Suprasti akimirksniu
  • Smidrai, arba šparagai, būna skirtingų spalvų
  • Smidrus valgyti galima ir žalius
  • Smidrai pakeičia žmogaus šlapimo kvapą
  • Gamindami smidrus išsaugokite jų trąškumą
  • Svarbus ir smidrų storis
  • Keletas smidrų patiekalų receptų
  • Dovilės receptas: svieste kepti smidrai
  • Anželikos Stančikienės trinta smidrų sriuba
Šaltiniai
smidrai
Dabar – pats smidrų sezono įkarštis. Inge Poelman/ Unsplash.com nuotrauka

Smidrai, arba šparagai, būna skirtingų spalvų

Lietuvoje auginami smidrai gali būti baltieji, žalieji arba violetiniai. Visi jie skiriasi savo skoniu ir maistinėmis savybėmis. Tiesa, baltieji ir žalieji smidrai – tos pačios rūšies augalas. Balta smidro spalva išgaunama jo augimo metu jį nuolat apkaupiant žemėmis, nes smidro kotelis pažaliuoja tik gavęs saulės šviesos.

Tuo tarpu violetinis smidras yra jau kita smidrų rūšis, ir augdamas, gavęs saulės šviesos, nusidažo sodria violetine spalva. 

Baltieji smidrai yra švelnesnio skonio nei žalieji ar violetiniai, taip pat sakoma, kad turi kiek mažiau vitaminų nei saulės gavusieji smidrai, nors dėl to vieningai ir nėra sutariama. 

„100 g smidrų turi vos 20–22 kcal. bei 2,1 g skaidulų, kurios itin naudingos žarnyno veiklai. Šiose daržovėse gausu folio rūgšties, vitamino C, E, B6. Smidrai padeda pasišalinti organizme susikaupusiems toksinams, taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jie mažina uždegiminius procesus, lėtina senėjimą, taip pat slopina įvairių virusų pasireiškimą, tad įtraukti baltuosius smidrus į savo mitybą yra daugybė priežasčių“, – pasakoja jau kone dešimtmetį smidrus auginantis ūkininkas Simonas Klinavičius[1].

Baltieji smidrai. Waldemar/ Unsplash.com nuotrauka
Baltieji smidrai. Waldemar/ Unsplash.com nuotrauka

Smidrus valgyti galima ir žalius

Smidras – labai universali daržovė, tačiau kaip ir daugelis kitų, ji naudingiausia kai nėra stipriai termiškai apdorota.

Smidrus drąsiai galima valgyti ir žalius, o nuskintų jų skonis primena riešutus, žirnius, daržo pupas ar pan.

Smidruose yra daugiau kaip 90 proc. vandens, tad savo sudėtimi jie yra gana artimi agurkui, o juose esančios medžiagos atneša daug naudos žmogui – tarkime, gali net palengvinti išgyventi pagirias, mat skatina toksinų išsiskyrimą, valo plaučius, inkstus ir kepenis. Sakoma, kad ši daržovė apsaugo ir nuo kai kurių vėžio rūšių[2].

Smidrai pakeičia žmogaus šlapimo kvapą

Yra ir viena gana neįprasta smidrų savybė. Jų valgiusio žmogaus šlapimo kvapas pasikeičia, pasidaro labai intensyvus ir kai kuriems gali tikrai riesti nosį, net jei įprastai naudodamiesi tualetu, kvapo neužuodžiame.

Tačiau tai dar ne viskas – pasirodo, tą kvapo pokytį užuosti gali ne visi.

Specifinį kvapą lemia amino rūgštis asparaginas, kurią suvirškinus, ji suskyla į kelias medžiagas, kurių dalis ir lemia kvapą. Mokslininkai teigia, jog tai, ar žmogus tą kvapą užuodžia, ar ne, susiję su genetika – vieni žmonės turi geną, leidžiantį užuosti šį kvapą, kiti ne[3].

Gamindami smidrus išsaugokite jų trąškumą

Smidrai – labai traškios daržovės, todėl gaminant juos svarbu nepersistengti. Juk maisto vaizdas ir tekstūra vaidina ne mažesnį vaidmenį, nei jo skonis.

„Idealiausia būtų smidrus ruošti garuose ar puode pamerkus tik šparagų kotelius, taip jie ne tik nepraras savo skonio savybių, bet išsaugos daug naudingų medžiagų. Tam, kad vertingų medžiagų išliktų kuo daugiau, smidrus reikėtų apdoroti kuo trumpiau, nes per ilgai gaminami jie praras savo malonų trąškumą“, – sako mitybos specialistė Gabrielė Urbonaitė.

