M. Sonas prognozuoja, kad iki 2040 m. AI reikės 5 trln. JAV dolerių investicijų kasmet
„SoftBank Group“ vadovas Masayoshi Sonas Tokijuje vykusioje metinėje bendrovės konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio intelekto plėtrai iki 2040 m. reikės maždaug 5 trln. JAV dolerių investicijų kasmet. Jo vertinimu, ši suma bus būtina duomenų centrams, lustų gamybai, robotikai, energetikai ir visai infrastruktūrai, kuri turėtų palaikyti dirbtinio intelekto sistemų augimą.
M. Sonas atmetė kalbas apie dirbtinio intelekto burbulą ir pavadino jas absurdiškomis. Jo argumentas remiasi tuo, kad AI, jo manymu, nėra trumpalaikė technologijų mada, o naujas ekonomikos sluoksnis, kuris iki 2040 m. galėtų sukurti apie penktadalį pasaulio bendrojo vidaus produkto. „Financial Times“ nurodo, kad M. Sonas AI skeptikus lygino su žmonėmis, kurie praeityje priešinosi automobiliams ar lėktuvams.
Ši prognozė yra viena ambicingiausių viešų AI infrastruktūros vizijų, kurią pateikė didelės technologijų grupės vadovas. Ji reiškia, kad AI plėtra M. Sono akimis nebėra tik programinės įrangos ar lustų klausimas. Tai tampa kapitalo, energetikos, pramonės, robotikos ir geopolitinės konkurencijos tema.
AI duomenų centrams iki 2040 m. gali reikėti 3 teravatų galios
M. Sonas teigia, kad iki 2040 m. AI duomenų centrams gali reikėti apie 3 teravatų elektros galios. „Reuters“ nurodo, kad tai būtų maždaug 1,8 karto daugiau nei dabartinis pasaulinis elektros suvartojimas. Tokia prognozė paverčia AI ne vien skaitmenine technologija, bet ir viena didžiausių ateities energetikos problemų.
Jo teigimu, pradiniame etape šį poreikį galėtų tenkinti dujų jėgainės, o ilgalaikėje perspektyvoje jis kalbėjo apie branduolinę sintezę. Tai rodo, kad M. Sonas AI augimą sieja su milžiniškomis bazinės energetikos investicijomis, o ne vien su efektyvesniais serveriais ar lustais. Tokio masto infrastruktūrai reikėtų ne tik kapitalo, bet ir politinių sprendimų dėl elektrinių, tinklų, leidimų ir žemės.
Šis aspektas svarbus dėl vis didesnio spaudimo technologijų įmonėms. AI modelių mokymas ir naudojimas jau dabar didina duomenų centrų elektros poreikį, o nauji didieji projektai JAV, Europoje, Japonijoje ir Artimuosiuose Rytuose dažnai susiduria su klausimu, iš kur bus gaunama energija. M. Sono 3 teravatų skaičius parodo, kad AI varžybos gali tapti ir energetikos varžybomis.
„SoftBank“ visą strategiją vis labiau stato ant „OpenAI“, „Arm“, robotikos ir duomenų centrų
„SoftBank“ pastaraisiais metais agresyviai persiorientavo į AI infrastruktūrą ir dirbtinio intelekto ekosistemą. „Reuters“ nurodo, kad bendrovė per dvejus metus skyrė dešimtis milijardų dolerių AI projektams, tarp jų „OpenAI“, duomenų centrams ir robotikai. Iki 2026 m. pabaigos „SoftBank“ bendra investicija į „OpenAI“ gali pasiekti apie 60 mlrd. JAV dolerių.
AP anksčiau skelbė, kad „SoftBank“ metinis pelnas už fiskalinius metus iki 2026 m. kovo išaugo iki 5 trln. jenų, arba apie 32 mlrd. JAV dolerių. Vienas svarbiausių šio rezultato veiksnių buvo AI investicijų vertės augimas, įskaitant didelę „OpenAI“ poziciją. Tai suteikė M. Sonui finansinį pagrindą toliau pristatinėti AI kaip naują pagrindinę „SoftBank“ kryptį.
Šalia „OpenAI“ ypač svarbus lieka „Arm“, kurio architektūra naudojama mobiliuose įrenginiuose, serveriuose ir vis platesniame skaičiavimo įrenginių rate. „Financial Times“ nurodo, kad M. Sono AI strategija remiasi „Arm“, „OpenAI“, puslaidininkiais, robotika ir duomenų centrais. Tai nėra vien fondų valdymo modelis – „SoftBank“ bando tapti vienu iš pagrindinių AI pramonės organizatorių.
„Stargate“ ir kiti AI infrastruktūros projektai rodo, kad M. Sonas kalba apie pramoninį mastą
M. Sono vizija jau turi konkrečių infrastruktūros formų. „Stargate“ projektas, kuriame dalyvauja „OpenAI“, „SoftBank“, „Oracle“ ir kiti partneriai, pristatomas kaip iki 500 mlrd. JAV dolerių vertės AI infrastruktūros planas JAV. „Reuters“ anksčiau skelbė, kad „Stargate UAE“ etapas Abu Dabyje turėtų pradėti veikti 2026 m. ir tapti vienu didžiausių AI duomenų centrų kompleksų už JAV ribų.
„SoftBank“ taip pat siejama su planais investuoti į AI infrastruktūrą Europoje. „Reuters“ gegužę skelbė, kad M. Sonas svarstė iki 100 mlrd. JAV dolerių investiciją Prancūzijoje, įskaitant didelį AI infrastruktūros projektą. Tai rodo, kad „SoftBank“ AI strategija nėra apribota JAV ar Japonija – ji siekia regioninių mazgų, kuriuose būtų sujungti lustai, energija, serveriai ir debesijos paslaugos.
