Lietuvoje gali pritrūkti kai kurių vaistų

Lietuvoje pritrūko vaistų, skirtų vaikams gydyti

Susiklostė nedėkinga situacija Lietuvoje – turintys mažamečių turi gerokai pasukti galvas, ką daryti šiems susirgus, mat šalyje, pasirodo, visiškas paracetamolio vaikams ir kai kurių antibiotikų suspensijų, skirtų mažamečiams, deficitas. Tėvai, ieškodami, kuo pagydyti savo vaikus yra priversti sukarti net ir keliasdešimt kilometrų, o deficitinių vaistų likučių dar turinčių vaistinių darbuotojai teigia net sulaukiantys grasinimų, kad tik vaistas būtų parduotas. Tuo tarpu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žeria kritikos vaistų infrastruktūrai Lietuvoje – gerų programuotojų čia – nors vežimu vežk, o štai patys apsirūpinti vaistais negalime. Tačiau vaistų trūkumas jau grūmoja pirštu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems – gamintojai perspėja, kad jau kitąmet mažės kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas.

Pačioje Lietuvos sostinėje Vilniuje vidury baltos dienos mažamečių tėveliai susiduria su itin sudėtinga situacija – dabar pats vaikų ligų pikas, o štai gydyti jų – nėra kuo. Štai, pasirodo, nei vienoje sostinės vaistinėje nebegalima rasti nei vaikiško paracetamolio, nei kai kurių antibiotikų suspensijų vaikams. O pakeisti trūkstamus vaistus esą nėra kuo. Vaikai kankinasi, o gydytojai tik siūlo girdyti sutrintais suaugusiesiems skirtais vaistais, kurie vaikams nėra priimtini dėl savo skonio^[1].

Deficitinių vaistų tiekimas turėtų būti atnaujintas iki metų pabaigos

Vaistinių tinklų atstovai išties patvirtino, kad situacija yra, kokia yra, o šių vaistų tiekimas iš tikrųjų yra sutrikęs.

„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sutrikęs antibiotiko amoksiklavo tiekimas dėl gamybos problemų. Tiekėjų teigimu, jo tiekimas esą bus atnaujintas metų pabaigoje. Visgi, pasak jos, kitų vaistų, kurių nėra vaistų registre, atsivežti vaistinės taip pat negali, tad gydytojams belieka paskirti reikiamo vaisto analogą. Kiek greičiau esą bus atnaujintas antibiotiko „Ospen“ tiekimas – jį planuojama turėti gruodžio pradžioje^[1].

Taigi, kas atsitiko, kad šių vaikiškų vaistų gamyba ėmė ir sutriko?

Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė teigė, kad šiuo metu labiausiai sutrikęs vaikiškų antibiotikų „Amoksiklav“ tiekimas, nes gamintojui trūksta medžiagų (folijos, popieriaus ir kt.). Visgi, nors ir vaistinių tinklas pabrėžė nuolat besikonsultuojantis, kada galėtų tikėtis vaistų gamybos atnaujinimo, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tad belieka tik tikėtis, kad gamyba bus atnaujinta kaip įmanoma greičiau.

Anot A. Budrikienės, šiuo metu labiausiai rinkoje trūksta tokių vaikiškų suspensijų kaip „Ospamox“, „Ospen“, „Amoksiklav“ antibiotikų tiekimas, prekyboje taip pat nėra ir vaikiškos paracetamolio suspensijos.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad tokiais atvejais labai svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl alternatyvių vaistų skyrimo, galbūt būtų galimybė išrašyti naują receptą vaistinėse esantiems medikamentams. Pavyzdžiui, pasak R. Lipnevičiūtės, kalbant apie konkrečiai vaikų temperatūrai malšinti skirtą paracetamolio sirupą, jis esą galėtų būti pakeistas tos pačios veikliosios medžiagos turinčiomis tirpiomis granulėmis (nuo 4 m. amžiaus) arba žvakutėmis mažiausiems, ar net ir ibuprofeno sirupu^[1].

Tam pritarė ir BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė, pridūrusi, jog paracetamolio preparatai gali būti pakeičiami ibuprofeno preparatais.

