„Neso“ planas: pasitelkti Europos elektros jungtis kritinėmis dienomis
Didžiosios Britanijos nacionalinis elektros tinklo operatorius Neso paskelbė, kad žiemos mėnesiais šalis remsis elektros importu iš Prancūzijos ir kitų kaimyninių Europos šalių, siekdama apsisaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų. Elektros tiekimo saugumas bus užtikrinamas naudojantis povandeniniais aukštos įtampos kabeliais, interkonektoriais, jungiančiais JK su Prancūzija, Nyderlandais, Belgija, Norvegija ir Danija[1].
Šiuo metu veikiantys interkonektoriai bendrai leidžia importuoti iki 9 gigavatų (GW) galios, o iki 2030 metų planuojama šį pajėgumą padvigubinti. Pagal naujausią ankstyvos žiemos apžvalgą, Neso tikisi turėti pakankamą veikimo rezervą visą žiemą, nors pripažįstama, kad kai kurios dienos, ypač gruodžio pradžioje ir sausio viduryje, gali būti įtemptos.
Tokiais atvejais JK planuoja padidinti saugumo rezervą iki 6,6 GW, arba apie 11 procentų visos paklausos, kas būtų vienas didžiausių apsauginių rezervų per pastaruosius metus.
Sausio krizė, kai nėra nei saulės nei vėjo, tapo įspėjimu
Didelio rezervo poreikį lėmė praėjusių metų sausio 8-osios krizė, kai menkas atsinaujinančių šaltinių pajėgumas ir auganti paklausa vos neprivertė operatorių imtis ekstremalių priemonių. Didžiausias šią žiemą prognozuojamas elektros poreikis yra apie 60,5 GW, tai prilygsta 20 didelių branduolinių reaktorių, kokie statomi Hinckley Point’e Sasekse.
Didžiosios Britanijos elektros tinklas vis labiau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių, tačiau žiemą dažnai pasitaiko vadinamieji „dunkelflaute“ laikotarpiai: trumpos dienos, mažas šviesos kiekis ir silpnas vėjas. Tokie orai stipriai mažina atsinaujinančių šaltinių pajėgumą, o papildomai situaciją apsunkina ir kai kurių interkonektorių prieinamumo problemos dėl gedimų ar planinės priežiūros.
Per pastaruosius metus apie 37 procentai JK elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau saulės energija negaminama naktimis, o vėjo gamyba labai svyruoja, todėl būtinas atsarginis tiekimas.
JK vis labiau priklauso nuo importuojamos elektros. Statistikos tarnybos duomenimis, 2024 metais elektros importas šaliai kainavo 3,1 mlrd. svarų, kai 2019-aisiais ši suma siekė tik 1 mlrd. svarų. Daugiausia elektros importuojama iš Prancūzijos[2].
Tinklo stabilumas vis labiau priklauso nuo užsienio tiekėjų, nes didėjantis atsinaujinančių šaltinių panaudojimas reikalauja greitai aktyvuojamos atsarginės galios. Šiuo metu įgyvendinami projektai, kurių tikslas yra ilgalaikė diversifikacija. Vienas iš jų planuojamas 4 000 kilometrų ilgio kabelių kompleksas „Xlinks“ tarp JK ir Maroko, jungiantis Britaniją su didžiuliais vėjo ir saulės jėgainių laukais Šiaurės Afrikoje.
Elektros tinklo stabilumo palaikymas tampa vis svarbesniu
Ispanijos ir Portugalijos balandžio mėnesio elektros sutrikimas rodo, kokios pavojingos gali būti tiekimo spragos ar pertekliai. Tyrimas parodė, kad Ispanijos tinklo operatorius REE balandžio 28 dieną neįjungė pakankamai terminių elektrinių, todėl didėjanti elektros paklausa sukėlė grandininę reakciją ir plačią tiekimo avariją.
Ministrė Sara Aagesen pažymėjo, kad kai kurios elektrinės, kurios turėjo veikti ir buvo už tai apmokėtos, liko išjungtos, o jų pareiga sugerti perteklinę įtampą nebuvo įvykdyta. Tokios stotys, naudodamos branduolinę ar iškastinę energiją, generuoja stabilią dažnio ir įtampos srovę, kuri padeda stabilizuoti visą tinklą.
Tai svarbi pamoka Jungtinei Karalystei, kuri šią žiemą ruošiasi remtis ne tik vėjo ir saulės energija, bet ir patikimais ryšiais su partneriais žemyne, o ypač tais atvejais, kai šviesa ir vėjas nepateisina lūkesčių.
Didžioji Britanija taip pat investuoja į ilgalaikius projektus: vienas iš ambicingiausių yra „Xlinks“: planuojama nutiesti 4 000 km ilgio kabelių sistemą nuo JK iki Maroko, prijungtą prie 1 500 kv. mylių dydžio vėjo ir saulės jėgainių lauko Šiaurės Afrikos dykumoje. Tačiau kol tokie projektai dar tik kuriami, artimiausiais metais britai bus priklausomi nuo Europos partnerių.
