Mama nerimauja: sūnus nori tarnauti, bet karo grėsmė kelia baimę
Į redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri neslepia augančio nerimo dėl saugumo situacijos ir artėjančios sūnaus karo tarnybos. Nors artėja vasara, kai daugelis moksleivių galvoja apie ateitį ir tolesnius mokslus, stoja į universitetus, švenčia mokyklos baigimą, tėvai nerimauja dėl didesnių problemų.
Pasak vilnietės Ingos, pastarųjų mėnesių įvykiai pasaulyje verčia vis dažniau galvoti ne apie planus, o apie grėsmes. Jos sūnus pasiruošęs tarnauti kariuomenėje iš karto po mokyklos, o ji, sako, jau ima žilti ir naktimis nemiega, nes bijo, kad geopolitinė situacija gali pablogėti, o tai, jos manymu, reikštų realią karo grėsmę.
„Dabartiniai įvykiai pasaulyje kelia šiurpą jaunų vyrų mamoms. Liko vos keli mėnesiai, ir daugelis po mokyklos eis ir į privalomą ir savanorišką karo tarnybą. Kasdien girdimi pasaulio lyderių pareiškimai apie ultimatumus, grasinimus sunaikinti civilizaciją, nuolat besikeičiančios žinutės ir pareiškimai veda iš proto“, – rašo mama.
Ji pasakoja, kad jos sūnus nori tarnauti ir tai priima kaip pareigą, tačiau jai pačiai ši situacija kelia didžiulę įtampą.
„Vienintelis sūnus išdidžiai nori tarnauti šaliai, o aš baigiu nusibaigti naktimis nemiegodama. Tas netikrumas ir miglota ateitis labai neramina“, – atvirauja skaitytoja.
Pasak jos, nerimą kelia ne tik karo baimė, bet ir bendras neapibrėžtumas, kurį stiprina Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei vis dažniau eskaluojamos įtampos pasaulyje.
Nuo 2026 metų – griežtesnė šaukimo tvarka ir daugiau jaunuolių tarnyboje
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalioja atnaujinta privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka. Ja siekiama stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti didesnį parengtų rezervistų skaičių.[1]
Pagal naująją tvarką, jaunuoliai į privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia bus kviečiami iškart po mokyklos baigimo. Tarnybai šaukiami 18–22 metų asmenys, o apie galimą šaukimą jie sužinos dar būdami 17 metų, kai bus atliekama sveikatos patikra.
Svarbus pokytis – gavus šaukimą, daugeliu atvejų studijos aukštojoje mokykloje galės būti pradėtos tik atlikus karinę tarnybą. Tiesa, jau studijuojantys jaunuoliai galės rinktis akademines atostogas arba alternatyvias tarnybos formas, leidžiančias suderinti mokslus ir karinį pasirengimą.
Studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, tarnyba bus atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą. Kitokios sąlygos bus ir jaunuoliams, kurie dėl sveikatos būklės reikalavimų negali būti paskirti atlikti 9 mėn. tarnybos. Jie galės pareiškę norą atlikti kitą, Lietuvos kariuomenės vado nustatytos trukmės tarnybą.[2]
Paprastai tariant, daliai jaunuolių tai reikš, kad studijas gali tekti atidėti ir pirmiausia atlikti karinę tarnybą. Tai vienas esminių pokyčių, kuris tiesiogiai palies abiturientus ir jų šeimas.
Tarnybos modelis taip pat tampa lankstesnis. Dabar konkrečiais atvejais siūlomos ir alternatyvos – nuo 90 iki 200 dienų trukmės programos, skirtos studentams ar specialistams.
Kariuomenė pabrėžia: tikslas – stipresnis rezervas ir pasirengimas grėsmėms
Apie planuojamą šaukimą taip pat rašė kariuomenės portalas „Karys“. Lietuvos kariuomenė skelbia, kad 2026 metais planuojama pašaukti apie 5000 karo prievolininkų. Iš jų didžioji dalis – beveik 3870 jaunuolių – atliks 9 mėnesių tarnybą, kiti dalyvaus trumpesnėse arba specializuotose programose. Pasak kariuomenės atstovų, šie pokyčiai yra tiesioginis atsakas į šiandieninę saugumo situaciją.[3]
„2026 metų šaukimas – tai kryptingas žingsnis stiprinant mūsų valstybės gynybos sistemą. Įvairios tarnybos trukmės ir programos leidžia mums lanksčiai reaguoti į kariuomenės poreikius, o jaunuoliams – pasirinkti tinkamiausią tarnybos būdą. Dėmesys rezervui ir karinei parengčiai yra esminiai prioritetai šiandienos saugumo aplinkoje“, – teigia Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų vadas pulkininkas Danas Mockūnas.
Kariuomenė taip pat pabrėžia, kad tarnyba ne tik stiprina valstybės gynybą, bet ir suteikia jaunuoliams praktinių įgūdžių, disciplinos bei pasirengimo veikti krizinių situacijų metu.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad tokios tėvų reakcijos yra natūralios. Kaip yra sakiusi psichologė Sigita Valevičienė portalui „15min“, kai kalba pasisuka apie vaikų saugumą, nerimas dažnai būna stipresnis nei dėl savęs.[4]
Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu nepasiduoti blogiausių scenarijų kūrimui ir stengtis išlaikyti kasdienį gyvenimo ritmą. Tai padeda sumažinti įtampą ir leidžia racionaliau vertinti situaciją.
Vis dėlto, kaip rodo tėvų nerimas, šie pokyčiai visuomenėje vertinami ne vienareikšmiškai. Nors valstybės saugumo stiprinimas laikomas būtinybe, daliai šeimų tai reiškia augantį nerimą dėl vaikų ateities vis labiau nenuspėjamoje geopolitinėje aplinkoje.
