Tris metus neatostogavote? Sukauptos atostogos gali anuliuotis
Nors lietuviškos vasaros orai šiemet nelepina, tai nėra priežastis atsisakyti poilsio. Atostogos nėra prabanga – tai būtina darbo dalis, užtikrinanti fizinę ir emocinę sveikatą. Darbo kodeksas įpareigoja bent kartą per metus išnaudoti ne mažiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, o bendrai darbuotojams, dirbantiems penkias dienas per savaitę, priklauso 20 darbo dienų atostogų per metus, šešių dienų darbo savaitės turėtojams – 24 dienos.
Tam tikros grupės, pavyzdžiui, neįgalieji, vieniši tėvai ar nepilnamečiai, gali gauti ilgesnį poilsį. Daugelis darbdavių suteikia papildomų laisvadienių už lojalumą – pavyzdžiui, „Bitė“ darbuotojams po pirmų metų suteikia dvi papildomas atostogų dienas, po penkerių – net penkias, taip pat gimtadienio dieną leidžia pailsėti[1].
Vis dėlto nemažai žmonių linkę kaupti atostogų dienas, tikėdamiesi kompensacijos darbo santykiams pasibaigus. Tačiau tai gali kainuoti: nuo 2020-ųjų liepos galioja apribojimas, leidžiantis kaupti atostogas tik trejus metus. Vėliau jos anuliuojamos be galimybės gauti pinigus.
Išimtis taikoma tik tiems, kurie objektyviai negalėjo pailsėti, pavyzdžiui, dėl ligos ar vaiko priežiūros atostogų. Be to, nepanaudotų atostogų negalima išsikeisti į premijas ar kitokias naudas – kompensacija mokama tik nutraukiant darbo sutartį.
Atostogos – toli gražu ne prabanga
Personalistai primena, kad kūnas dažnai pats praneša, kada metas sustoti. Padažnėjusios klaidos, motyvacijos stoka, sunkus kėlimasis ryte ar nuolatinis išsiblaškymas yra ženklai, kad būtina pailsėti.
Rekomenduojama atostogauti bent du kartus per metus po 7–10 dienų, kad spėtume atgauti jėgas. Deja, kai kurie vengia ilgesnio poilsio, nes bijo darbo krūvio prieš atostogas ar nesusitarimo dėl pavadavimo.
Tačiau ekspertai pabrėžia – papildomas darbas vien dėl planuojamų atostogų nėra būtinas, jei tinkamai suplanuojami darbai ir pasidalijama atsakomybė su komanda. Galiausiai, atostogos yra ne tik jūsų teisė, bet ir atsakomybė – tiek dėl savo sveikatos, tiek dėl komandos gerovės. Nepalikite jų „geresniems laikams“, nes rizikuojate prarasti ne tik poilsį, bet ir pinigus.
Nepanaudotų atostogų kaupimas ir pavėluotas atostoginių išmokėjimas darbdaviui gali „atsirūgti“
Darbdavių klaidos planuojant kasmetines atostogas gali brangiai kainuoti – tiek teisiškai, tiek finansiškai. Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad nepaisant to, jog atostogos yra viena pagrindinių darbuotojo garantijų, daugelis įmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio šiai sričiai. Chaotiškas planavimas, nepanaudotos atostogos, netinkamai sudarytas grafikas ar pavėluoti mokėjimai dažnai baigiasi darbuotojų nepasitenkinimu, papildomomis išlaidomis ir administracinėmis sankcijomis[2].
„Atostogos – ne formalumas, o Darbo kodekso įtvirtinta teisė, kurios nesilaikymas užtraukia atsakomybę“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Dažniausiai darbdavių daromos klaidos yra kelios. Pirmiausia – nepanaudotos atostogos. Darbuotojai, vengiantys poilsio, kaupia dienas, o nutraukus darbo sutartį darbdavys privalo sumokėti kompensaciją. Jei tokių darbuotojų daug, tai tampa finansine našta. Kita problema – chaotiškas atostogų prašymas, kai nesudaromas grafikas. Tokiais atvejais sudėtinga paskirstyti darbų krūvį, atsiranda poreikis viršvalandžiams ar papildomiems darbuotojams, mažėja pasitenkinimas darbu.
Dar vienas svarbus aspektas – privalomas nepertraukiamas 10 darbo dienų poilsis. Jo nesuteikus, darbdaviui gresia administracinė atsakomybė. Taip pat rizikinga suteikti atostogas „avansu“, nes darbo santykiams nutrūkus tenka spręsti dėl permokų išieškojimo, o tai sukelia konfliktus. Ne mažiau problemų kyla dėl pavėluotų atostoginių. Pagal įstatymą jie turi būti išmokami iki atostogų pradžios, kitaip darbdaviui gali tekti suteikti papildomų poilsio dienų.
