Virusai staiga ėmė daugintis
Mokslininkams pavyko iš gilaus miego prikelti virusus, kurie 48 500 metų tūnojo Sibiro amžinajame įšale[1]. Ir nors pats eksperimentas atrodo rizikingas, pastarieji tiki, kad grėsmė kur kas didesnė ten, kur dėl klimato kaitos sparčiai tirpsta amžinasis įšalas.
Detaliau kalbant, mokslininkai teigia, jog jie neva rado ir prikėlė 13 skirtingų virusų, išgautų iš pavyzdžių, surinktų Sibire, rytinėje Rusijoje.
Kaip teigia mokslininkai, vienam iš prikeltų virusų – daugiau nei 48 500 metų. Dar trims virusams yra 27 000 metų. Šie patogenai tūkstantmečius išbuvo mamuto išmatose ir mamuto vilnos kuokšte. Dar du nauji virusai buvo išgauti iš sušalusio sibirinio vilko skrandžio turinio.
Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad šie virusai užkrečia amebas – vienaląsčius organizmus, gyvenančius dirvožemyje ir vandenyje. Tuo tarpu tie patys virusai turi potencialo tapti infekcijas sukeliančiais patogenais.
Tyrėjai tvirtina, kad jiems, ko gero, pavyko atgaivinti iki šiol seniausią virusą – 48 500 metų yra pasaulio rekordas. Žinoma, mokslininkams dar reikia atlikti daugiau eksperimentų, tačiau akivaizdu, jog kylanti atmosferos temperatūra bei besikeičiantis klimatas netolimoje ateityje pažadins daugybę mikroorganizmų, keliančių grėsmę – pavyzdžiui, nežinomų patogeninių virusų iš labai gilios senovės.
Nepaisant to, dabar mokslininkai ieško atsakymo, ar senovinių virusų dalelės gali išlikti užkrečiamos ir vėl kelti grėsmę net ir po to, kai atitirps iš amžinojo įšalo sluoksnių.
Skirtingų virusų šeimoms priklausančius virusus veikia skirtingi medikamentiniai procesai
Kaip jau supratote, iš septynių senovės amžinojo įšalo mėginių mokslininkai sugebėjo dokumentuoti 13 niekada anksčiau nematytų virusų, kurie dešimtis tūkstančių metų gulėjo ramybės būsenoje, kitaip sakant, buvo užšalę lede.
2014 metais tie patys tyrėjai atkasė 30 000 metų senumo virusą, įstrigusį amžinajame įšale. Tuo tarpu senovės virusas buvo pavadintas Pandoravirus yedoma, kuris patvirtina jo dydį ir amžinojo įšalo dirvožemio tipą, kuriame jis buvo rastas[2].
Akivaizdu, jog Šiaurės pusrutulyje tirpstant amžinajam įšalui arba visam laikui įšalusiai žemei, tirpstantis ledas išskiria tonas įstrigusių cheminių medžiagų ir mikrobų. Na, o pastarosios dažnu atveju suyra į anglies dioksidą ir metaną, kas dar labiau sustiprina šiltnamio efektą.
Deja, kai kurie iš šių „zombių virusų“ gali būti pavojingi žmonėms, dėl ko mokslininkai atšildo šiuos senovinius virusus, kad įvertintų jų poveikį visuomenės sveikatai. Ir, tiesą sakant, atitirpęs amžinasis įšalas jau pareikalavo žmonių gyvybių.
Pavyzdžiui, 2016 metais po juodligės protrūkio Sibire mirė vienas vaikas, o dešimtys žmonių buvo paguldyti į ligoninę. Pareigūnai mano, kad protrūkis kilo dėl to, jog karščio banga atitirpdė amžinąjį įšalą, apnuogindama prieš dešimtmečius juodlige užkrėstą šiaurės elnio gaišeną.
Tyrimo autoriai teigia, jog yra nereikšminga rizika, kad šie amebomis užkrečiantys virusai turės pavojingą poveikį žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad visi senovės virusai yra beveik nekenksmingi, mat toli gražu nėra aišku, ar jie galėtų užkrėsti žmogų, kai jis bus paveiktas lauko sąlygomis, pavyzdžiui, šilumos, deguonies ir UV spindulių.
Visgi mokslininkai teigia, kad tokios situacijos tikimybė didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda užimti tirpstančią Arktį komercinėmis ir pramoninėmis įmonėmis.
Regimas nemenkas pavojus
Visi atgaivinti virusai yra pandoraviruso tipo – milžiniškų virusų grupės, galinčios užkrėsti tik vienaląsčius organizmus, tokius kaip amebas. Tačiau tai, kad visi devyni senoviniai virusai vis dar galėjo užkrėsti gyvas ląsteles, praleidę dešimtis tūkstančių metų amžinajame įšale, reiškia, jog kiti ten įstrigę virusai, kurie gali būti pavojingi augalams, gyvūnams ar net žmonėms, taip pat gali būti atgaivinti[3].
Ir iš tiesų, bakterijų ir virusų atsiranda kiekvieną dieną, bet kol kas tiksliai nustatyti galimo pavojaus lygio nėra įmanoma.
