- Socialdemokratų darbotvarkė – koja kojon su asmeniniais interesais
- B. Sabatauskaitė įžvelgia diskriminaciją – tačiau jos tėvas pasirengęs tai išspręsti
- Sabatauskaitė nuo pat pradžių daug dėmesio skyrė LGBTQ asmenų teisių advokatavimui
- Kitos politinės jėgos pasisako už LGBTQ+ bendruomenės teisių užtikrinimą reglamentuojant ūkinius santykius – ne partnerystę
Socialdemokratų darbotvarkė – koja kojon su asmeniniais interesais
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teikė keletą svarbių pasiūlymų, dėmesį skirdamas Lietuvos sveikatos sistemos strategijai. Vienas iš jų – ilgalaikės nacionalinės sveikatos strategijos įtvirtinimas. Jis argumentuoja, esą Lietuvai reikia aiškios ir nuoseklios sveikatos strategijos, kuri ne tik sumažintų besikartojančias reformų problemas, bet ir užtikrintų, kad sveikatos apsaugos sistema veiktų efektyviau. Jo teigimu, tokiems pokyčiams įgyvendinti reikalingas ilgalaikis planavimas, kad Lietuva galėtų pasivyti Europos Sąjungos vidurkius sveikatos rodiklių srityje, įskaitant mirtingumą nuo širdies ligų, nelaimingų atsitikimų keliuose bei savižudybių skaičių.
Kita vertus, pastarasis ne tik derina tokias strategijas kaip garsųjį Valstybės pažangos planą neva siekiant geresnio tarpsektorinio bendradarbiavimo sveikatos ir švietimo srityse… J. Sabatauskas dar garsiau išreiškė palaikymą Partnerystės įstatymui, kuriuo siekiama suteikti teisinę apsaugą ir teises nesusituokusioms poroms, įskaitant ir tos pačios lyties partnerius. Politinis veikėjas kartu su kitais socialdemokratais pasisako už tai, jog toks įstatymas būtų priimtas, kad visuomenė palaipsniui galėtų priimti atitinkamą reguliavimą – atvirais glėbiais, vaišėmis nukrautais stalais ir liaudiškomis sutartinėmis.
Nepaisant to, jog įstatymas vis dar susiduria su dideliu pasipriešinimu, Sabatauskas ir jo kolegos socialdemokratai tikisi, kad ilgainiui įstatymo priėmimas esą suvienys visuomenę bei užtikrins lygybę visiems piliečiams – taip, kaip užtikrino betarpišką dukros priėmimą, pasirinkusios savo ateitį sieti su moterimi[1].
Socialdemokratų partija savo darbotvarkėje pasižadėjo „užtikrinti valstybę, kuri veikia“[2]. Tačiau veikimo trajektorija, regis, žada paveikti tam tikras monumentalias tiesas, performuluojant pastarąsias taip, kad į jas įtilptų artimųjų tapatumas.
J. Sabatausko dukra Birutė Sabatauskaitė jau kurį laiką gyvena su moterimi[3]. Kadangi artėja rinkimai, liaudis turi teisę pareikšti nuomonę nepaisant to, jog dalis žiniasklaidos kanalų apie partiją pasisako iškeldami rankas ir žerdami žiedlapius.
B. Sabatauskaitė įžvelgia diskriminaciją – tačiau jos tėvas pasirengęs tai išspręsti
Lygių galimybių kontrolierei B. Sabatauskaitei su ilgamete partnere Jūrate Juškaite žiemą gimė dukra. Pagausėjus šeimai, sulaukta kalbų. Džiugu, jog nemaža dalis jų nugulė po storu dulkių sluoksniu, stovint už tvirtų J. Sabatausko pečių.
Pravartu prisiminti, jog Juškaitei ir B. Sabatauskaitei kitados teko susidurti ir su teisiniais sunkumais. Lygių galimybių kontrolierei su antrąja puse nusprendus įsigyti naują automobilį lizingu, iš banko jos neva sulaukė neigiamo atsakymo[4]. Partnerystės įstatymo projektas, kaip teigiama, suteiktų teisinę apsaugą nesusituokusioms poroms, įskaitant tos pačios lyties asmenis, nustatydamas teises bei pareigas, susijusias su jų bendru gyvenimu. Partneriai taip pat galėtų bendrai valdyti, disponuoti ir naudoti turtą, įtraukiant ir paveldėjimo principą.
