Dauguma pacientų tebėra vyresni, tačiau amžius jau nėra patikimas saugumo garantas
Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nustatyta apie 1,9 mln. naujų atvejų, o nuo šios ligos mirė daugiau kaip 900 tūkst. žmonių. Didžioji dalis pacientų yra vyresni nei 50 metų, tačiau kai kuriose šalyse daugėja susirgimų tarp 30–50 metų gyventojų.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 1700–1800 naujų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, liga kasmet nusineša apie 900 gyvybių. Padėtį sunkina tai, kad nemokama prevencine programa pasinaudoja tik maždaug pusė gyventojų, kuriems ji priklauso.
Žodis „jaunėja“ nereiškia, kad storosios žarnos vėžys tapo dažna jaunų žmonių liga. Jis reiškia, kad jaunesnis amžius nebegali būti argumentas ignoruoti pasikartojančius simptomus. Kraujavimas, geležies stokos mažakraujystė ar ilgalaikis tuštinimosi pokytis turi būti įvertinti ir trisdešimtmečiui, ir septyniasdešimtmečiui.
Kraujas išmatose dažnai atsiranda dėl gerybinių priežasčių, bet jų negalima nustatyti vien pagal spalvą
Ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiaus dažnai siejamas su hemorojumi arba išangės įplėša. Tokios priežastys iš tiesų yra dažnos, ypač jei žmogų vargina vidurių užkietėjimas, skausmingas tuštinimasis ar niežėjimas išangės srityje. Vis dėlto net ir tipiškai atrodantis kraujavimas nėra savaiminis diagnozės patvirtinimas.
Storosios arba tiesiosios žarnos navikas taip pat gali sukelti ryškiai raudoną kraują. Kraujas gali būti susimaišęs su išmatomis, pasirodyti be skausmo, kartotis arba būti toks negausus, kad plika akimi jo visai nesimato. Tamsios, beveik juodos ir lipnios išmatos gali rodyti kraujavimą aukštesnėje virškinamojo trakto dalyje ir taip pat reikalauja medicininio įvertinimo.
Kreiptis į gydytoją reikėtų dėl bet kokio nepaaiškinto ar pasikartojančio kraujavimo, ypač jei jis pasireiškia kartu su pakitusiu tuštinimusi, pilvo skausmu, silpnumu arba svorio kritimu. Gausus kraujavimas, krešuliai, svaigulys, alpimas, dusulys ar staigus silpnumas yra skubios pagalbos požymiai. Tokiu atveju laukti planinio vizito nereikėtų – būtina skambinti numeriu 112.
Svarbus ne vienas sutrikusio virškinimo epizodas, bet naujas ir užsitęsęs pokytis
Maistas, kelionė, infekcija, vaistai ar įtampa gali kelioms dienoms pakeisti tuštinimosi dažnį ir išmatų konsistenciją. Didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į pokytį, kuris žmogui yra naujas, kartojasi arba nepraeina: užsitęsusį viduriavimą, vidurių užkietėjimą, šių būklių kaitą ar vis dažnesnį poreikį tuštintis.
Kiti galimi simptomai yra nepilno pasituštinimo jausmas, nuolatinis noras eiti į tualetą, pilvo pūtimas, spazmai ir pasikeitusi išmatų forma. Siauros išmatos savaime dar nerodo vėžio – jų forma gali kisti dėl daugybės priežasčių. Nerimą didina ilgalaikis pokytis ir kartu atsirandantys kraujavimo, skausmo, mažakraujystės ar svorio mažėjimo požymiai.
Stresas gali sustiprinti pilvo skausmus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Dirgliosios žarnos sindromas taip pat gali sukelti pasikartojančius virškinimo sutrikimus. Tačiau nei stresas, nei dirgliosios žarnos sindromas savaime neturėtų sukelti matomo kraujavimo arba geležies stokos mažakraujystės. Atsiradus šiems požymiams reikia ieškoti kitos priežasties.
Geležies stoka ir nuovargis kartais būna pirmasis nematomo kraujavimo signalas
Navikas gali ilgą laiką kraujuoti taip nežymiai, kad kraujo išmatose žmogus nepastebi. Palaipsniui senka geležies atsargos ir vystosi mažakraujystė. Ji gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, blyškumu, galvos svaigimu, širdies plakimu ar dusuliu atliekant anksčiau lengvai įveiktą fizinę veiklą.
Geležies stoką gali sukelti gausios menstruacijos, nevisavertė mityba, nėštumas ir kitos būklės. Vis dėlto vien tik numanoma priežastimi pasikliauti nereikėtų. Ypač svarbu išsiaiškinti naujai nustatytos geležies stokos kilmę vyrams, moterims po menopauzės ir žmonėms, kuriems kartu atsirado virškinimo simptomų.
Netyčinis svorio kritimas, suprastėjęs apetitas, nuolat pasikartojantis pilvo ar dubens skausmas ir didėjantis bendras silpnumas taip pat yra priežastys kreiptis į šeimos gydytoją. Šie simptomai nėra būdingi vien vėžiui, tačiau jų paaiškinimas neturėtų apsiriboti prielaida, kad kaltas netinkamas maistas ar įtemptas gyvenimo laikotarpis.
Jaunesniems pacientams dažniausiai kartojasi keturi įspėjamieji požymiai
Tiriant ankstyvą, iki 50 metų diagnozuojamą storosios ir tiesiosios žarnos vėžį, dažniausiai išskiriami keturi simptomai: kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pilvo skausmas, viduriavimas ir geležies stokos mažakraujystė. JAV Nacionalinio vėžio instituto apžvelgtame tyrime bent vienas iš jų daliai pacientų pasireiškė likus nuo kelių mėnesių iki dvejų metų iki diagnozės.
