grėsmė siejama su Rusija, su kuria Suomija turi maždaug 1 340 kilometrų ilgio sieną. Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais Suomija atsisakė ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pradėjo stojimo į NATO procesą.
Suomija NATO nare tapo 2023 metų balandžio 4 dieną. Kai kuriuose pranešimuose klaidingai teigiama, kad Suomija į Aljansą įstojo 2024 metais kartu su Švedija. Iš tikrųjų būtent Švedijos narystės procedūra užtruko iki 2024 metų kovo.
Kuopio savivaldybė aiškiai nurodė, kad „Shelter 2026“ buvo iš anksto suplanuotos pratybos, nesusijusios su konkrečia realia grėsme ar paskelbta ekstremaliąja situacija. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas rugpjūčio pabaigoje taip pat pareiškė nematantis įrodymų, kad Rusija šiuo metu ruoštųsi pulti NATO valstybę, nes toks žingsnis reikštų konfliktą su visu Aljansu.
Pranešimai apie dronus ir infrastruktūros žymėjimą vertinami atsargiai
Kuopio regiono energetikos bendrovės „Savon Voima“ vadovas Juha Räsänenas pranešė, kad po 2022 metų padaugėjo prieš bendrovės sistemas nukreiptų kibernetinių atakų. Ant pažeidžiamų energetikos infrastruktūros objektų taip pat buvo aptikta neaiškios kilmės lipdukų, o virš elektros linijų pastebėta dronų.
Tokie incidentai gali kelti įtarimų dėl infrastruktūros žymėjimo arba žvalgybos, tačiau viešai nepateikta įrodymų, kad už juos atsakingos Rusijos institucijos. Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba nurodė ištyrusi daugybę pranešimų ir neradusi nieko, kas patvirtintų rimtą koordinuotą grėsmę.
Dalis lipdukų buvo susiję su įprastais geodeziniais darbais, o daugeliui dronų stebėjimo atvejų rasti kasdieniški paaiškinimai. Tai svarbi išlyga: didesnis visuomenės budrumas padeda pastebėti tikrus pavojus, tačiau kartu didina klaidingų įtarimų ir įprastų reiškinių priskyrimo priešiškai veiklai tikimybę.
Suomija mokosi iš Ukrainos miestų patirties
Pratybų organizatorius, atsargos pulkininkas Asko Muhonenas pabrėžė, kad Suomija analizuoja Ukrainos miestų patirtį. Rusijos apšaudomuose miestuose žmonės kartais turi vos kelias minutes pasiekti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, metro stotį ar kitą bent minimalią apsaugą suteikiančią vietą.
Kuopio universitete studijuojantis ukrainietis Dmytro Untila prisiminė 2022 metų vasario 24 dieną buvęs Odesoje, kai miestą pasiekė pirmieji Rusijos raketų smūgiai. Kadangi šalia nebuvo tinkamos slėptuvės, D. Untila slėpėsi daugiabučio laiptinėje. Pasak jo, išankstiniai mokymai būtų padėję gyventojams geriau suprasti, kaip elgtis prasidėjus karui.
Ukrainos patirtis kartu rodo Suomijos modelio ribas. Didelės centralizuotos slėptuvės suteikia gerą apsaugą, jeigu žmonės turi laiko jas pasiekti. Staigaus raketų arba dronų smūgio atveju svarbesnė gali būti tankiai išdėstytų, arčiau gyvenamosios vietos esančių priedangų sistema.
Pasirengimą karui formuoja skaudi Suomijos istorija
1939–1940 metų Žiemos kare ir vėlesniuose konfliktuose su Sovietų Sąjunga Suomija prarado apie 11 proc. savo teritorijos. Daugiau kaip 400 tūkst. žmonių – maždaug aštuntadalis tuometės šalies visuomenės – buvo priversti palikti namus Karelijoje ir kitose Sovietų Sąjungai perduotose teritorijose.
Kuopio miestas per Antrąjį pasaulinį karą taip pat buvo bombarduojamas. Pratybų metu kalbinti vyresnio amžiaus suomiai prisiminė žuvusius artimuosius, degančius namus, bombarduojamus evakuacijos traukinius ir valandos trukmės įspėjimus susirinkti daiktus prieš paliekant gyvenamąją vietą.
Ši istorinė patirtis padeda paaiškinti, kodėl Suomija po Šaltojo karo neišardė šaukimo, rezervistų rengimo ir civilinių slėptuvių sistemų. Grėsmės vertinimai gali keistis, tačiau infrastruktūra ir visuomenės įgūdžiai kuriami dešimtmečiais. Kai krizė jau prasideda, laiko pradėti viską nuo nulio paprastai nebelieka.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). With an Eye on Russia, Finland Runs Europe’s Largest Civil Defence Exercise Since WWII. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/03/with-an-eye-on-russia-finland-runs-europes-largest-civil-defence-exercise-since-wwii
„Associated Press“. (2026). With a Wary Eye on Russia, Finland Runs Europe’s Largest Civil Defense Exercise Since WWII. https://apnews.com/article/3ea6f75d826669c6be138a0496934b5b
„Reuters“. (2026). Finland’s Stubb Tells German Newspaper Russia Unlikely to Risk Attack on NATO. https://www.reuters.com/world/finlands-stubb-tells-german-newspaper-russia-unlikely-risk-attack-nato-2026-08-29/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo Suomijoje vykusias civilinės gynybos pratybas, todėl jis yra įdomus ir vertingas lietuvių skaitytojams, besidomintiems saugumu ir ekstremaliomis situacijomis.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Suomijoje vykusias civilinės gynybos pratybas, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstyti faktai, o skirtingų šaltinių nuomonės pateikiamos subalansuotai.
Straipsnis apie Suomijos civilinės gynybos pratybas yra aktualus ir savalaikis, nes jis atspindi didėjantį dėmesį saugumui ir pasiruošimui ekstremalioms situacijoms Europoje. Tokie įvykiai gali būti svarbūs ir Lietuvos auditorijai, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo iššūkius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Suomijos civilinės gynybos pratybas, kurios gali būti naudingos suprasti, kaip šalis ruošiasi galimoms ekstremalios situacijos. Tai skatina diskusijas apie civilinę saugą ir pasirengimą krizinėms situacijoms, kas yra aktualu ir Lietuvai.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie civilinės gynybos pratybas Suomijoje, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame pabrėžiama mokymų svarba ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kas yra psichologiškai saugus ir subalansuotas požiūris.
