Skaitmeninė tapatybė ir nuotoliniai jos nustatymo būdai: XXI a. būtinybė ar tiesioginis pavojus?

<h2>Mūsų identitetas tampa skaitmeninis</h2>
<p>Pasauliui tampant vis labiau skaitmenizuotam ir kompiuterizuotam, daugelis veiklų bei paslaugų jau persikėlė į skaitmeninę erdvę. Ne išimtis ir tapatybė. Juk skaitmeninė tapatybę šiandien naudojome ir prisijungdami prie banko, tikrindami savo medicininius įrašus ar apsilankydami „Sodros" puslapyje. </p>
<p>Skaitmeninė tapatybė – tai internete esanti informacija apie asmenį ar organizaciją. Ši technologija mums leidžia sutaupyti daugybę laiko.</p>
<p>Galime nebevykti į valstybinių institucijų ir bankų poskyrius: būtinus reikalus galima sutvarkyti tiesiog kelių kompiuterio klavišų paspaudimu.</p>
<p>Tačiau su tuo ateina ir tam tikros rizikos. Juk skaitmeninė tapatybė atsiranda organiškai iš asmeninės informacijos naudojimo internete ir iš šešėlinių duomenų, sukurtų dėl asmens veiksmų internete^[1].</p>
<p>Kibernetinė erdvė ne mažiau nei fizinė, o kartais – net ir daugiau, yra užkimšta įvairaus tipo nusikaltėliais bei sukčiais.  Vis opesne problema tampa didesnio masto bei rimtesnių pasekmių sulaukiančios asmens duomenų ir tapatybės vagystės.</p>
<p>Vien tik 2021 m. Lietuvos programišiai pasisavino, o po to viešai paskelbė gerai žinomų įmonių, pavyzdžiui, „CityBee“, „Filmai.in“ ar „Domenai.lt“, klientų duomenis.</p>
<p>Be to, pasaulyje imtos plėtoti skaitmenizuotų tapatybių programėlės, kuriose talpinama jautri asmens informacija taip pat gali tapti tiek grobiu nusikaltėliams, tiek įrankiu kontroliuoti visuomenes šalių vyriausybėms. </p>
<h2>Skaitmeninės tapatybės nustatymas per nuotolį</h2>
<p>Kibernetiniame pasaulyje apstu įvairaus plauko nusikaltėlių, o jų vykdomos schemos ir machinacijos artimiausiu metu gali tapti tik išmanesnės.</p>
<blockquote>
<p>Lietuviško kibernetinio saugumo startuolio „iDenfy“ vadovas Domantas Čiuldė teigia abejojantis, jog programišiai greitu metu mažins indėlį blogiems savo kėslams įgyvendinti^[2].</p>
</blockquote>
<p>Anot specialisto, išpuolių daugės, o jiems ruoštis rekomenduojama visiems, ypatingai banko industrijai ir sparčiai populiarėjančiam FinTech sektoriui. </p>
<blockquote>
<p>Vienas iš būdų, padėsiančių užkirsti kelią sukčiams ir pinigų plovimui, pasak D. Čiuldės, tai nuotolinis tapatybės patvirtinimas.</p>
</blockquote>
<p>Šia technika siekiama aptikti sintetines, suklastotas tapatybes, kuriomis sukčiai prisidengia norėdami gauti prieigą prie svetimų internetinių banko paslaugų.</p>
<blockquote>
<p>Nuotolinės tapatybės paslauga leidžia išvengti vizito banke, mat vartotojams tereikia kelių paspaudimų – nufotografuoti savo pasą ar tapatybės kortelę bei pateikti <em>selfie</em> tipo fotografiją.</p>
</blockquote>
<p>Automatinė sistema greitai nuskenuoja kliento duomenis ir palygina juos su tapatybės dokumento informacija. Jei viskas sutampa, vartotojas gauna „žalią” šviesą jungtis prie banko ir toliau naudotis paslaugomis. </p>
<p>Siekiant sumažinti tapatybės vagysčių riziką ir neleisti sukčiams naudotis kortelių duomenimis be leidimo, prie lietuviškos „iDenfy” nuotolinės tapatybės patvirtinimo sistemos prisijungė „Alternative Payments“.</p>
<p>Įmonės klientai, atsiskaitydami už paslaugas skaitmeninėje erdvėje, kaip alternatyvą kredito kortelėms gali rinktis jiems patogius vietinius mokėjimo būdus. </p>
<p>Unikalūs identifikatoriai ir naudojimo modeliai leidžia nustatyti asmenis arba jų įrenginius.</p>
<p>Šią informaciją dažnai naudoja svetainių savininkai ir reklamuotojai, norėdami identifikuoti ir sekti naudotojus, kad galėtų juos personalizuoti ir pateikti jiems tikslinį turinį bei reklamą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gilles-lambert-pb_lf8vwapu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš fizinės erdvės keliamės į skaitmeninę</h2>
