Po kelių nesėkmingų bandymų raketa pakilo ir nusileido Indijos vandenyne be jokių sunkumų
Antradienio vakarą Teksase į dangų pakilo „SpaceX“ superraketa „Starship“ su „Super Heavy“ pakopa. Tai buvo dešimtasis šio modelio bandymas, kurio sėkmė ypač svarbi po kelių nesėkmių ir dviejų atidėtų startų dėl techninių ir oro sąlygų problemų.[1]
Visi 33 varikliai užsidegė sklandžiai, o beveik 120 metrų aukščio raketa pakilo į kosmosą. Šio bandymo metu „Starship“ atliko suplanuotą misiją – išskleidė imitacinius palydovus, sėkmingai atliko manevrą ore ir, praėjus kelioms valandoms, nusileido Indijos vandenyne.
Nors galutinis tikslas yra grįžti ir būti pagautai paleidimo aikštelėje, kol kas pasirinktas kontroliuojamas nusileidimas vandenyje.

Elonas Muskas socialiniame tinkle „X“ pasveikino komandą:[2]
„Puikus „SpaceX“ komandos darbas!“
„SpaceX“: nesėkmės yra mokymosi proceso dalis
Kelias iki šios sėkmės nebuvo lengvas. Nuo 2024-ųjų pabaigos nė vienas „Starship“ skrydis nebuvo visiškai sklandus – dalis bandymų baigėsi sprogimais ore ar nesėkmingais nusileidimais. Vien šiais metais kelios raketos sprogo po pakilimo, o viena dar ir ant bandymų stendo.
7-asis, 8-asis ir 9-asis skrydžiai nutrūko dar prieš pasiekiant suplanuotus tikslus.[3] Dėl to dešimtasis bandymas tapo itin svarbus, nes jis turėjo įrodyti, kad sistema gali atlikti ne tik pakilimą, bet ir saugiai grįžti į Žemę.
„SpaceX“ pabrėžia, kad kiekviena nesėkmė yra „mokymosi proceso“ dalis, būtina siekiant sukurti daugkartinio naudojimo kosminę transporto priemonę.

Nepaisant kritikų, bendrovė sąmoningai renkasi „bandymų ir klaidų“ kelią, nes tik taip galima greitai ištaisyti trūkumus. Šis požiūris yra rizikingas, tačiau kartu ir pagreitino pažangą, leidusią „Starship“ priartėti prie realaus panaudojimo misijoms.
Sėkmingas dešimtasis skrydis sustiprino „SpaceX“ viziją paversti keliones į Mėnulį ir Marsą realybe
Sėkmingas dešimtasis skrydis yra svarbus žingsnis E. Musko vizijoje, kurioje „Starship“ taps pagrindine transporto priemone žmonių kelionėms į Mėnulį ir Marsą.
Bendrovė planuoja pradėti nepilotuojamas misijas į Marsą jau kitąmet, o ilgainiui – perkelti milijonus žmonių į Raudonąją planetą.[4]
Šis modelis artėja prie savo bandymų pabaigos – 2026-aisiais ketinama pristatyti dar didesnę ir galingesnę „Starship“ versiją. Ji turėtų padėti įgyvendinti tikslą kosmoso keliones padaryti pigesnes ir dažnesnes.
„Starship“ dešimtasis bandymas parodė, kad vizija nėra tik teorija – ji pamažu tampa realybe, nepaisant ankstesnių nesėkmių. NASA ir kitos kosmoso agentūros taip pat stebi šią programą, nes ji gali turėti didžiulę reikšmę ne tik privačioms, bet ir tarptautinėms kosminėms misijoms.