Tokie projektai reikalauja milžiniško kapitalo ir ilgalaikių politinių susitarimų. Duomenų centrų statybai reikia elektros jungčių, aušinimo, žemės, leidimų, vietos bendruomenių pritarimo ir tiekimo grandinių. Todėl 5 trln. JAV dolerių metinė AI investicijų vizija nėra vien skaičius investuotojų konferencijai – ji reiškia pramonės pertvarką, kuri palies energetiką, statybas, puslaidininkius ir finansų rinkas.
M. Sonas kalba apie 100 trln. AI agentų ir milijardą humanoidinių robotų
Vienas ryškiausių M. Sono pasisakymo elementų buvo jo vizija apie agentinį pasaulį. „Reuters“ ir „The Times“ nurodo, kad jis kalbėjo apie iki 100 trln. autonominių AI agentų ir vieną milijardą humanoidinių robotų iki 2040 m. Jo logikoje pasaulis pereina nuo žmogaus centro prie agentų centro, kuriame dirbtinis intelektas vykdo, koordinuoja ir optimizuoja daugybę užduočių.
Ši vizija paaiškina, kodėl M. Sonas taip stipriai pabrėžia infrastruktūrą. Jei AI agentai taps ne pavienėmis programomis, o nuolat veikiančiais ekonomikos dalyviais, jiems reikės milžiniško skaičiavimo, atminties, tinklų ir energijos kiekio. Tokiu atveju AI verslas nebebūtų tik pokalbių robotai ar paieškos įrankiai – jis virstų skaitmenine darbo jėga.
Kartu ši vizija kelia klausimų, kurių M. Sonas iki galo neatsako. Neaišku, kaip greitai agentai taps ekonomiškai naudingi, kokios bus jų priežiūros taisyklės, kas atsakys už klaidas ir kaip pasikeis darbo rinka. Dėl to investuotojų ginčas dėl AI burbulo išlieka: vieni mato naują pramoninę revoliuciją, kiti – per greitai įkainotą pažadą.
Investuotojai vis dar prisimena „WeWork“ ir klausia, ar AI pažadas pateisins kainą
M. Sonas turi reputaciją investuotojo, kuris gali laimėti milžiniškai, bet taip pat gali smarkiai suklysti. „Reuters“ primena, kad „SoftBank“ istorijoje buvo ir nesėkmingų statymų, įskaitant „WeWork“. Todėl jo nauji skaičiai apie 5 trln. JAV dolerių metinių AI investicijų priimami ne tik kaip vizija, bet ir kaip rizikos deklaracija.
AI skeptikai kelia paprastą klausimą: ar paklausa ir pajamos augs tokiu pačiu greičiu kaip infrastruktūros išlaidos? Duomenų centrai, lustai ir elektros pajėgumai reikalauja investuoti iš anksto, o grąža priklauso nuo to, ar vartotojai ir įmonės bus pasirengę mokėti už AI paslaugas pakankamai daug. Jei kainodara smuks, dalis šiandien statomų pajėgumų gali tapti finansiškai sunkiai pateisinami.
Vis dėlto M. Sonas šias baimes atmeta. Jo vertinimu, AI sukurs tokią didelę ekonominę vertę, kad dabartinės investicijos atrodys mažos. „Financial Times“ nurodo, kad jis prognozavo apie 46 trln. JAV dolerių AI indėlį į pasaulio BVP iki 2040 m. ir apie 23 trln. JAV dolerių metinį pelną. Šie skaičiai parodo, kad M. Sono argumentas remiasi ne dabartine AI ekonomika, o labai dideliu tikėjimu ateities mastu.
Japonijai M. Sono žinia buvo ir perspėjimas neatsilikti nuo AI varžybų
M. Sonas savo kalboje kreipėsi ne tik į pasaulio investuotojus, bet ir į Japonijos verslą. „Financial Times“ nurodo, kad jis kritikavo Japonijos vadovus dėl per lėto AI priėmimo ir teigė, kad ateities įmonių vadovai privalės iki galo įsisavinti dirbtinį intelektą. Ši žinia atspindi platesnį Japonijos nerimą, kad šalis gali praleisti naują technologinę bangą.
Japonijos vyriausybė ir technologijų sektorius pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį plėsti duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir AI taikymą pramonėje. „Reuters“ birželį rašė, kad Japonijos skaitmeninės politikos lyderiai įspėjo dėl rizikos tapti „AI kolonija“, jei šalis nesugebės sukurti savo pajėgumų. M. Sono kalba įsilieja į šį politinį ir pramoninį kontekstą.
Todėl „SoftBank“ vadovo prognozė nėra vien pasaulinė AI vizija. Ji yra ir Japonijos konkurencingumo manifestas. M. Sonas sako, kad AI epochoje laimės tie, kurie pirmieji sukurs infrastruktūrą, kapitalo tinklus ir industrines platformas. Jo atsakymas į burbulo baimę paprastas: didesnė rizika, jo akimis, yra ne per daug investuoti, o per vėlai suprasti, kad ekonomikos centras jau persikelia į AI infrastruktūrą.
Šaltiniai
Yahoo Finance. (2026). SoftBank Group’s CEO says $5 trillion a year needed globally to meet AI demand
https://finance.yahoo.com/technology/ai/articles/softbank-groups-ceo-says-5-112543307.html
Reuters. (2026). SoftBank’s Son says AI will need $5 trillion per year by 2040, dismisses bubble talk
https://www.reuters.com/world/asia-pacific/softbanks-son-says-ai-will-need-5-trillion-per-year-by-2040-dismisses-bubble-2026-07-14/
AP News. (2026). SoftBank Group’s CEO says $5 trillion a year needed globally to meet AI demand
https://apnews.com/article/97ce41a43624440aa2b91c025937b979
