Nutukimas ir vėžys: onkologas aiškina, kuriuos įpročius verta keisti ir kur pasitikrinti

Antsvoris ir nutukimas nėra vien išvaizdos klausimas – onkologai jį sieja su didesne kelių vėžio rūšių rizika. Kaip rašo Lrytas, Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas docentas Audrius Dulskas aiškina, kad nutukimas ir su juo susiję medžiagų apykaitos sutrikimai gali ne tik prisidėti prie navikų atsiradimo, bet ir apsunkinti jau diagnozuoto vėžio gydymą. Šios informacijos nepavyko patikrinti papildomuose šaltiniuose, todėl ją pateikiame kaip Lrytas publikuotą gydytojo nuomonę.

Kodėl pilvo riebalai laikomi ne tik atsarga

Pasak Lrytas perteikiamo aiškinimo, nutukimas siejamas su atsparumu insulinui (kai organizmas prastai reaguoja į cukrų reguliuojantį hormoną), lėtiniu uždegimu ir hormonų pusiausvyros pokyčiais. Tokia aplinka, anot gydytojo, palanki piktybinėms ląstelėms.

„Tai, ką mes dedame į burną ir kaip gyvename, labai svarbu. Riebalai, kurie kaupiasi ant pilvo, daro žalą sveikatai. Riebalai – ne tik energijos šaltinis. Jei jų pernelyg daug, būtina keisti mitybą, daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui. Susikaupę riebalai ima veikti kaip endokrininis organas, sukeldami įvairių komplikacijų ir didindami mirtingumą“, – sakė Audrius Dulskas, Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas docentas (Lrytas).

Straipsnyje minimos storosios ir tiesiosios žarnos, stemplės, skrandžio, kepenų, kasos bei tulžies pūslės vėžio rizikos. Pilviniai riebalai, teigiama, ypač nepalankūs moterims po menopauzės: jie keičia hormonų pusiausvyrą ir didina tam tikrų hormonams jautrių vėžių riziką. Konkrečių tyrimų, kuriais remiamasi, tekste nenurodoma.

Storosios žarnos vėžys: jaunesni serga dažniau

Lietuvoje per metus nustatoma apie 1700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kaip rašo Lrytas, vis dažniau jis diagnozuojamas ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Tai siejama su daugėjančiais jauno amžiaus nutukusiais žmonėmis; gydytojo vertinimu, daugeliu atvejų mityba ir gyvenimo būdas turi didesnę įtaką nei paveldimumas.

Nemokama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje veikia nuo 2009 metų. Šiuo metu ji skirta 50–74 metų žmonėms ir vykdoma kas dvejus metus. Jaunesniems nei 50 metų ji neprieinama, todėl išlieka svarbu pastebėti simptomus ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Verta žinoti, kad teigiamas slapto kraujavimo testas dar nereiškia vėžio. Tai tik pirminis tyrimas, o diagnozei patikslinti reikia kolonoskopijos – žarnyno tyrimo kamera.

Kai vėžys jau diagnozuotas

Straipsnyje teigiama, kad nutukimas blogina sergančiųjų būklę: didina atkryčio ir pooperacinių komplikacijų riziką, apsunkina chemoterapijos dozių parinkimą. Priežastis – perteklinis riebalinis audinys ir medžiagų apykaitos pokyčiai.

Ką galima keisti jau dabar

• Mažinti cukraus, greito maisto, rūkytų gaminių ir raudonos mėsos kiekį.
• Daugiau judėti: rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę intensyvesnio judėjimo.
• Pavyzdinis kiekis, minimas straipsnyje, – 7–10 tūkstančių žingsnių energingu tempu.
• Stebėti liemens apimtį. Straipsnyje minima, kad Japonijoje rodiklis, viršijantis pusę ūgio, lemia didesnes draudimo įmokas, tačiau konkretus draudikas ar programa nenurodyti, todėl šio teiginio patikrinti negalime.

Daugiau apie kitą vėžio riziką namuose rašėme apie radoną ir plaučių vėžį.

Kodėl pokyčių nereikia daryti per savaitę

„Jei užsibrėšime tikslą pakeisti gyvenimo įpročius per savaitę, tikėtina, kad susidursime su įvairiomis kliūtimis ir būsime nusivylę. Pokyčiams reikia laiko ir kantrybės, pavyzdžiui, bent 4–6 mėnesių“, – sakė onkologas Audrius Dulskas (Lrytas).

Jei priklausote 50–74 metų grupei, pasitikslinkite pas šeimos gydytoją ar poliklinikoje, ar jau gavote kvietimą žarnyno patikrai. Dėl simptomų, rūpesčio dėl paveldimumo ar kitų patikrų geriausia kreiptis į šeimos gydytoją. Straipsnyje naujų oficialių rekomendacijų dėl patikrų nenurodoma, o kitų Lietuvos prevencinių programų sąlygas verta pasitikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ar Nacionalinio vėžio centro svetainėse.