Z karta socialiniuose tinkluose ne tik pramogauja, bet ir ieško pirkinių idėjų
Socialiniai tinklai vis sparčiau keičia savo vaidmenį – iš bendravimo ir pramogų platformų jie tampa vieta, kur vartotojai ieško idėjų, renkasi produktus ir vis dažniau apsiperka.
Naujausias „TikTok“ sprendimas tai dar labiau sustiprina – platforma pristatė naujus tarptautinius reklamos ir prekybos įrankius, orientuotus į apsipirkimą pačioje programėlėje (angl. in-app shopping), taip trumpindama kelią nuo produkto pamatymo iki pirkimo.
Tarptautinio „DPD“ E. barometro tyrimo duomenimis, net 78 proc. Lietuvos gyventojų socialinius tinklus naudoja kaip įkvėpimo šaltinį apsipirkimui, o 57 proc. jau bent kartą yra pirkę tiesiogiai per socialines platformas.
Dar ryškesnė situacija tarp Z kartos atstovų – net 91 proc. jaunų Lietuvos vartotojų socialinius tinklus naudoja apsipirkimo idėjoms, o 64 proc. bent kartą yra pirkę tiesiogiai per juos.
Socialiniai tinklai apima visą apsipirkimo procesą nuo idėjos iki pirkimo
„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius teigia, kad socialiniai tinklai Lietuvoje jau tapo natūralia apsipirkimo proceso dalimi.
„Tai rodo, kad socialiniai tinklai Lietuvoje jau peržengė tradicinio kanalo ribas ir tampa natūralia apsipirkimo dalimi. Vartotojai čia ne tik praleidžia laiką, bet ir formuoja savo pirkimo įpročius, todėl verslams svarbu suprasti, kaip keičiasi jų lūkesčiai ir elgsena šioje aplinkoje“, – sako G. Bilevičius.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 55 proc. – socialinius tinklus naudoja ieškodami informacijos apie produktus. Dar 36 proc. žiūri su produktais susijusį vaizdo turinį, pavyzdžiui, išpakavimo vaizdo įrašus, o 32 proc. ieško prekių, kurias anksčiau buvo matę kitur.
Pasak G. Bilevičiaus, vartotojai vis dažniau remiasi ne oficialiais produktų aprašymais, o kitų žmonių patirtimis bei atsiliepimais.
Pirkėjai vis dažniau pasitiki kitų vartotojų kuriamu turiniu
„Vartotojai vis dažniau remiasi vizualine ir kitų žmonių kuriama informacija – jiems svarbu ne tik oficialūs produkto aprašymai, bet ir realios patirtys ar atsiliepimai. Tokia informacija padeda greičiau susidaryti įspūdį apie produktą ir lengviau priimti sprendimą“, – pažymi G. Bilevičius.
Anot jo, dėl to apsipirkimo procesas tampa ne tik greitesnis, bet ir labiau paremtas pasitikėjimu.
Auganti socialinių tinklų reikšmė matoma ir galutiniame pirkimo etape – net 57 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje teigia socialinius tinklus naudojantys tiesioginiam apsipirkimui.
Tai rodo, kad socialinės platformos tampa pilnaverčiu prekybos kanalu, o ne vien papildomu informacijos šaltiniu.
„TikTok“ ir kitos platformos siekia, kad visas apsipirkimas vyktų vienoje vietoje
Pasak G. Bilevičiaus, tokios platformos kaip „TikTok“ jau juda link modelio, kuriame visas apsipirkimo procesas vyksta vienoje vietoje – nuo produkto atradimo iki apmokėjimo.
„Tai natūrali evoliucija, nes vartotojai didelę dalį laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, todėl čia persikelia ir jų apsipirkimo įpročiai. Verslams tai reiškia būtinybę būti arčiau vartotojo būtent šiose platformose“, – akcentuoja jis.
Tyrimo duomenimis, didžiausią įtaką lietuvių apsisprendimui daro „Facebook“, kurią nurodė 42 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi „YouTube“ su 17 proc. ir „Instagram“ su 14 proc.
„Skirtingos platformos atlieka skirtingus vaidmenis – vienos labiau skirtos atradimui ir įkvėpimui, kitos padeda priimti konkretų sprendimą. Tačiau visos jos tampa svarbia vartotojo kasdienybės dalimi“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Socialinių tinklų įtaka keičia ne tik prekybą, bet ir pristatymo lūkesčius
Pasak G. Bilevičiaus, apsipirkimas vis labiau integruojasi į kasdienį skaitmeninį turinį, todėl vartotojai tikisi greito ir sklandaus perėjimo nuo produkto atradimo iki jo gavimo.
Dėl to vis svarbesnė tampa ne tik pati apsipirkimo patirtis, bet ir efektyvus jos sujungimas su pristatymo sprendimais.
Tomas Vaišvila
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas
+370 686 38 553
[email protected]
