- Vaistų kainos išaugo dėl infliacijos, Amerikos senjorai negali nusipirkti būtinų medikamentų
- Kainos auga dėl visuotinio vaistų trūkumo ir pandemijos sukeltos masinės panikos
- Antibiotikų stygių jaučia ir lietuviai, reikiamų medikamentų tenka ieškoti visose miesto vaistinėse ar net feisbuke
Vaistų kainos išaugo dėl infliacijos, Amerikos senjorai negali nusipirkti būtinų medikamentų
Vis daugiau amerikiečių senjorų yra priversti atsisakyti dėl įvairių sveikatos problemų vartojų vaistų, nes tiesiog neišgali už juos sumokėti.
Remiantis „JAMA Network“ paskelbtu tyrimu, maždaug kas penktas 65 metų ir vyresnis JAV senjoras ėmė taupyti vartojamus vaistus, o tai kenkia jų gydymo efektyvumui.
Tokių ekstremalių priemonių amerikiečiai imasi dėl to, kad didžiosios farmacijos bendrovės dar šių metų pradžioje pakėlė kainas beveik 1 000 rūšių vaistų[1].
Farmacijos kompanijos kainų kėlimo politikos ėmėsi dėl naujo federalinio įstatymo, pagal kurį bendrovės privalo sumokėti „Medicare“ kompensaciją, jei tik vaistų kainos išauga daugiau nei infliacija.
Išaugusios vaistų kainos kelia susirūpinimą tiek patiems gyventojams, tiek ir medikams, o situacija pastaraisiais mėnesiais tampa vis labiau įtempta.
Remiantis „Kaiser Family Foundation“ apklausos duomenimis, maždaug 3 iš 10 amerikiečių nevartoja jiems paskirtų vaistų, nes baiminasi dėl jų kainos. Kai kurie pacientai atideda vaistų vartojimą, ieško alternatyvių medikamentų ar net domisi pigesniais vaistais juodojoje rinkoje.
Kainos auga dėl visuotinio vaistų trūkumo ir pandemijos sukeltos masinės panikos
O dėl tokios įtampos kalta ne tik federalinių įstatymų sistema, tačiau ir globalus vaistų trūkumas. Kovo mėnesį JAV Senato pristatytoje ataskaitoje teigiama, kad dėl COVID-19, gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV) išaugo medikamentų poreikis.
Dėl to, 2021-2022 m. laikotarpiu vaistų trūkumas JAV padidėjo net 30 proc. Vien 2022 m. pabaigoje vaistų trūkumas sumušė penkerių metų rekordą: buvo registruoti 295 aktyvūs vaistų trūkumo taškai ligoninėse, pirminėse gydymo įstaigose bei vaistinėse[2].
Nors ekspertai dažnai teigia, kad vidutinis vaistų trūkumas trunka apie 1,5 metų, JAV net daugiau kaip 15 svarbiausių vaistų rūšių trūksta jau daugiau nei dešimtmetį. Amerikos sveikatos priežiūros farmacijos specialistų draugija teigia, kad šiuo metu šalyje trūksta daugiau nei 300 vaistų rūšių.
Vienoje naujausių Milkeno visuomenės sveikatos centro ataskaitoje teigiama, kad didžiulis vaistų trūkumas atsirado dėl to, kad žmonės ir paslaugų teikėjai, koronaviruso pandemijos įkarštyje apimti baimės, tiesiog paniškai pirko daugiau vaistų, nei jiems iš tiesų reikėjo[3].
Tačiau bent jau medikams dabar svarbiausia išsiaiškinti ne tai, kodėl vaistų trūksta, tačiau tai, kaip gydyti pacientus, kurie neturi galimybės įsigyti vaisto, kai kuriais atvejais tiesiog būtino jų gyvybei išsaugoti.
Dalis JAV gydytojų teigia, kad susiduria su chemoterapinių vaistų stygiumi, ypač trūksta antibiotikų, širdies bei intraveninių vaistų. Ši situacija į krizę įstūmė ištisas ligonines ir gydymo centrus.
