Nauji reikalavimai: sodų bendrijose leidžiami statyti ne didesni kaip 50 kv. namai

Nauja sodų statybos tvarka: bus registruojami tik iki 50 kv. m.

Nuo šių metų lapkričio mėnesio keičiasi sodo namų statybos tvarka. Pasikeitus šiai tvarkai, be projekto ir statybos leidimo bus galima statyti ir registruoti tik iki 50 kv. m. sodo namus. Tuo tarpu didesniems sodo namams bus reikalingi atitinkami dokumentai^[1].

Tai vyksta Aplinkos ministerijai iki šių metų lapkričio 1 d. ruošiant statybos techninių reglamentų (STR) pakeitimus. Jie yra siejami su su pernai priimtais Statybos įstatymo pakeitimais^[2].

Pagal naują STR, statybos darbai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d.

Tačiau visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu^[3].

Aplinkos ministerija: sodų bendrijos vystosi per greitai

Aiškindama numatytus pokyčius Aplinkos ministerija teigia, kad permainų reikia imtis todėl, kad sodų bendrijos vystosi pernelyg sparčiai ir virsta gyvenamaisiais kvartalais. Manoma, kad iki šiol galiojusi tvarka projektuojamiems statiniams ir patalpoms buvo nepakankamai aiški, o numatyti reikalavimų patobulinimai viską padės apibrėžti aiškiau.

Pastebėtina, kad anksčiau tekdavo susidurti su situacijomis, kai vienbučiai virsdavo daugiabučiais, jaunimo nakvynės namai – daugiabučiais ar bendrabučiais, pagalbinio ūkio pastatai ir sodo namai – gyvenamaisiais namais ar daugiabučiais^[4].

Dėl to, atsirasdavo problemų su infrastruktūra, vietos valdžia pastebėjo, kad sodininkų bendrijų teritorijos būdavo naudojamos ne pagal paskirtį, didėjo tarša ir pan. Būtent todėl reglamentavimas buvo peržiūrėtas.

„Labai svarbu, kad sodų bendrijų vystymasis būtų kokybiškas. Žmonės, kurie renkasi gyventi sodininkų bendrijose, privalo turėti tinkamas sąlygas: inžinierinius tinklus, privažiavimus, susitarimus tarp kaimynų, tokius kaip atstumų laikymasis. Taip pat turi būti vykdomas įvairių teritorijų statybos reikalavimų, apsaugos zonų užtikrinimas, ginčų tankiai gyvenamose teritorijose išvengimas. Rengiant projektą, visi šie klausimai turi būti išspręsti“, – teigia Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matusevičė.

Jos teigimu, permainomis ministerija tik patikslino tvarką, kuri turėjo galioti iki šiol: jog sodų bendrijose turi būti statomas tik nesudėtingas statinys, skirtas sodininkystei, o ne nuolatiniam gyvenimui.

„Sodų bendrijose galima statyti gyvenamuosius namus ir būtent jiems visada buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas bei projektas. Sodininko namas, skirtas sodininkystės veiklą vykdantiems asmenims, kurie augina daržoves, gėles, nori po darbų pailsėti, išsivirti arbatos, pasidėti reikalingus daiktus. Iki 50 kv. m. ploto sodo namas yra tikrai nemažas statinys, didesnis nei dviejų kambarių butas. Jame galima tenkinti laikinus sodininko poreikius. Iš diskusijų ir kitų surinktų duomenų girdime, kad būtent didesnieji sodo namai neretai pritaikomi nuolatiniam gyvenimui, nors nėra tam skirti“, – aiškina viceministrė.

Sodininkai naujiena piktinasi: jie informuoti nebuvo, skundžiamasi dėl bendrijų naikinimo

Dėl numatytų permainų sunerimusius sodininkus viceministrė ramina. Ji teigia, kad dabar pradėtas statybas dar bus galima užbaigti, taip pat bus galima atlikti kadastrinius matavimus, nurodant statybos darbų pradžią ir pabaigą^[5].