<p>2016 m. gegužę Niujorke vykusiame susitikime „ID2020", Jungtinės Tautos (JT) inicijavo diskusijas apie skaitmeninę tapatybę.</p>
<p>Tuo metu pasaulyje buvo pradėta arba inicijuota pradėti daug naujų nacionalinių „eID“ programų, įskaitant kortelių ir mobiliųjų telefonų schemas.</p>
<p>Nauji projektai buvo pradėti Alžyre, Belgijoje, Kamerūne, Ekvadore, Jordanijoje, Filipinuose, Kirgizijoje, Italijoje, Irane, Japonijoje, Senegale, Taivane, Tailande, Turkijoje, Ukrainoje, svarbūs pranešimai buvo perskaityti Danijoje, Nyderlanduose, Bulgarijoje, Maldyvuose, Norvegijoje, Liberijoje, Lenkijoje, Jamaikoje, Šri Lankoje ir Zambijoje^[3].</p>
<blockquote>
<p>Kai kurios iš šių programų dabar apima ir biometrinius duomenis, dauguma jų – pirštų antspaudus.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau labiausiai neraminti gali tai, kad iniciatyvos ir projektai tampa skaitmeniniais tapatybės dokumentais.</p>
<p>Australija 2017 m. pradėjo pirmąjį savo skaitmeninės tapatybės programos etapą.</p>
<p>Vokietija 2021 m. vasario mėn. paskelbė, kad jos piliečiai iki 2021 m. rudens savo telefone galės saugoti skaitmeninę savo nacionalinės asmens tapatybės kortelės versiją ir naudoti ją kaip skaitmeninį asmens tapatybės dokumentą su PIN kodu autentifikavimui.</p>
<p>Kanada taip pat įgyvendina savo federalinę skaitmeninės tapatybės programą, pavadintą „Pan-Canadian Trust Framework“.</p>
<blockquote>
<p>JT ir Pasaulio banko „ID4D“ iniciatyva siekiama, kad iki 2030 m. kiekvienas planetos gyventojas turėtų teisėtą tapatybę. Dabar manoma, kad tokį siekį įgyvendinti padės skaitmenizacija.</p>
</blockquote>
<p>Juk skaitmeninių vairuotojo pažymėjimų, dar vadinamų mobiliaisiais vairuotojo pažymėjimais, projektai įgavo pagreitį tokiose šalyse kaip JAV, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Australija, Danija ir Nyderlandai. Šie dokumentai čia sparčiai prigijo.</p>
<p>2020 m. pabaigoje Europoje suskaičiuotos 19 skaitmeninių atpažinties schemų 15 šalių: Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.</p>
<blockquote>
<p>O 2021 m. birželį Europos Komisija pasiūlė iki 2030 m. sukurti skaitmeninę asmens tapatybės piniginę, kuria visoje Europos Sąjungoje (ES) galėtų naudotis daugiau kaip 80 % ES gyventojų^[4].</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad net fizinis pasas ateityje gali tapti istoriniu reliktu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rick-rothenberg-kroift6d9wk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas laukia eilinių piliečių?</h2>
<p>„Gartner" prognozuoja, kad iki 2023 m. daugiau nei 60 proc. vyriausybių patrigubins piliečių skaitmenines paslaugas. Tai reiškia, kad ir skaitmeninės tapatybės poreikis tik augs.</p>
<blockquote>
<p>Tai vertinti galima dvejopai. Šiuo metu daugiau nei 2,5 milijardo suaugusiųjų neturi banko sąskaitos ir nesinaudoja oficialiomis finansinėmis paslaugomis, taip esą apsunkindami skurdo mažinimą ir ekonomiškai sunkių laikotarpių sprendimą^[5].</p>
</blockquote>
<p>Dalis žmonių, ypač skurdžiose, besivystančiose šalyse neturi asmens tapatybės dokumento. Skaitmenizacija gali tapti šios problemos sprendimu.</p>
<p>Norint suburti žmones, reikia priemonių, o skaitmeniniai įrankiai moderniame pasaulyje yra bene tinkamiausias pasirinkimas.</p>
<blockquote>
<p>Kita vertus, skaitmeninės tapatybės ir analogiški įrankiai tampa būdu visuomenėms kontroliuoti. Aibė jautrios ir privačios informacijos atsiduria vyriausybių rankose. Tai ženklus jėgos disbalansas tarp valdžios ir visuomenės.</p>
</blockquote>
<p>Nors oficialiai teigiama, kad renkami duomenys gali būti valdomi pačių vartotojų, privatumo klausimas ir eilinių piliečių teisės dažnai lieka reglamentų bei teisės aktų paraštėse.</p>