Sodai tapo gyvenvietėmis: dabar tai bandoma pažaboti
Lietuviai nuo seno buvo glaudžiai susiję su gamta, o šis ryšys ne tik kultūrinis, bet ir egzistencinis. Jau nuo tų laikų, kai lietuviai daugiausiai gyveno kaimo sodybose ir dirbo žemę, gamta buvo ne tik jų pragyvenimo šaltinis, bet ir ramybės atgavimo, dvasinio atsinaujinimo vieta.
Savas žemės plotas, sodyba ir kiemas tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Tačiau su laiku, urbanizacijai intensyvėjant ir daugeliui žmonių persikeliant į miestus, šis tradicinis ryšys su žeme pradėjo keistis. Gyvenant miestuose, daugiabučiuose, daugelis lietuvių pradėjo stokoti erdvės ir sąlyčio su gamta, kuris jiems buvo toks įprastas.
Todėl daugelis miestiečių pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip sugrįžti prie gamtos ir nors iš dalies atkurti tą ryšį. Vienas populiariausių sprendimų – įsigyti sodą ir sodo namelį priemiestyje. Tokios vietos tapo puikia galimybe ne tik praleisti savaitgalį ir pabėgti nuo miesto šurmulio, bet ir užsiauginti savo vaisių ar daržovių, mėgautis gamtos ramybe.
Tačiau šiuolaikinės tendencijos rodo, kad sodai ir sodybos vis dažniau tampa ne tik poilsio ar vasaros atostogų vietomis, bet ir nuolatiniais būstais. Sodų bendrijos Lietuvoje tapo tokios populiarios, kad kai kur virto ištisomis šiuolaikinėmis gyvenvietėmis. Valdžiai tai tapo problema, tad dabar užsimota stabdyti sodų bendrijų plėtrą ir riboti statybas jose.
Nuo lapkričio 1 d. sodų bendrijų gyventojų laukia pokyčiai: apribotos namų statybos
Jau netrukus Lietuvoje sodų bendrijose nebus galima paprastesne tvarka statyti 50–80 kvadratinių metrų ploto namų[1].
Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl Statybos techninio reglamento (STR) pakeitimo. Jame teigiama, kad nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. m ploto, iki penkių metrų aukščio. Šiuo metu jau pradėtų statyti statinių STR pakeitimai nepalies.
Iki šiol, įstatyme nebuvo detalizuoti reikalavimai soduose projektuojamiems ir naudojamiems statiniams bei patalpoms, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pastato paskirtį.
Dėl to esą pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo paverčiami gyvenamaisiais vienbučiais ar net daugiabučiais namais, tad siekiant tokią praktiką užkardyti, dabar bus susiduriama su nauju įstatymu.
Įstatymo pokyčiai: užbaigti bus galima tik jau pradėtus statyti namus
„Pereinamosios nuostatos dėl teisės aktų taikymo yra nustatytos STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris pakeistas ir įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Pagal šį STR, statybos darbai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento, bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu, prašymo užregistravimo dieną“, – teigia Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė.
Tai reiškia, kad tokiu atveju, kai statybų pradžia yra fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., Registrų centre iš naujo registruoti statinio neprireiks. Visi šie pastatai ir toliau bus laiko teisėtais.
Vis dėlto, ministerijos atstovė primena, kad sodo namas ir toliau negalės būti skirtas nuolatiniam gyvenimui.
Soduose būstas dažniau įperkamas, dabar ir tai bandoma apriboti
Vis dėlto, dalis piliečių piktinasi šiuo įstatymo pokyčiu ir atkreipia dėmesį į tai, kad draudimas kurtis soduose yra problematiškas jau vien dėl to, kad dalis šeimų tik tokį būstą ir tegali įpirkti.
„Ar jauna šeima eis gyventi į senos statybos 50 kv. m ploto namą? Tikrai ne. O gal geriau tegul statosi, tuomet žmonės jungsis prie vandentiekio ar statys normalius valymo įrenginius ir tikrai niekas krosnies nebekūrens. Tai kas yra geriau? Leisti jaunoms šeimoms statytis ir gyventi ar viską uždrausti?“ – klausė sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Tadas Vaitkus.
Tačiau ministerija teigia, kad permainų reikia imtis todėl, kad sodų bendrijos vystosi pernelyg sparčiai ir virsta gyvenamaisiais kvartalais, vienbučiai tampa daugiabučiais, nakvynės namais ar bendrabučiais. Dėl to esą atsirasdavo problemų su infrastruktūra, didėjo tarša ir pan.
„Labai svarbu, kad sodų bendrijų vystymasis būtų kokybiškas. Žmonės, kurie renkasi gyventi sodininkų bendrijose, privalo turėti tinkamas sąlygas: inžinierinius tinklus, privažiavimus, susitarimus tarp kaimynų, tokius kaip atstumų laikymasis. Taip pat turi būti vykdomas įvairių teritorijų statybos reikalavimų, apsaugos zonų užtikrinimas, ginčų tankiai gyvenamose teritorijose išvengimas. Rengiant projektą, visi šie klausimai turi būti išspręsti“, – teigia Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matusevičė[2].
Jos teigimu, permainomis ministerija tik patikslino tvarką, kuri turėjo galioti iki šiol. Ji taip pat priminė, kad bendrijose galima statyti tik gyvenamuosius namus, jiems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas bei projektas.
„Iki 50 kv. m. ploto sodo namas yra tikrai nemažas statinys, didesnis nei dviejų kambarių butas. Jame galima tenkinti laikinus sodininko poreikius. Iš diskusijų ir kitų surinktų duomenų girdime, kad būtent didesnieji sodo namai neretai pritaikomi nuolatiniam gyvenimui, nors nėra tam skirti“, – teigė viceministrė.
Vis dėlto, patys sodų gyventojai teigia, kad iš ministerijos asmeniškai tokio detalaus paaiškinimo taip ir nesulaukė, stigo bendradarbiavimo. Be to, įžvelgiama ir klasta.
„Aš įžvelgiu kitą problemą: Aplinkos ministerijos sisteminį žingsnį, kai yra naikinamos sodų bendrijos. Visai neseniai buvo svarstomas klausimas, kaip visiškai panaikinti sodų bendrijų bei daugiabučių namų įstatymą, juos sujungiant. Naujai papildytu reglamentu siekiama skriausti mažai uždirbančius žmones, kuriems gyvenamasis plotas yra aktualus. Manau, kad tai yra sąmoningas sodo bendrijų žlugdymas“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius.
