Pradėtas tyrimas dėl galimo slapto įrašymo LSDP posėdyje
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis praėjusį ketvirtadienį virto ne tik politinių diskusijų, bet ir galimo slapto sekimo istorija. Posėdžio pradžioje patalpoje buvo aptiktas rašiklis su integruota garso įrašymo įranga, kuris, pasak partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus, galėjo būti paliktas tyčia. Šį kartą posėdžio dalyviai buvo sutarę vengti bet kokių įrašymo priemonių – salėje su savimi nebuvo galima turėti net mobiliųjų telefonų, tačiau vos prasidėjus susitikimui tarp dalyvių pastebėtas įtartinas daiktas.
Trečiadienį Vilniaus rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl LSDP tarybos posėdyje rasto galimai slapta garsą įrašinėjančio įrenginio. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, numatantį atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių naudojimą informacijai rinkti. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, o už tokį pažeidimą gali grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų[1].
LRT patvirtino bendradarbiausianti su teisėsauga ir kol kas situacijos plačiau nekomentuoja. Transliuotojas paskelbė, kad žurnalistė Eglė Samoškaitė laikinai neves laidos „Dienos tema“, nerašys su socialdemokratais susijusiomis temomis, taip pat sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje ir atsitraukė nuo dalies veiklų, kol vyksta tyrimas.
E. Samoškaitė stabdo savo narystę ŽPA
Šeštadienį Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) pranešė, kad LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė laikinai sustabdė savo narystę organizacijoje. Toks sprendimas priimtas tol, kol bus atsakyta į klausimus dėl jai mestų kaltinimų galimai naudojus slaptą garso įrašymo įrangą[2].
Asociacija nurodo, kad jos valdyba jau susitiko su žurnaliste ir išklausė jos paaiškinimus – E. Samoškaitė tikina jokios įrašymo įrangos uždarame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje nenaudojusi.
Vis dėlto ŽPA pabrėžia, kad kaltinimai yra rimti, todėl, jei jie nepagrįsti, žurnalistei rekomenduojama svarstyti teisinius veiksmus ginantis nuo galimo šmeižto. Organizacija nurodė taip pat besitikinti greito ir objektyvaus teisėsaugos tyrimo, kuris padėtų aiškiai atsakyti į visus kilusius klausimus.
Raskevičius: bandymai persekioti žurnalistus rodo valdžios adekvatumo stoką
Į šią situaciją sureagavo ir „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, sukritikavęs dabartinius valdančiuosius dėl galimų veiksmų prieš žurnalistus ir iškėlė klausimą dėl žodžio laisvės ribų Lietuvoje. Anot politiko, valdžios atstovai esą praradę adekvatumą ir, vedami politinio godulio, svarsto sprendimus, kurie galėtų būti nukreipti prieš nepriklausomą žiniasklaidą[3].
Jis taip pat kritiškai įvertino viešojoje erdvėje aptarinėjamus siūlymus taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų asmens gyvenimą, pabrėždamas, kad valdančiosios partijos tarybos posėdžiuose sprendžiami klausimai esą negali būti laikomi privačiu gyvenimu.
„Net ir tuo atveju, jei žurnalistė paliko garso įrašymo įrangą, egzistuoja absoliutus visuomenės interesas žinoti, kas yra kalbama valstybę valdančios partijos pasitarime. Man, kaip piliečiui, absoliučiai rūpi, ar bus tęsiama koalicija su antisemitu, kas bus atsakingas už daromą reputacinę žalą Lietuvos valstybėje ir t. t. “ – savo feisbuko paskyroje rašė T. V. Raskevičius.
Posėdyje – rasti galimi įrašinėjimo „įkalčiai“
Nors oficialūs kaltinimai dar nepatvirtinti, partijos viduje keliama versija, kad įrenginys galėjo būti susijęs su posėdyje dirbusiais žiniasklaidos atstovais, tačiau ji kol kas nėra patvirtinta. Tai kol kas laikoma tik prielaida, kuri bus tikrinama. Socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas pateikia detalesnę įvykio versiją – anot jo, vienas iš svarstomų scenarijų – kad įrenginys galėjo būti paliktas taip, jog atrodytų kaip netyčia pamestas daiktas. Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kam priklausė įrenginys ir kas jį paliko[4].
Patikrinus daiktą paaiškėjo, kad jo viduje buvo įrengtas mikrofonas, leidžiantis daryti garso įrašus ar net transliuoti garsą realiu laiku.
„Šešėlis krenta ant mūsų visuomeninio nacionalinio transliuotojo – LRT žurnalistų. Bet luktelkime, ar tai yra tiesa. Nenoriu spekuliuoti faktais, todėl šitame mūsų pasikalbėjime teigiu, kad galimai. O viską parodys laikas“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Socdemai ketina kreiptis net į policiją
Incidentas jau peržengė vidinės partijos ribas – planuojama kreiptis į policiją, siekiant išsiaiškinti, ar įrašinėjimas buvo vykdomas sąmoningai ir ar surinkti duomenys galėjo būti perduoti tretiesiems asmenims.
Situaciją esą dar labiau komplikuoja tai, kad posėdyje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, todėl galimai buvo mėginama fiksuoti ne tik partinius, bet ir valstybės lygmens pokalbius.
Taip pat ketinama kreiptis į viešbučio, kuriame vyko posėdis, administraciją dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kurie galėtų padėti nustatyti, kas paliko įrenginį. Posėdis buvo uždaras, o jo metu aptartos jautrios politinės temos, įskaitant galimą bendradarbiavimą koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.
