<h2>Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėja, kad esame per žingsnį nuo branduolinio karo</h2>
<p>Pasaulyje vis labiau juntama ne tik ekonominė, bet ir politinė įtampa. Deja, kylant vis aštresniems geopolitiniams konfliktams, neabejotinai didėja ir rimtų karinių veiksmų galimybė. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sako, jog netgi kyla branduolinio karo pavojus ir jau pasiektas toks lygis, kokio nebuvo nuo pat Šaltojo karo[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Debesys, kurie išsisklaidė pasibaigus Šaltajam karui, vėl kaupiasi. Iki šiol mums nepaprastai sekėsi. Tačiau sėkmė nėra strategija ir nėra skydas nuo geopolitinės įtampos, peraugančios į branduolinį konfliktą. Šiandien žmonija yra tik vienu nesusipratimu, vienu klaidingu skaičiavimu nutolusi nuo branduolinio sunaikinimo. Mums kaip niekad anksčiau reikalinga Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis.“</p>
</blockquote>
<p>Tokias mintis JT generalinis sekretorius dėstė Niujorke vykstančioje Branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) sutarties šalių 10-ojoje konferencijoje. Ši konferencija rengiama kas penkerius metus, bet nuo 2020 metų ji buvo atidėta dėl COVID-19 pandemijos. Ji tęsis iki rugpjūčio 26 dienos ir planuojama, jog bus apžvelgta padaryta pažanga, įgyvendinant tarptautinę sutartį, kurios tikslas – „skatinti bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir toliau siekti branduolinio nusiginklavimo bei bendro ir visiško nusiginklavimo“.</p>
<p>A. Guterresas priminė, jog dabar visame pasaulyje yra beveik 13 000 branduolinių ginklų. Ir šie ginklai egzistuoja tokiu trapiu laikotarpiu, kai konfliktai kaista kone visose pasaulio žemėlapio pusėse: nuo Artimųjų Rytų ir Korėjos pusiasalio iki Rusijos invazijos į Ukrainą.</p>
<p>JT generalinis sekretorius paragino imtis svarbiausių veiksmų, kurie, jo manymu, smarkiai sumažintų branduolinio karo riziką. Jis paragino šalis sunaikinti esamus ginklus, spręsti įtampą Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje, skatinti taikų branduolinių technologijų naudojimą ir vykdyti visus įsipareigojimus, numatytus NPT sutartyje.</p>
<blockquote>
<p>„Šiandien visi esame čia, nes tikime Sutarties tikslu ir funkcija. Tačiau norint tai perkelti į ateitį, reikia peržengti status quo. Tam reikia atnaujinto įsipareigojimo ir tikrų, sąžiningų derybų. Be to, reikia, kad visos šalys įsiklausytų, eitų į kompromisus ir nepamirštų praeities pamokų ir ateities trapumo. Ateities kartos tikisi jūsų įsipareigojimo atsitraukti nuo bedugnės krašto.“</p>
</blockquote>
<h2>Rusijos kalbos apie branduolinį karą vis garsesnės po invazijos į Ukrainą, tačiau D. Trumpas įsitikinęs – to buvo galima išvengti</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/trump_thinks_putin_wanted_to_make_a_deal_with_ukraine.jpg" alt="" /></p>
<p>Įtampa tarp branduolinių valstybių itin išaugo po to, kai Rusija pradėjo veržtis į Ukrainą. Tačiau buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsitikinęs – susiklosčiusios padėties būtų buvę įmanoma išvengti. Pasak jo, Ukraina tiesiog turėjo susitarti su Rusija. Taip būtų buvę įmanoma išvengti daugybės žmonių žūčių ir Ukrainos naikinimo, kurie prasidėjo vasario pabaigoje Rusijos kariams negailestingai įsiveržus į šalį.</p>