Tačiau tokie nuraminimai sodininkų ir jų bendrijų atstovų anaiptol netenkina. Priešingai, žmonės pyksta ir teigia, kad pirmiausia – jie nebuvo tinkamai informuoti, nebuvo jokio ryšio bei komunikacijos su Aplinkos ministerijos atstovais.

„Bendradarbiavimo nebuvo visai. Statybos techninis reglamentas patvirtintas gana seniai, tačiau naujai paskelbtos informacijos sodininkai nežino. Sodininkai nėra nei juristai, nei žemėtvarkos klausimų specialistai. Todėl su jais reikia bendrauti ir informacija dalintis. Aš įžvelgiu kitą problemą: Aplinkos ministerijos sisteminį žingsnį, kai yra naikinamos sodų bendrijos. Visai neseniai buvo svarstomas klausimas, kaip visiškai panaikinti sodų bendrijų bei daugiabučių namų įstatymą, juos sujungiant. Naujai papildytu reglamentu siekiama skriausti mažai uždirbančius žmones, kuriems gyvenamasis plotas yra aktualus. Manau, kad tai yra sąmoningas sodo bendrijų žlugdymas“, – taip apie parengtus pokyčius pasisakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šalia didesnių šalies miestų esantys sodai yra pilnai gyvenamos teritorijos, o tai yra tam tikras palengvinimas žmonėms, negalintiems nusipirkti gyvenamojo ploto.

Savo ruožtu Marijampolės susivienijimui „Sodai“, kuriam priklauso 23 bendrijos, vadovaujanti Rasa Janauskienė, kuri yra ir Lietuvos sodininkų draugijos prezidiumo narė, šiuo klausimu pasisakė dar aštriau.

„Žmonės nesupranta mandrų išaiškinimų, juose trūksta konkretumo. Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse sodų bendrijų – net 49, visose vyksta statybos. Daugiausia būstus statosi jauni žmonės. Jie išvažiuoja į užsienį užsidirbti, grįžta, atlieka kai kuriuos statybos darbus ir vėl važiuoja užsidirbti. Nežinau, ar jie spės sutvarkyti statybų pradžios dokumentus iki lapkričio 1-osios. Visais varpais apie tai skambinu, sodų bendrijų pirmininkams siuntinėju gaunamą informaciją, bet jei namus besistatantys žmonės dirba užsienyje ir negali grįžti?“, – kvestionuoja R. Janauskienė.

O Sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Tadas Vaitkus teigia, kad šiuo atveju su naujais reglamentais valdžia smogė iš pasalų, visiškai nepasitarusi su sodininkais. Jo teigimu, pokyčiai sustabdys bet kokį tolimesnį sodų bendrijų vystymąsi.

„Pirmiausia derėtų apsispręsti, ką su tomis sodų bendrijomis daryti – jas likviduoti ar palikti, o gal padėti joms persiregistruoti į kitokius teritorinius vienetus? Bendrijų yra visokių – nuo mažų, jau esančių miestų teritorijose, bet yra ir itin didelių. Dituvos soduose yra 6 tūkst. narių. Ką daryti su tokio dydžio bendrija?“, – kalbėjo T. Vaitkus.

Jis taip pat palietė klausimą, susijusį su jaunų šeimų atsikėlimu į bendrijas. T. Vaitkus sako, kad ten žmonės dirba, jie sieja savo gyvenimą vieta, visi jie noriai prisideda prie bendros gerovės, moka mokesčius. Vis tik, su šiais pokyčiais sodai vėl taps tik teritorijomis, daržovėms auginti, o ne gyvenamais kvartalais, kuriems akivaizdžiai nepritaria valdžia.

„Tai kas yra geriau? Leisti jaunoms šeimoms statytis ir gyventi ar viską uždrausti?“ – klausė T. Vaitkus.