Atverti taip vadinamoms „lygioms“ galimybėms duris užsimojo socialdemokratų partija, siekianti „suvienodinti“ nesusituokusių porų teisinę padėtį ir užtikrinti daugiau teisinės apsaugos bei socialinės lygybės.
Visgi, kaip paaiškėjo, burbulas išpūstas bemaž beprasmiškai, kadangi paskolai gauti žiedas nėra reikalingas.
Klaidingai (o gal sąmoningai) manoma, jog banke laukiamos tik susituokusios poros. Norint gauti paskolą, dalies bankų klientams užtenka vesti bendrą ūkį – t. y. gyventi ar planuoti gyventi kartu[5]. Be to, nieko keista, jog įstatymai atstovauja universalią žmonių kalbą, praktikuotą ilgus metus, galiausiai, ne visi žino, kaip pradėti važiuoti „kitu bėgiu“, įtakos zonoms pradėjus plėstis, visus netradicinius pasiūlymus padengiant formalia spalva.
B. Sabatauskaitė tapo Lygių galimybių kontroliere 2021 m. birželio 1 d. Jos paskyrimas buvo patvirtintas Lietuvos Seime 2021 m. gegužės mėnesį, ir ji pradėjo eiti pareigas tų metų pradžioje. Teigiama, kad jos kandidatūrą į šias pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tačiau tėvas J. Sabatauskas klausimo svarstymo pradžioje Seimui pareiškė nuo klausimo nusišalinantis ir balsavime nedalyvausiąs[6].
Jau tada dalis visuomenės reiškė susirūpinimą, esą po B. Sabatauskaitės atėjimo daugiausiai bus atstovaujama tik viena žmonių grupė.
Sabatauskaitė nuo pat pradžių daug dėmesio skyrė LGBTQ asmenų teisių advokatavimui
Prieš tapdama Lygių galimybių kontroliere, Sabatauskaitė dirbo Lietuvos žmogaus teisių centre ir aktyviai dalyvavo įvairiuose žmogaus teisių projektuose, įskaitant tuos, kurie susiję su LGBTQ+ bendruomenės teisėmis ir apsauga nuo diskriminacijos. Ji daug dėmesio skyrė LGBTQ+ asmenų teisių advokatavimui ir kovai su homofobija bei transfobija, siekdama užtikrinti, kad LGBTQ+ bendruomenės nariai Lietuvoje galėtų naudotis lygiomis galimybėmis ir nebūtų diskriminuojami dėl savo lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Nesiginčijama dėl pastarosios kompetencijos; prieštaringai žiūrima į tai, kad moteris organizavo tyrimus apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, teikė pastabas teisės aktams, rengė ir vadovavo įvairiems projektams lygių galimybių tema. Nepaisant to, jog tokios šeimos kaip jos siekia, kad būtų įteisintas partnerystės įstatymas, daugelį tautiečių ir dalį Seimo narių taipogi neramina vaikų iš netradicinės šeimos likimas.
Kitos politinės jėgos pasisako už LGBTQ+ bendruomenės teisių užtikrinimą reglamentuojant ūkinius santykius – ne partnerystę
Šiuo metu Partnerystės įstatymas Lietuvoje nėra įteisintas. Nors dabartinis parlamentas yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kitos politinės jėgos akcentuoja galimybę LGBTQ+ bendruomenės teises užtikrinti reglamentuojant ne partnerystę, bet ūkinius santykius[7].
Jos teigia, esą šis klausimas supriešino ir suskaldė visuomenę. Visų svarbiausia, jog praktinius klausimus, su kuriais susiduria nesituokiančios poros, esą galima spręsti per ūkio santykius, nekeičiant šeimos ir santuokos sąvokų.
Tam, kad šis įstatymas būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