<p>D. Trumpas jau ne sykį kartojo panašias mintis, tačiau neseniai apsilankęs vienoje laidoje ir vėl pakartojo, jog invazija apskritai niekada nebūtų įvykusi, jei prezidento kėdėje būtų sėdėjęs pats D. Trumpas. Jis sakė[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Žinai, kažkas pasakė: „Na, ką tu darytum?“ Sakiau, kad mums nereikėtų nieko daryti. [Putinas] nebūtų to padaręs su manimi. Jis nebūtų to daręs. Bent jau [Ukraina] turėjo susitarti. Jie galėjo atiduoti Krymą. Jie galėjo kažką padaryti su NATO: „Gerai, mes neprisijungsime prie NATO“, ir turėtų šalį, nes manau, kad Putinas norėjo susitarti.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, D. Trumpas iš karto pridūrė, jog dabartinė situacija yra daug sunkesnė ir nebepavyks taip paprastai užglaistyti konflikto:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad dabar susitarimą sudaryti yra daug sunkiau. Jis [Ukrainoje] viską bombarduoja. Na, tai yra, jis viską ten užgrobs. Ir labai, labai liūdna žiūrėti, kas vyksta su Ukraina. Labai, labai liūdna.“</p>
</blockquote>
<h2>V. Putinas tvirtina, jog branduoliniame kare nebūtų jokių nugalėtojų</h2>
<p>JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas NPT sutarties šalių 10-ojoje konferencijos pradžioje išrėžė, jog Rusija užsiima neatsargiu ir pavojingu branduolinių kardų žvanginimu. Jis perspėjo, jog esminis susitarimas dėl branduolinių ginklų darosi vis labiau įtemptas, o dėl to kalti ne tik Rusijos, bet ir Šiaurės Korėjos bei Irano veiksmai.</p>
<p>JAV, JK ir Prancūzija konferencijos pradžioje paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino Rusiją[3] „nutraukti savo neatsakingą ir pavojingą branduolinę retoriką ir elgesį, laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir žodžiais bei darbais vėl įsipareigoti laikytis principų, įrašytų neseniai paskelbtame Branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi lenktynių vengimo lyderių pareiškime“. Šis dokumentas buvo paskelbtas sausio mėnesį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuclear_weapons_in_the_world.jpg" alt="" /></p>
<p>Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, jog branduoliniame kare negali būti jokių nugalėtojų ir toks karas apskritai niekada neturėtų būti pradėtas. Tokias mintis Rusijos lyderis išdėstė NPT sutarties 10-osios konferencijos dalyviams skirtame laiške. V. Putinas rašė[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Mes toliau remiamės faktu, kad branduoliniame kare negali būti jokių nugalėtojų ir jis niekada neturėtų būti pradėtas, ir mes pasisakome už lygų ir nedalomą visų pasaulio bendruomenės narių saugumą.“</p>
</blockquote>
<p>Rusijos prezidento žodžiai atrodė kaip siekis nuraminti ir pavaizduoti šalį kaip atsakingą branduolinio ginklo turėtoją. Tačiau tokie žodžiai nesutapo su ankstesniais V. Putino bei kitų Rusijos politikų pareiškimais, kurie Vakaruose buvo interpretuojami kaip įmanoma branduolinė grėsmė.</p>
<p>Pavyzdžiui, kai vasario 24 dieną V. Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, jis užsiminė apie Rusijos branduolinį arsenalą ir perspėjo valstybes, jog bet koks bandymas kištis „atves jus prie tokių pasekmių, su kokiomis niekada nebuvote susidūrę savo istorijoje“. Be to, dar po kelių dienų buvo paskelbta aukšta Rusijos branduolinių pajėgų parengtis.</p>
<blockquote>
<p>Apskaičiuota, jog šiandien pasaulyje yra apie 13 080 branduolinių galvučių[5].</p>
</blockquote>
<p>Tai yra žymiai mažesnis skaičius nei Šaltojo karo metu jų turėjo JAV ir Rusija, tačiau dabar branduolinius ginklus turinčių šalių yra daugiau nei prieš 30–40 metų, o tai kelia nerimą. Manoma, jog daugiausia branduolinių ginklų turi Rusija – 6 257. Antroje vietoje yra JAV, su 5 550 branduolinių galvučių. O trečioje – Kinija, kuri aktyviai didina branduolinį arsenalą, tačiau šiuo metu turi 350 ginklų.</p>
