Meras ginasi apie kainą nežinojęs
Artėjant didžiosioms metų šventėms Lietuvos miestai jau pradėjo spręsti rebusą, kaip šiemet atrodys pagrindiniu jų simboliu tapsiančios miestų eglės. Sostinės vardas pastarosiomis savaitėmis linksniuojamas kaip didžiausios išlaidūnės, tačiau jos meras Remigijus Šimašius kratosi švaistūno etiketės ir teigia nežinojęs, kad žaliaskarė kainuos gerokai per du šimtus tūkstančių eurų, nors reikalus dėl jos įsigijimo derino ne kas kitas o to paties mero patarėjos.
Vilniaus miesto eglės kaina stulbina dar ir todėl, kad ji bus statoma net ne nuo nulio, o jos kontūras ir konstrukcijos bus panaudoti dar iš praėjusių metų.
0 kol Vilniuje netyla klausimai, kodėl šiemet eglė bus tokia brangi, kai net turimas jos konstrukcinis pagrindas, Europos kultūros sostine šiemet tapęs Kaunas tiek išlaidauti nežada, nors šio miesto Rotušės aikštė ir taps tikru M. K. Čiurlionio kūrybos atspindžiu. Tuo tarpu uostamiestis nusprendė kur kas labiau pataupyti ir jau aštuntus metus iš eilės Kalėdų eglei neišlaidaus – lauks, kad ją miestui padovanotų kas nors iš žmonių.
Vilniaus Kalėdų eglė šiemet galėtų būti vainikuojama kaip brangiausia žaliaskarė visoje Lietuvoje. Žinoma, kiek ten tos tikrosios žaliaskarės belikę – kitas klausimas. Jau nuo spalio vidurio žiniasklaidoje aidi vienas klausimas – kodėl eglutė šiemet tokia brangi ir kodėl augančios infliacijos akivaizdoje renkamasi lėšas ištaškyti tokiais būdais?
Paaiškėjus, kad šiemet eglutė atsieis net 230 tūkst. eurų, o R. Šimašiui teisinantis nieko apie tai nežinojus, kantrybė trūko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariui Žilvinui Šilgaliui. Jį nustebino Vilniaus miesto mero elgesys – jis iš pradžių dar mėgino teisintis neva apie tokią eglės kainą sužinojęs per vėlai, o paskui iš jo lūpų išskriejo ir pasiūlymas eglutę puošti kukliau, o likusius pinigus paaukoti Ukrainai[2].
Mero nežinojimo negali pateisinti ir dar vienas faktas – pavyzdžiui tai, kad viešojo pirkimo komisijos paraiškoje yra aiškiai nurodyta, jog pirkimo vertė negali viršyti 242 tūkst. eurų. Todėl tiek išleisti esą buvo akivaizdi politinė valia.
Eglė dar nepastatyta, o jau pakvipo nešvariais pinigais
Svarbu paminėti, kad Kalėdų renginių komitetas buvo sudarytas dar birželio 16 dieną, o jo pirmininkė – mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Dar įdomiau – viena iš komiteto narių yra mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė, o kita – mero patarėja Renalda Rutkauskaitė-Preskienienė.
Ž. Šilgalis dėmesį atkreipė ir į tai, kad jau eilę metų rengiamame konkurse būna tas pats dalyvis – įmonė Švenčių studija. Dar įdomiau yra tai, kad eglės puošėjai keletą metų iš eilės galėjo naudoti tas pačias konstrukcijas ir už jas iš savivaldybių gauti nemenkas sumas pinigų. O štai, kad šiemet bus panaudojamas toks pat eglės pagrindas kaip ir praėjusiais metais, neslepia ir patys eglutės puošėjai.
Tačiau Švenčių studijos vadovė Jolanta Tūraitė tikina, kad Vilnius kiekvienoms Kalėdoms perka ne eglės konstrukcijas ar puošmenas, o projektą.
Visgi, Ž. Šilgaliui iškėlus klausimą, kodėl nebuvo apribota eglės pirkimo kaina, jam buvo atsakyta neva kainos nebuvo galima nustatyti dėl to, kad nebūtų apribotos konkurso dalyvių galimybės ir jie nežinotų, į kokią kainą orientuotis. Tačiau ir čia konkursą kelintus metus iš eilės laimėjusi Švenčių studija ėmė ir „pataikė“ tiesiai į dešimtuką – kai pirkimo vertė buvo nustatyta 242 tūkst. eurų, ji pasiūlė kiek mažesnę, 231 tūkst. eurų sumą.