2024 metais paskelbta sisteminė tyrimų apžvalga parodė, kad beveik pusė jaunesnių pacientų prieš diagnozę patyrė kraujavimą arba pilvo skausmą, o maždaug ketvirtadaliui buvo pakitę tuštinimosi įpročiai. Kraujavimas buvo stipriausiai su ankstyvu vėžiu susijęs požymis. Tyrėjai taip pat nustatė, kad diagnozė neretai užtrukdavo keturis–šešis mėnesius.
Šie skaičiai nereiškia, kad kraujavimą ar pilvo skausmą patiriantis jaunas žmogus greičiausiai serga vėžiu. Daugumą tokių simptomų sukelia kitos ligos. Tačiau tyrimų rezultatai atskleidžia riziką, kuri atsiranda tada, kai paciento nusiskundimai atmetami vien dėl jo amžiaus arba mėnesiams priskiriami hemorojui ir stresui neatlikus reikiamų tyrimų.
Kodėl liga jaunėja, mokslininkai dar negali paaiškinti viena priežastimi
Žinomi storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai yra antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, daug perdirbtos ar raudonos mėsos ir mažai skaidulų turinti mityba. Riziką taip pat didina storosios žarnos polipai, uždegiminės žarnyno ligos ir anksčiau diagnozuotas šios srities vėžys.
Svarbus šeimos ligų istorijos įvertinimas. Jei storosios žarnos vėžiu sirgo tėvai, broliai, seserys ar vaikai, ypač jaunesniame amžiuje, gydytojas gali rekomenduoti tyrimus pradėti anksčiau. Didesnę riziką turi ir Linčo sindromą, šeiminę adenomatozinę polipozę ar kitą paveldimą polinkį turintys žmonės.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra šiuo metu tiria, kokie vaikystės ir jaunystės aplinkos veiksniai galėtų būti susiję su augančiu ankstyvų atvejų skaičiumi. Viena iš tiriamų krypčių – žarnyno bakterijų gaminamos medžiagos, galinčios pažeisti DNR. Kol kas tai yra mokslinė hipotezė, todėl bakterijų ar vieno konkretaus maisto produkto vadinti įrodyta ligos jaunėjimo priežastimi negalima.
Nemokama Lietuvos programa prasideda nuo 50 metų, tačiau simptomams amžiaus ribos nėra
Lietuvoje 50–74 metų imtinai gyventojai kas dvejus metus gali nemokamai dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje. Pirmasis jos etapas – slapto kraujo išmatose tyrimas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali aptikti žmogui nematomą kraujavimą.
Teigiamas tyrimo rezultatas dar nėra vėžio diagnozė. Tokiu atveju pacientas siunčiamas pas specialistą, prireikus atliekama kolonoskopija ir paimama biopsija. Įprastas rezultatas taip pat nėra leidimas ateityje ignoruoti naujus simptomus, todėl programos tyrimą būtina kartoti nustatytu periodiškumu.
Jaunesni nei 50 metų žmonės į prevencinę programą nepatenka, tačiau atsiradus simptomams jiems priklauso įprasta diagnostinė pagalba. Kreipiantis į šeimos gydytoją verta tiksliai pasakyti, kada prasidėjo simptomai, kaip dažnai jie kartojasi, ar matomas kraujas, ar mažėja svoris ir ar šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų. Pasikartojantis kraujavimas, geležies stoka ir užsitęsęs tuštinimosi pokytis yra signalai, kurių nereikėtų aiškinti vien hemorojumi, stresu ar vakariene.
Šaltiniai
World Health Organization. (2026). Colorectal cancer. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/colorectal-cancer
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. (2026). Galimybė šį vėžį nustatyti anksti – nemokama, tačiau ja pasinaudoja tik pusė gyventojų. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/naujienos/galimybe-si-vezi-nustatyti-anksti-nemokama-taciau-ja-pasinaudoja-tik-puse-gyventoju-Pgr/
Nacionalinis vėžio institutas. (2025). Doc. dr. Audrius Dulskas apie lėtai besivystantį grėsmingą vėžį: tikrintis, tikrintis ir dar kartą tikrintis. https://www.nvi.lt/news/1140/72/Doc-dr-Audrius-Dulskas-apie-letai-besivystanti-gresminga-vezi-tikrintis-tikrintis-ir-dar-karta-tikrintis/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis svarbią informaciją apie storosios žarnos vėžio simptomus, kuriuos reikia stebėti, nepriklausomai nuo amžiaus. Jis yra vertingas paprastam skaitytojui, nes skatina atidumą sveikatai.
Straipsnis pateikia tikslią ir aktualią informaciją apie storosios žarnos vėžio simptomus, pabrėžia svarbą kreiptis į gydytoją ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodoma, kad jaunesni žmonės taip pat turi atkreipti dėmesį į simptomus, kas yra svarbu visuomenės sveikatai.
Straipsnis yra labai aktualus, nes storosios žarnos vėžio atvejų skaičius Lietuvoje auga, o jaunų žmonių susirgimų tendencija kelia susirūpinimą. Informacija apie simptomus ir prevenciją yra svarbi, kad žmonės būtų labiau informuoti ir galėtų laiku kreiptis į gydytojus.
Straipsnis teikia svarbią informaciją apie storosios žarnos vėžio simptomus, kurie gali būti ignoruojami, ir skatina žmones kreiptis į gydytoją. Tai padeda didinti visuomenės sąmoningumą ir gali prisidėti prie ankstyvos diagnostikos.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie storosios žarnos vėžio simptomus ir akcentuoja, kad amžius neturėtų būti ignoruojamas. Jis skatina žmones atkreipti dėmesį į savo sveikatą, tačiau nekelia nepagrįsto nerimo, o informuoja apie būtinybę kreiptis į gydytoją.