Katelynas: galimai pažeisti įstatymai dėl slapto įrašinėjimo
Apie šią situaciją savo feisbuko paskyroje paskelbęs M. Katelynas pridūrė, kad už tokio rašiklio turėjimą uždarame partijos posėdyje gresia ir atitinkama atsakomybė[5].
„Yra pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje („Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas“) ir 295 straipsnyje („Neteisėtas techninių priemonių įrengimas ar panaudojimas informacijai rinkti“).“ – rašė jis.
Partijos viduje keliamos įvairios versijos dėl galimo įrenginio atsiradimo, tačiau jos kol kas nėra patvirtintos. M. Katelynas stebėjosi, kad dėl už šį rašiklį galimai buvo atsakinga nacionalinio transliuotojo žurnalistė.
„LRT žurnalistai aktyviai dalyvauja protestuose, neva už laisvą žodį, tačiau kai patiems norisi gauti informaciją anksčiau, kitų laisvas žodis ir įstatymai tarsi nebegalioja. Keistas veidmainiškumas.“ – pateikė savo kritišką vertinimą socialdemokratas.
LRT: kaltinimai dėl slapto įrašo – nepagrįsti
Tuo tarpu į tokius svarstymus dėl galimo pasiklausymo uždarame posėdyje sureagavo ir LSDP taryboje dirbę žurnalistai – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) atstovai kategoriškai atmeta bet kokius kaltinimus[6].
LRT komentare nurodoma, kad su situacija buvo susipažinta ir ją aptarė patys posėdyje dirbę žurnalistai, kurie tikina nevykdę jokių neteisėtų ar neetiškų veiksmų. Nacionalinis transliuotojas taip pat pabrėžia tikintis, jog teisėsaugos institucijos išsamiai ištirs aplinkybes ir išsklaidys kilusias abejones.
LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė šiuos kaltinimus atmeta ir teigia negalinti paaiškinti, kodėl nuolat sulaukia įtarimų. Pasak jos, panašūs klausimai iš M. Sinkevičiaus buvo kilę ir anksčiau.
Po kilusio skandalo E. Samoškaitė laikinai atsitraukia nuo LRT protesto iniciatyvos
Po viešojoje erdvėje pasirodžiusių įtarimų LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė nusprendė laikinai atsitraukti nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje, kuri organizuoja akcijas dėl Seime svarstomų nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisų.
Apie šį sprendimą paskelbė pati iniciatyvinė grupė, pabrėždama, kad neturi pagrindo nepasitikėti kolegės versija. „Nematome pagrindo ja nepasitikėti, kol nebus įrodyta kitaip. Tikimės, kad atsakingos institucijos profesionaliai atliks darbą ir išsiaiškins visas aplinkybes. Sutarėme, kad, kol vyksta tyrimas, Eglė atsitraukia nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje“, – teigiama jų pareiškime.[7]
Pati E. Samoškaitė ir toliau neigia bet kokius kaltinimus, pabrėždama, kad jie nėra pagrįsti. Tuo metu protestus organizuojanti žurnalistų bendruomenės dalis akcentuoja, kad šis sprendimas yra laikinas ir susijęs su siekiu išvengti papildomų interpretacijų, kol situaciją įvertins teisėsaugos institucijos.
Apie situaciją E. Samoškaitė pasisakė ir savo „Facebook“ paskyroje, kur detaliau paaiškino savo veiksmus:
„Buvau apkaltinta, jog klausiausi socialdemokratų diskusijų apie koalicijas ir panašiai. Noriu pasakyti, kad nesiklausiau ir neįrašiau, nors neneigsiu, buvo smalsu, kas vyks už tų uždarų durų.(…)
Taip, buvau renginio vietoje, iš pradžių apžiūrėjau, kas dalyvauja, kad žinočiau, kam paskambinti ar parašyti. Taip, tikrai tryniausi salėje. Paskui mus išprašė.
Su kolega išvykau apie 20 val. net nelaukusi renginio pabaigos, nes turėjau vesti tiesioginę televizijos laidą. Ką ir kada tiksliai socialdemokratai rado, aš nežinau, įrašymo įrangos-tušinuko nepalikau.“[8]
Socdemai atideda sprendimą dėl koalicijos iki gegužės
Lietuvos socialdemokratų partija kol kas nepriėmė sprendimo dėl valdančiosios koalicijos ateities ir jį atidėjo iki gegužės pradžioje vyksiančio partijos suvažiavimo. Po vidinių diskusijų partija pasirinko neskubėti, išlaikyti lankstumą ir neatmesti skirtingų scenarijų, nors jau aišku, kad koalicija su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu nėra svarstoma.
Tuo pačiu metu užsimenama apie galimus kontaktus su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurie ateityje gali peraugti į konkretesnes derybas.
Tuo metu koalicijos partneriai ir patys socialdemokratai siunčia skirtingas žinutes apie kryptį. „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis kritikuoja bendradarbiavimą su socialdemokratais, tačiau pripažįsta, kad koalicija vis dar veikia.
Socialdemokratas Ruslanas Baranovas laikosi pozicijos, kad dabartinę daugumą reikėtų keisti, svarstant alternatyvas – bendradarbiavimą su demokratais arba mažumos Vyriausybę. Situaciją papildomai komplikuoja ir Seimo sprendimas panaikinti Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę, kas gali turėti įtakos būsimiems politiniams sprendimams.
