Juoko ir mokslo sankirta: paskelbti 35-osios Ig Nobelio premijos laureatai
Ne kiekvienam lemta gauti Nobelio premiją, tačiau egzistuoja jos linksmesnė alternatyva – Ig Nobelio premija. Ji kasmet skiriama tyrimams, kurie iš pradžių priverčia nusišypsoti, o tik vėliau susimąstyti apie jų prasmę.
Šių metų ceremonija Bostone, organizuota žurnalo Annals of Improbable Research, tradiciškai buvo kupina netikėtumų: dalyvius „atakuojančių“ popierinių lėktuvėlių, mini operos apie virškinimą ir 24 sekundžių paskaitų. Pastarojoje, pavyzdžiui, Trisha Pasricha paaiškino, kokią riziką hemorojui kelia išmaniųjų telefonų naudojimas tualete[1].
Ceremonijos vedėjas Marc Abrahams pabrėžė: „Kiekvienas didis atradimas iš pradžių atrodo juokingas. Tas pats galioja ir visiškai beverčiams atradimams. Ig Nobelio premija švenčia abu, nes pradžioje niekas negali žinoti, kas taps svarbu.“
Visi šių metų Ig Nobelio premijos laureatai
- Literatūra (JAV) Velionis gydytojas William Bean, 35 metus nuosekliai fiksavęs ir analizavęs vieno savo nago augimo tempą.
- Psichologija (Lenkija, Australija, Kanada) Marcin Zajenkowski ir Gilles Gignac, tyrę, kas nutinka, kai narcizui ar bet kam kitam pasakai, kad jis protingas.
- Mityba (Nigerija, Togo, Italija, Prancūzija) Daniele Dendi, Gabriel Segniagbeto, Roger Meek ir Luca Luiselli, išsiaiškinę, kokio tipo picą mieliau renkasi tam tikros rūšies driežai.
- Pediatrija (JAV) Julie Mennella ir Gary Beauchamp, tyrę, kaip česnako valgymas veikia motinos pieno skonį ir ar jis patinka kūdikiams.
- Biologija (Japonija) Tomoki Kojima, Kazato Oishi, Yasushi Matsubara, Yuki Uchiyama, Yoshihiko Fukushima, Naoto Aoki, Say Sato, Tatsuaki Masuda, Junichi Ueda, Hiroyuki Hirooka ir Katsutoshi Kino, įrodę, kad karves nudažius zebro dryžiais, jas beveik perpus rečiau kandžioja musės.
- Chemija (JAV, Izraelis) Rotem Naftalovich, Daniel Naftalovich ir Frank Greenway, nagrinėję, ar valgant Tefloną galima padidinti maisto kiekį, bet ne kalorijas.
- Taika (Nyderlandai, JK, Vokietija) Fritz Renner, Inge Kersbergen, Matt Field ir Jessica Werthmann, parodę, kad alkoholis kartais pagerina žmogaus gebėjimą kalbėti užsienio kalba.
- Inžinerinis dizainas (Indija) Vikash Kumar ir Sarthak Mittal, išanalizavę, kaip dvokiančių batų poveikis keičia patirtį naudojantis batų lentyna.
- Aviacija (Kolumbija, Izraelis, Argentina, Vokietija, JK, Italija, JAV, Portugalija, Ispanija) Francisco Sánchez, Mariana Melcón, Carmi Korine ir Berry Pinshow, ištyrę, ar šikšnosparnių gebėjimą skristi ir orientuotis trikdo alkoholis.
- Fizika (Italija, Ispanija, Vokietija, Austrija) Giacomo Bartolucci, Daniel Maria Busiello, Matteo Ciarchi, Alberto Corticelli, Ivan Di Terlizzi, Fabrizio Olmeda, Davide Revignas ir Vincenzo Maria Schimmenti, tyrę makaronų padažo fiziką, ypač fazės pokytį, dėl kurio jis gali virsti netinkamu gumulu.
Kai juokingi klausimai virsta rimtais atsakymais
Nors daugelis šių darbų skamba lyg pokštai, rezultatai gali turėti netikėtai rimtų pasekmių. Japonų mokslininkai įrodė, kad juodai baltos karvių juostos sumažino musių įkandimus beveik 50 procentų. Toks metodas galėtų tapti insekticidų alternatyva ir apsaugoti gyvulius nuo ligų, kurias perneša vabzdžiai[2].
Italijos fizikai gilinosi į vieną iš didžiausių virtuvės tragedijų – kodėl ruošiant cacio e pepe makaronų padažą jis ima ir pavirsta lipniu gumulu. Jie atrado, kad problema kyla dėl netinkamos krakmolo ir vandens proporcijos, o sprendimas gali būti kukurūzų krakmolo naudojimas, kad padažas liktų vientisas. Tai mažas, bet praktiškas atradimas kiekvienam, bandančiam atkartoti itališką tobulumą.
Dar vienas šmaikštus, bet kartu naudingas darbas – tyrimas apie alkoholio poveikį šnekant užsienio kalba. Eksperimentai parodė, kad nedidelės alkoholio dozės padeda olandams sklandžiau kalbėti vokiškai. Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad „viena taurė“ padeda įveikti kalbos barjerą.
O gal labiausiai šypseną keliantis buvo driežų meniu tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad tam tikri Togo driežai dažniau rinkosi keturių sūrių picą. Skamba juokingai, bet tyrėjai tokiu būdu analizuoja driežų mitybos pasirinkimus žmonių veiklos paveiktose ekosistemose.
Galiausiai girti šikšnosparniai tiksliau šie naktiniai gyvūnai ir kaip juos veikia alkoholis. Pasirodo, girtas šikšnosparnis ne tik prastai skrenda, bet ir klaidingai echolokuoja. Tokie rezultatai padeda geriau suprasti, kaip alkoholis veikia žinduolių nervų sistemą, net jei tyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo labiau tinkamas baro anekdotui.
