JK vyriausybei laikas pradėti gerbti žmogaus teises ir nustoti persekioti protestuotojus?
Po trijų mergaičių nužudymo ir kilusių riaušių JK, platformos, tokios kaip X ir Telegram siekia, kad jų turinio moderavimo sistemos būtų veiksmingos ir užkirstų kelią smurtą bei neapykantą kurstančio turinio platinimui[1]. Būsimasis JK „Online Safety Act“ įstatymas, kuris įpareigos platformas laikytis griežtesnių taisyklių, įves dideles finansines baudas už šių taisyklių nesilaikymą. Čia pat kyla klausimų: prisidengiant smurtu dabar didinama cenzūra? Kas konkrečiai planuojama, o kas gresia?
Jungtinės Karalystės transliavimo reguliavimo institucija atvirame laiške paragino socialinės žiniasklaidos bendroves užkirsti kelią tam, kad jų platformos nebūtų naudojamos smurtui skleisti šalyje vykstant riaušėms.
„Jungtinėje Karalystėje veikiančios vaizdo įrašų dalijimosi platformos turi apsaugoti savo naudotojus nuo vaizdo įrašų, galinčių kurstyti smurtą ar neapykantą“, – teigė „Ofcom“ interneto saugumo grupės direktorė Gill Whitehead.
Tikimasi, kad vaizdo medžiagos dalijimosi platformos užtikrins, kad jų pakopos sistemos ir procesai būtų veiksmingi numatant ir reaguojant į galimą žalingos vaizdo medžiagos plitimą. Laiškas paskelbtas po savaitę trukusių smurtinių pilietinių neramumų ir riaušių visoje Jungtinėje Karalystėje po to, kai liepos 30 d. Sautporte per išpuolį peiliu buvo nužudytos trys jaunos merginos.
Iki metų pabaigos apribojimų tik daugės
Paradoksalu, tačiau kai prieš kelerius metus Honkongas patyrė tą patį, JK priešingai – ragino Honkongo vyriausybę neslopinti tokio taikaus protesto[2]. Galbūt iš tikrųjų JK vyriausybei laikas pradėti gerbti žmogaus teises ir nustoti persekioti protestuotojus…
Aktyviai postringaujama, neva kraštutinių dešiniųjų kanalai naudojosi Telegram platforma, kad kurstytų prieš musulmonus nukreiptą neapykantą bei skatintų ekstremistinį elgesį[3]. Tiesa, tai jau antrasis toks interneto reguliavimo institucijos įspėjimas. Pirmajame, rugpjūčio 5 d. datuotame laiške aprašomos didelės finansinės nuobaudos, kurios esą gali siekti iki 20,9 mln. eurų arba 10 proc. technologijų bendrovių pasaulinių pajamų, jei jos pažeis savo saugumo pareigas, kai vėliau šiais metais įsigalios interneto saugumo įstatymas.
Elonas Muskas ir Keiras Starmeris nepabūgo įsitraukti į internetinį mūšį, kai Jungtinę Karalystę apėmė riaušės, sutikdami su daugiau apribojimų ateityje.
Naujasis Jungtinės Karalystės Saugos internete įstatymas (angl. Online Safety Act, OSA) reiškia, jog platformoms gali būti taikomos sankcijos, jei jos neapsaugos savo naudotojų nuo turinio, kuriuo neva bus kurstomas smurtas ar neapykanta. Įstatyme taip pat nurodoma, kaip platformos turi vertinti tokio pobūdžio turinį savo platformose, o konkreti informacija bus pateikta vėliau šiais metais.
OSA teigimu, kitos platformos, turinčios didelę, daugiau nei 3 mln. naudotojų auditoriją, bus priverstos laikytis griežtesnių taisyklių papildomų reikalavimų kontekste. Tai gali būti skaidresni pranešimai apie neapykantą kurstantį turinį, griežtesnės priemonės prieš suklastotas reklamas ir daugiau būdų patikrinti naudotojo tapatybę.
Suimtas už veiklą internete
Iš tiesų, žmonės neturėtų bijoti savo valdžios. Tačiau šiuo kartu, regis, yra priešingai – tai įrodo staiga užsipildę kalėjimai ir piliečių nepasitenkinimo aidai. Kita vertus, didžiausia bėda – kai visuomenė nepasitiki savo valdžia ir policija, ir tai yra plonas pleišto galas. Šiuo atveju, baiminimasis valdžios mena tironiją. Suėmimas už veiklą internete yra pakankamai pavojingas precedentas. Panašu, jog šiuo klausimu bus einama dar toliau. Galimai iki tol, kol bus surengtas referendumas…
„Taip atsitinka, kai politikai elgiasi su savo žmonėmis kaip su šiukšlėmis“, – vienas kitam į akis drožia vietos žmonės, pritardami, kad jau žino, kaip atrodo beprotybė ir netvarka, vyriausybei nesusitvarkant su didžiuliu prieglobsčio prašymų kaupimu.
Daugelis sutinka, jog nelegaliai į šalį atvykstantys žmonės yra nacionalinio saugumo problema. Tačiau pastariesiems kyla klausimų: kur, pavyzdžiui, buvo policija, kai ginkluoti banditai ne sykį kėlė riaušes ir kiti panašūs atvejai, kurie nebuvo pastebėti. Dar daugiau klausimų kelia platformų moderavimas ir reguliavimas, nusitaikęs surišti žmonėms rankas.
Moderatoriai tikrina turinį, skirtą žalingai medžiagai aptikti
Atsakant į klausimą, kaip šie rėmai užmaunami žmonėms ant kaklų, visos pagrindinės socialinės žiniasklaidos platformos turi bendruomenės taisykles, kurių reikalauja laikytis iš savo naudotojų, nors šių taisyklių įgyvendinimo būdai gali skirtis priklausomai nuo to, kaip sudarytos turinio moderavimo komandos ir kaip jos vykdo šį procesą.
Daugumoje didžiausių svetainių dirba keli tūkstančiai moderatorių, kurie tikrina turinį, kuris jiems buvo pažymėtas arba kurį proaktyviai rado žmonės arba programinė įranga ir dirbtinio intelekto įrankiai, skirti konkrečiai medžiagai aptikti.
Kadangi Elonas Muskas, perėmęs bendrovę X, buvusį tviterį, drastiškai sumažino svetainės moderavimo darbuotojų skaičių, imdamasis taupymo priemonių ir pertvarkydamas svetainę kaip platformą, kurioje neva būtų daugiau laisvo žodžio, žalinga medžiaga esą gali plisti didžiausiose platformose. Todėl jau seniai raginama griežčiau reguliuoti svetaines. Klausiant, kaipgi skelbimas socialinėje žiniasklaidoje nė iš šio nė iš to gali tapti nusikaltimu, regis, atsakymas vienas: užtenka kažką sudirginti.
Kai įstatymas įsigalios pilnu pajėgumu, platformos privalės imtis griežtų veiksmų prieš kiekvieną ne taip ištartą žodį. Kas keisčiausia, už reikalavimų nevykdymą kai kuriais atvejais vyresniesiems vadovams gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokiu būdu neva „kovosime“ su smurtu Didžiosios Britanijos gatvėse, atimant iš žmonių žodžio laisvę ir laisvę gyventi savame krašte.
Pavyzdžiui, Češyro policija ketvirtadienį sulaikė 55 metų moterį dėl pasisakymų apie Sautporto įtariamąjį[4]. Akivaizdu, jog šiame sąmyšyje kiekvienas turi savo vaidmenį. Belieka tik paklusti.