Žalius smidrus galima dėti į glotnučius, salotas.

„Pavyzdžiui, įdėkite kelis kotelius į glotnutį, taip pat gardinkite salotas, smidrai tinka su fetos sūriu, gaiviomis daržovėmis ir šlakeliu aliejaus. Tačiau termiškai apdorotuose smidruose esančios naudingos medžiagos tampa lengviau pasisavinamos“, – tęsia G. Urbonaitė[4].

Svarbus ir smidrų storis

Smidrai storėja kasmet. Kadangi pasodinti smidrai vienoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų, jie yra atželianti daržovė. Pirmamečiai smidrai paprastai nepjaunami – leidžiama jiems augti ir stiprinti šaknyną. 

Antramečius smidrus jau galima kažkiek pjauti, nuo trečių metų jau galima imti pilną derlių. 

Pirmais metais smidrų koteliai būna plonyčiai, patys jie – minkšti. Su metais jie tvirtėja ir storėja.

Smidrus auginanti ūkininkė J. Krištopaitienė sako, kad ir perkant smidrus gaminimui reikia žiūrėti į jų storį. Vieniems patiekalams, pavyzdžiui, gaminant rizotą, sriubą, troškinį, geriau tinka plonesni, o patiekiant kaip garnyrą su žuvimi ar mėsa, taip pat gaminant smidrų užkandžius, geriau rinktis ūglius su storesniu kotu.

„Bet kokio storio smidrai geriausią skonį atskleis, jei bus švieži. Kitaip tariant, nusipirkote ir gaminkite. Žinoma, jei apdžius tik kotelis, galima jį nupjauti, tačiau jei pradeda gesti smidro viršūnė – deja, bet teks tokį ūglį išmesti“, – pataria smidrų augintoja[5].

Keletas smidrų patiekalų receptų

Kepti orkaitėje smidrai. Christina Rumpf/ Unsplash.com nuotrauka
Kepti orkaitėje smidrai. Christina Rumpf/ Unsplash.com nuotrauka

Dovilės receptas: svieste kepti smidrai

Labai skanu ir visai nesudėtinga – taip paruošti smidrai tobulai dera garnyrui prie vištienos, žuvies ar tiesiog bulvyčių. 

INGREDIENTAI:

500 gramų smidrų,

50 gramų ghee sviesto,

2 skiltelės česnako,

1 saujelė svogūnų laiškų,

1 žiupsnelis druskos,

1 žiupsnelis maltų juodųjų pipirų.

PARUOŠIMO BŪDAS:

1. Šparagus nuplauti, gerai nuvarvinti. Nulaužti sumedėjusius smidrų galiukus (švelniai lenkti smidrą, kol perlinks ir nulūš).

2. Česnaką ir svogūnų laiškus smulkiai sukapoti.

3. Keptuvėje ant kiek aukštesnės nei vidutinė kaitros ištirpinti sviestą. Apkepti česnaką keliolika sekundžių, kol paskleis švelnų aromatą.

4. Į keptuvę dėti smidrus, vis vartant, apkepti kelias minutes. Berti svogūnų laiškus, apkepti dar kelias sekundes. Pagardinti druska ir pipirais. Skanaus!


Anželikos Stančikienės trinta smidrų sriuba

INGREDIENTAI:

1 ryšelis smidrų,

2 vienetai bulvių,

500 mililitrų sultinio,

1 vienetas salotinių svogūnų,

2 skiltelės česnako,

10 gramų sviesto,

pagal skonį petražolių.

PARUOŠIMO BŪDAS:

1. Svieste apkepinti smulkintus svogūnus ir česnaką. Smidrus nuvalyti nulaužiant sumedėjusias dalis ir supjaustyti.

2. Sultinyje šiek tiek pavirti bulves, kol truputį suminkštės. Sudėti smidrus, petražoles, svogūnus ir česnaką. Pavirti dar apie 5 minutes.

3. Sriubą sutrinti elektriniu trintuvu. Tirštumą reguliuokite pagal save – jeigu norisi skystesnės sriubos, įpilkite dar šiek tiek sultinio arba vandens. Pagal skonį pagardinkite druska ir, jeigu norisi, pipirais.

4. Supilstykite sriubą į lėkštes. Papuoškite tarkuotu kietuoju sūriu ir moliūgo sėklomis, bet tinka patiekti ir su apskrudusiais duoniukais ar kitais pagardais. Skanaus[6].