Siūloma įvesti 1000 eurų ribą fiziniams asmenims, skolinantiems per NT projektų finansavimo svetaines
Seime registruotas naujas įstatymo projektas, kuris gali pakeisti tai, kaip gyventojai investuoja ar skolina per internetines su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito platformas. Projektą teikia Seimo narys Algirdas Sysas, o jo esmė – aiškiai apibrėžti, kas gali skolinti per tokias platformas, ir nustatyti, kokio dydžio paskolas vienas žmogus gali suteikti kitam.
Pagal siūlomą pakeitimą, jei fizinis asmuo naudojasi tarpusavio skolinimo platforma, kuri teikia su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus, jis vienam gavėjui galėtų paskolinti ne daugiau kaip 1000 eurų per 12 mėnesių. Tai reikštų, kad per tokias sistemas nebebūtų galima suteikti 3000, 5000 ar didesnių sumų vienam asmeniui, nors investicijas būtų galima paskirstyti tarp daugelio skirtingų gavėjų.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti didesnį smulkiųjų investuotojų saugumą ir sumažinti riziką, kuri kyla skolinant dideles sumas vienam projektui ar asmeniui. Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad ribojimas įvedamas tam, kad žmonės nepatirtų didelių nuostolių, jei gavėjas negrąžintų paskolos, o investavimas būtų labiau diversifikuotas.
Siūloma išplėsti, kas gali būti paskolos davėjas, suteikiant galimybę investuoti ir įmonėms
Kartu su limitu fiziniams asmenims siūloma keisti paskolos davėjo apibrėžimą. Pagal naują redakciją paskolos davėju galėtų būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Tai reiškia, kad įmonės taip pat galėtų investuoti į su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus per specialias platformas.
Šis pakeitimas suderintas su Vartojimo kredito įstatymo nauja redakcija, kurioje paskolos davėjas jau apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo. Toks suvienodinimas, kaip aiškina projekto rengėjai, reikalingas norint užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir didesnį teisinį aiškumą visiems rinkos dalyviams.
Tikimasi, kad galimybė investuoti juridiniams asmenims pritrauks daugiau kapitalo į tarpusavio skolinimo sektorių ir paskatins jo profesionalizaciją.
Ribojimai būtų taikomi tik NT kreditų platformoms, o įprastam skolinimui tarp žmonių jie neturėtų jokio poveikio
Viena svarbiausių projekto detalių – ribojimas taikomas tik paskoloms, suteikiamoms per tarpusavio skolinimo platformas, kurios teikia su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus. Tai nėra ribojimas visoms internetinėms paskoloms ir tikrai nėra ribojimas privačioms paskoloms tarp dviejų žmonių.
Jei žmogus nori paskolinti kaimynui, draugui ar pažįstamam 3000 ar 10 000 eurų privačiai, šis įstatymo projektas tokios galimybės neriboja. Skolinimo tarp žmonių įstatymas neliečia – jis liečia tik finansines platformas, kurios formaliai tarpininkauja teikiant NT projektų kreditus ir kurių veikla yra prižiūrima.
Jei įstatymo projektas būtų priimtas, jis įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Šis pokytis labiausiai paliestų tuos investuotojus, kurie per NT kreditų platformas skolindavo didesnes sumas vienam gavėjui, tačiau paprastiems gyventojams, skolintiems tarpusavyje, kasdienė praktika nepasikeistų.
