Skandalas Kaune: atimti vaikai iš šeimos, nusprendusios juos mokinti namuose

Gestapas – ir gimdymo namuose, ir tvarkingų šeimų lovoje

Nuo to laiko, kai individuali laisvė tapo „visuotine“, o autentiškumas – toli – beveik iki Mėnulio – išgabenta sąvoka, gimdyti tapo madinga tiek, kiek pasiūlyti pasikeisti lytį, – kaimynas, beje, tai darys jau trečią kartą.

Panašus žandikaulį „narinantis“ epizodas randamas ne tolimos knygos viršelyje, tačiau tvarkingos šeimos, pasiskelbusios suverenais, gyvenančios Kaune, tvarkingesniuose namuose^[1].

Prieš keletą dienų Kaune – laikinoje Lietuvos sostinėje, gausios policijos ir vaikų teisių specialistų pajėgos (tiesa, įnirtingai vengdamos viešumo) iš padorios šeimos atėmė tris vaikus. Psichologines kančias sukeliančio veiksmo motyvas, priešingai, labiau miglotas nei tėvų prisiimta atsakomybė mokyti atžalas namuose, – kažkada (gal, žiūrėk, dar vakar), tai buvo gerbtina, šiandiena jau – grasinama žirniais ir virve. Iš esmės neaišku, ką toks „ėjimas“ žada, bet jei vaikų teisių gynėjai stovi pastarųjų pusėje, ši pozicija, švelniai tariant, „biški blūdija“ – vaikų atskyrimas nuo tėvų sukelia traumą visam likusiam gyvenimui^[2].

Taip, mokykla – universali kalba, tačiau tai toli gražu nereiškia, jog tėvai turi atsakyti, kad neveda vaikų į mokyklą. Vis dėlto kai žvilgteli į kai kuriuos pareigūnus, supranti, kodėl jų alga ne didesnė už pašalpą – nežino asmens teisių, tik klauso skylėtos socialinės darbuotojos kalbos iš „tokios pat“ kišenės.

Turbūt ne vienas pritartų, kad tėvai turi teisę rinktis, kur ir kokiu būdu mokyti savo mažuosius: kol vieni renkasi valstybines ar privačias mokyklas, kiti dalinasi žiniomis namuose – be lakuotų berniukų nagų bei „laisvu laiku“ aptarinėjamų genitalijų. Šiuo atveju kažkam iš tikrųjų mirtinai reikia pagalbos, bet biurokratiniai „pastoliai“ tik dar kartą įrodo apsirikimą. 

Kita vertus, kai valdininkų nosys pakabintos civilių pastogėje, nieko ir negalima tikėtis, kaip tik šeimų naikinimo, transseksualizmo ir kastracijos.

Kol sovietmetis atsikvepia, eiliniai žmonės prakaituoja

Klibanti (pūvanti) visuomenė atrodo maždaug taip: kol asocialūs asmenys mėgina suskaičiuoti atžalas ant subadytų savo ir kaimyno rankų/kojų pirštų, tvarkingos ir rūpestingos šeimos gedi. Nūdienoje iš tiesų būtina išmanyti teisę ir įstatymus, kitu atveju atsidursi apsukrios valdžios pažastyje.

Sistema – akivaizdu – nenori apsukrių žmonių: maištaujančių, užtikrintų ir žinančių. 

Ugdyti vaikus šeimoje nėra draudžiama, ir tokių šeimų tik daugėja. Kadangi sistemai tai nepatinka, pastaroji įkūrė teatrą – gąsdinantį tėvus ir iš proto vedantį vaikus (visomis prasmėmis), – stingame ne tik blaiviųjų, bet ir blaivaus mąstymo – kokios idėjos, toks ir rezultatas.

Nemanau, jog įteisinus gėjų santuoką žūtbūt reikia saugoti vaikus; šiuo atveju būtina saugotis „savų“, apmokytų kovoti purvinomis kojomis, – tai yra nūdienos „bispridėlas“, kuriam nepavaldus tik sumanus žmogus, priverčiantis gaudyti orą.

Pasakysiu paprastai: normalu atiminėti vaikus iš tų, kurie geria ir smurtauja; iš tų, kurie gydosi nuo priklausomybių ir po metų grįžta prie tų pačių įpročių. Priešingai – šiame pavyzdyje regime vasaros atostogose paklydusias avis, pamiršusias paprasčiausią žmogiškumą.

Ruoškitės: kitą dieną šios, žiūrėk, mojuos ne geografijos atlasu, bet lyties keitimo pradžiamoksliu, mat apginti vaikus reiškia juos traumuoti.

Užtikrinantys dėl geros ateities jums meluoja – teismas vykdomas bet kur 

Neturėtų būti sudėtinga patikrinti vaikų žinias, tokiu būdu išsiaiškinant, ar mokykla jiems tikrai reikalinga. Kita vertus, kai pernai metais man būnant Belgijoje už panašią situaciją buvo atimti vaikai iš rumunų šeimos, ši tauta susivienijo ir surengė eiseną Briuselyje, ir po kelių dienų atžalos buvo atiduotos.

Turbūt niekas nesiginčytų, kad yra išties puikių gabių vaikų, kuriuos lavina tėvai. Žiūriu į tą vaizdo įrašą ir galvoju, iki ko „dasigyveno“ valstybė: ar pareigūnai turi tarnauti ir padėti žmogui, ar jam kenkti? Jeigu kalbam apie kratą – nuo pat tik ką išskalbtų „triusikų“ – galbūt prie mokyklų derėtų pastatyti policiją, jog stebėtų, kokius kvaišalus už mokyklos kampo vartoja mokiniai? Nedarykite cirko laiptinėje, nes jus mato visas pasaulis.

Šių laikų tendencijos rodo, jog žmogus, anaiptol, nėra laisvas – jis priklauso valstybei, ir ši vergovė palaipsniui įgauna dokumentuotą banknotų ir lytinių organų formą. Tuo tarpu jeigu nori gyventi laisvai, reikia važiuoti į gamtą – bent 500 km glūdumos link – nuo ten ir pradėti kurti savo mažą bendruomenę. Arba kažkokiu būdu visiems susivienyti ir eiti prieš sistemą.

Akivaizdu, kad Lietuvai sunkiai sekasi su žmogiškumu – tarnautojai „papolnai“ vykdo programą, kuriai reikia pareigūnų spiečiaus tam, jog atimti vaikus. Priešingai, Anglijoje bei Amerikoje vaikai skatinami mokytis namuose – tam yra paruoštos specialios programos^[3]. Taigi, vaikų gerovės/vergovės tematika čia daugiau ne aiški.

Šiaip ar taip, tokie įvykiai rodo, kad žmonės bunda – po truputį visame pasaulyje. Vis dėlto taip buvo visada: kai tik žmonija praregi, prasideda karai, ir vėl viskas šimtmečiui užmigdoma…