O štai praėjusiais metais eglutės kaina nesiekė 100 tūkst. eurų. Kodėl kasmet ši sąmata vis labiau auga?
„Ta įmonė laimi eglių puošybos konkursus ir kituose miestuose, o Vilniuje – nuolat, lyg nebūtų renginių organizatorių rinkos. Ir šiais metais Vilniuje konkurse dalyvavo tik Švenčių studija“, – teigė Ž. Šilgalis[2].
Kita vertus, valdžia kartojo, kad atsisakyti Kalėdų eglės – jau per vėlu, mat Švenčių studija šventiniam simboliui jau išleidusi 125 tūkst. eurų sumą.
Kaunas išleis mažiau, bet nusileisti nežada
Tuo tarpu laikinoji sostinė Kaunas šventinei eglutei šiemet išleis gerokai mažiau – suma esą išliks tokia pati, kokia ir buvo pernai metais – apie 160 tūkst. eurų įskaitant ir Rotušės aikštės papuošimą[4].
Paklaustas apie Vilniaus išlaidas eglutei, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė nieko tame blogo nematantis, o sostinei normalu išleisti ir daugiau.
„Gal jų bus gražesnė, nežinau. Kiekvienas žmogus savo namuose juk irgi tokios brangios nepuošia, nors kiekvienam savo būna gražiausia. Bet ten juk sostinė, artėja gražus jubiliejus, tad, manau, normalu jiems skirti daugiau. Viskas gerai“, – tikino V. Matijošaitis[4].
Spręsdama su išaugusiomis energetikos kainomis susijusias problemas Kauno miesto savivaldybė taip pat ketina ir kai kur pataupyti – pavyzdžiui, gali būti, kad apšvietimas bus kiek pritemdytas, o mieste bus galima rasti mažiau šviečiančių dekoracijų.
Atskleidė, kas įkvėpė šių metų laikinosios sostinės žaliaskarę
O štai Kaunas jau ir atskleidė, kokios eglutės šiemet reikėtų tikėtis – pasak jau keturioliktus metus iš eilės ją puošiančios menininkės Jolantos Šmidtienės, šį kartą didžiausią įkvėpimą sukėlė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.
„Štai „Žvaigždžių sonata“, forma ir spalva, tema. Yra ir žvaigždžių, kitų detalių, kurios inspiravo. Būtent iš paveikslo“, – atskleidė J. Šmidtienė[6].
Menininkė atkreipė dėmesį, kad šiemet paveikslo dalys virto auksu žėrinčiomis žvaigždėmis, kurių ant eglės bus per pusę tūkstančio. J. Šmidtienė taip pat prasitarė, kad Kauno eglė bus labai artima natūraliai, kadangi bus ir specialių šakų karkasų. Visgi, papildomų žaisliukų esą tikėtis nereikia.
„Šiemet daugiausiai bus, kiek kada nors buvo sudėta ant Kauno eglutės, apie dvylika kilometrų girliandų. Plius papildomas apšvietimas, kiekviena iš tų žvaigždžių turi lemputę, dar blykstės su laidais. Šiemet švies, oi kaip“, – komentavo darbų vadovas Tomas Šmidtas[6].
Pranešama, kad Kauno eglutė bus įžiebta jau lapkričio 25-ąją.
Kalėdų eglutei neišlaidaus
Jau aštuntus metus iš eilės šalies uostamiestis nusprendė Kalėdų simboliui neišlaidauti, o verčiau padaryti gerą darbą ne tik miestui, bet ir patiems gyventojams, padedant pašalinti savo viršūne dangų skrodžiančią žaliaskarę iš jų kiemo.
Būsimos Klaipėdos eglutės paieška buvo pradėta likus lygiai dviem mėnesiams iki didžiųjų metų švenčių, o kalėdinio simbolio paieškas organizavo kalėdinių renginių organizatorius VšĮ „Klaipėdos šventės“[7].
Tokios tradicijos laikomasi jau nuo 2015-ųjų, o žmonės skatinami padovanoti savo egles, mat aukštaūgėms augant kiemuose, šios užstoja saulės šviesą, kartais kliudo elektros laidams, užima daug vietos.
O štai nusprendus savo užaugintą medį padovanoti miestui, organizatoriai esą išsprendžia visas su jo nukirtimu, pervežimu ir medžio augimo vietos sutvarkymu susijusius rūpesčius.
Visgi, kitaip nei kiti didieji miestai, Klaipėda nusprendė taupyti energetinius išteklius ir Teatro aikštėje pozuosiančią eglę įžiebti savaite vėliau – gruodžio 10-osios vakarą.