„Mano nuomone, tai yra nepaprastoji padėtis visuomenės sveikatos srityje, nes tai paliečia daugybę žmonių ir chemoterapijos preparatų, kurių šiuo metu trūksta“, – sako gydytoja Amanda Fader, Džono Hopkinso medicinos mokyklos profesorė ir Ginekologinės onkologijos draugijos prezidentė[4].
Amerikos vėžio draugija taip pat perspėja, kad vaistų trūkumas tiesiogiai atsispindės sergančiųjų mirtingumo statistikoje.
„Jei šių vaistų nebus, žmonės gaus prastesnę priežiūrą. Tai svarbiausia. Tai nėra trečios ar ketvirtos eilės vaistai, kai aplink yra daugybė kitų vaistų. Šie vaistai skiriami žmonėms, kuriems tai yra paskutinis šansas išgyti“, – sako draugijos vyriausiasis medicinos pareigūnas daktaras Viljamas Dahutas.
Antibiotikų stygių jaučia ir lietuviai, reikiamų medikamentų tenka ieškoti visose miesto vaistinėse ar net feisbuke
Europa, kaip ir JAV, pastaruosius mėnesius taip pat susiduria su didžiuliu vaistų trūkumu. Senajame žemyne dažniausiai trūksta sisteminiam vartojimui skirtų vaistų nuo infekcijų, vaistų nuo kvėpavimo takų problemų, taip pat pastebimas ženklus įvairių kitų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei virškinamojo trakto medikamentų trūkumas[5].
Vaistų trūkumo problema akivaizdžiai jaučiama ir Lietuvoje. Mūsų šalyje ypač trūksta antibiotikų, o tai itin apsunkina gydymo procesą, medikai ir vaistininkai nerimauja, kad jau dabar pavojinga situacija dar labiau pablogėti gali rudenį, kai visoje šalyje įsisiautės peršalimo ligos, sugrįš gripas ir kitos ligos.
Apie tai, kad situacija dar nėra pasiekusi kritinio taško kalba ir valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis, kuris teigia, kad Lietuva ruošiasi dar blogesniam scenarijui rudenį.
„Tai čia yra labai dideli, imlūs laikui namų darbai, kuriuos šiuo metu intensyviai darom. Taip, ruošiamės dar didesniems tiekimo sutrikimams, ypač rudenį“, – sako G. Andrulionis[6].
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ramina išsigandusią visuomenę ir teigia, kad dalis trūkstamų antibakterinių vaistų šalį pasieks gegužės mėnesį, o kita dalis visiems bus prieinama birželio pabaigoje. Teigiama, kad šių medikamentų turėtų užtekti keliams mėnesiams į priekį.
Vis dėlto, SAM poziciją šiuo klausimu atvirai kritikuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis teigia, kad SAM tik siekia nuraminti visuomenę ir viešai girtis savo atliekamais darbais, tačiau iš tiesų itin opi vaistų stygiaus problema nėra sprendžiama.
O kol valdžia diskutuoja, susirgę lietuviai tiesiog neturi ką daryti. Daugelis pacientų, kuriems prireikia antibiotikų yra priversti jų ieškoti bene visose savo miesto ar miestelio vaistinėje, neretai dėl vaistų poreikio tenka suvažinėti ne vieną dešimtį kilometrų.
Jei vaistų rasti nepavyksta fizinėse vaistinėje, neretai atsigręžiama į socialinius tinklus. Feisbuko ir kitose platformose bandoma rasti trūkstamus medikamentus, vaistais yra mainomasi, jie yra pardavinėjami.
Be to, susiduriama su vaistų trūkumu vaikams. Šiuo metu ypač trūksta antibiotikų mikstūrų patiems mažiausiems ligoniams, o dėl to, jų tėveliams tenka prisiminti senas, sovietines „gudrybes“: suaugusiųjų antibiotikai yra tirpdomi vandenyje, mažinamos jų dozės, jie mažiesiems pateikiami su sultimis ir kitais gėrimais.
Padidėjusiu darbo krūviu skundžiasi ne tik pacientų užklausomis dėl trūkstamų vaistų užversti vaistininkai, bet ir šeimos gydytojai. Jų darbo krūvis gerokai išaugo dėl pakartotinio receptų perrašinėjimo: pacientai, negavę išrašyto vaisto iš vaistinės, vėl ir vėl grįžta pas savo gydytoją.
