Statistika rodo, jog lietuviai tiki savo atsparumu dezinformacijai, tačiau netikrina informacijos
Socialiniuose tinkluose plintanti melaginga žinia apie „JAV ambasados uždarymą Vilniuje“ priminė, kaip lengvai dezinformacija gali sukelti sąmyšį. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ir dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ ekspertai atskleidžia, kokį pavojų dezinformacija kelia Lietuvai ir jos gyventojams bei kaip galime ugdyti atsparumą melagingai informacijai.
Vis dėlto, nepaisant atsparumo, lietuviai dažnai būna pasyvūs. Remiantis Kultūros ministerijos ir „Eurostat“ 2021 m. duomenimis, 71,5 % susidūrusiųjų su klaidinančiu turiniu ignoruoja faktinius neatitikimus tarp skirtingų žiniasklaidos pranešimų. Tik 11 % apklaustų gyventojų nurodė, kad susidūrę su abejotina informacija ją tikrina kituose šaltiniuose.
„Skaičiai iškalbingi ir rodo, kad visi – tiek organizacijos, tiek kiekvienas žmogus – privalome būti budrūs, gebėti skirti tiesą nuo melo ir saugoti vieni kitus“, – pabrėžia NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jis primena pavojingą atvejį, kai socialiniuose tinkluose plitęs „juokas“, neva smagu gerti langų plovimo skystį, baigėsi realiomis grėsmėmis paauglių gyvybėms.
Socialiniai tinklai laikomi dezinformacijos židiniu
Teigiama, jog socialiniai tinklai yra pagrindinis klaidinančios informacijos šaltinis – 6 iš 10 gyventojų, remiantis Vyriausybės kanceliarijos apklausa, su ja susiduria būtent ten.
„Socialiniai tinklai – puiki terpė dezinformacijai. Jie prastai moderuojami, o algoritmai iškelia labiausiai dėmesį patraukiantį turinį, kuris dažnai yra skandalingas, apgaulingas ir manipuliatyvus“, – aiškina V. Daukšas.
Ypatingai daug dezinformacijos plinta „TikTok“ tinkle. Pavyzdžiui, vaizdo įrašai, teigiantys, kad 1996 m. Panevėžyje buvo pastebėtas NSO, sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų.
Kitas globalus pavyzdys – melagingi vaizdo įrašai apie „laimingą gyvenimą Šiaurės Korėjoje“, kuriuose rodomi turistams skirti vaizdai, pristatomi kaip įprasta kasdienybė. Tokie įrašai sulaukia net 8 mln. „patinka“ paspaudimų, formuodami klaidingą nuomonę apie komunistinę santvarką ar net skatindami abejones demokratinėmis vertybėmis.
Socialinių tinklų algoritmai taip pat kuria „informacinius burbulus“, kai vartotojai mato tik jų pažiūras patvirtinančią informaciją, o tai skatina visuomenės poliarizaciją. Be to, dirbtinio intelekto technologijos leidžia kurti įtikinamus, bet melagingus vaizdus ar įrašus, kurie dar labiau apsunkina tiesos atpažinimą.
„Šios tendencijos pabrėžia būtinybę stiprinti medijų raštingumą ir kritinį mąstymą, ypač tarp jaunimo“, – teigia V. Daukšas.
V. Vitkauskas įsitikinęs, kad būtent dėl dezinformacijos lietuviai negiria politikų veiksmų
Dezinformacija esą kelia grėsmę ne tik asmeniniam gyvenimui, bet ir valstybės saugumui. V. Vitkauskas įsitikinęs, kad būtent dėl dezinformacijos lietuviai kritikuoja valdžios sprendimus Rusijos ar Kinijos atžvilgiu:
„Mažiausias Lietuvos gyventojų atsparumas fiksuojamas ekonominiams Kinijos ir Rusijos naratyvams“, – sako V. Vitkauskas.
„Demokratijos tvarumo barometro“ duomenimis, 39 % lietuvių pritaria teiginiui, kad sankcijos Rusijai kenkia patiems Vakarams, o 56,4 % mano, kad konfliktas su Kinija kenkia Lietuvos ekonomikai.
Ekspertai ragina kiekvieną stabtelėti gavus abejotiną informaciją, patikrinti šaltinius ir gerai apsvarstyti savo veiksmus. Dezinformacijos atpažinimo įgūdžiai, medijų raštingumas ir kritinis mąstymas yra esminiai įrankiai, padedantys apsisaugoti nuo melo – tiek asmeniniame gyvenime, tiek stiprinant valstybės saugumą. Ar tapsime budresni, priklauso nuo mūsų pačių pastangų.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės informaciją.