Vaistų trūksta ne tik vaikams

O štai vaistų trūkumas liečia ne tik mažamečius, bet ir suaugusiuosius. Pensininkams dažnai tenka mindžioti kelią vaistinė-poliklinika ir atgal, kad būtų išrašytas naujas vaistų receptas. Vaistininkų teigimu, šiuo metu rinkoje trūksta ne tik tam tikrų antibiotikų vaikams, preparatų nuo kosulio ar cholesterolio^[3].

Centro poliklinikos vaikų ligų gydytoja Laimutė Šumskienė teigia, kad vaikiškų vaistų deficitas juntamas jau metus laiko, tačiau dar taip esą nebuvo, kad tai trikdytų ir pacientus, ir medikų darbą.

„Receptas vaistinėse automatiškai nėra pakeičiamas, jei to vaisto prekyboje nėra. Vadinasi, jie (pacientai) visi sugrįžta atgal ir reikia parašyti kitą receptą, o tai didina mums eiles. Kitas dalykas, parašai kitą receptą ir būna, nutinka taip, kad žmogus vėl sugrįžta ir sako, kad jau ir šito nebėra“, – komentavo L. Šumskienė^[3].

Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad jeigu vaistinėje nėra pirmojo pasirinkimo antibiotikų, tokiu atveju skiriami antrojo ar net trečiojo pasirinkimo vaistai, kurių toksiškumas gali būti didesnis, o efektyvumas – mažesnis.

Visgi, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) per porą metų žada pokyčius. Pasak SAM Farmacinės politikos skyriaus vedėjos Anželikos Oraitės, siekiama įgyvendinti, kad gydytojas, išrašydamas veikliąją medžiagą matytų, ar jos yra vaistinėse ir galėtų priimti sprendimus dėl vaistų išrašymo.

Tačiau pasak Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus, tokie pakeitimai problemos neišspręs, mat Lietuvos rinka vaistų tiekėjams tampa vis mažiau patraukli, o dėl to mažėja ir tiekėjų skaičius, kas ir sukelia tam tikrų vaistų tiekimo sutrikimus.

Išeitis – farmacinė nepriklausomybė

Reaguodamas į susiklosčiusią situaciją buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad išeitis kaip ateityje išvengti panašaus vaistų trūkumo, būtų jų gaminimas patiems.

Pasak A, Verygos, Lietuvoje tikrai būtų galimybių gaminti paprastus, jau daugybę dešimtmečių gaminamus vaistus kaip antai paracetamolis, ibuprofenas, amoksicilinas ir kt.

A. Veryga įsitikinęs, kad užuot ėjusi šiuo keliu Lietuva dabar pasiduoda gamintojų ir importuotojų šantažui dėl neva per griežtų vaistų kainų sąlygų nustatymo, kas esą neturi jokio ryšio su „Delfi“ publikuotame straipsnyje nurodomų vaistų tiekimo sutrikimais. Buvęs ministras visą šią situaciją įvardija kaip „pigią manipuliaciją“.

Tuštės ir kompensuojamųjų vaistų lentynos

Tačiau tai – dar ne pabaiga. Kol dabar būtiniausių vaistų stinga mūsų mažiesiems, jau kitąmet prognozuojamas ir kompensuojamųjų vaistų krepšelio mažėjimas^[2]. Vaistų gamintojų asociacija atkreipia dėmesį, kad prie priėmimo stadijos priartėjęs Farmacijos įstatymo projektas, kuris užuot sprendęs įsisenėjusias problemas dar ir prikuria naujų.

Vaistų gamintojai, reaguodami į Seimo Sveikatos reikalų komiteto uždegtą žalią šviesą po svarstymo pritarus Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtinami naujai papildyti kompensuojamųjų vaistų kainodaros principai, rėžia, kad planuojama kainodara – neskaidri, o informacija – ne visiems prieinama. Pasak Vaistų gamintojų asociacijos vadovės Rasos Bričkienės, klaidins ir pats kainų palyginimo metodas, mat numatyta lyginti ne konkrečių gamintojų konkrečiose Europos Sąjungos šalyse kainas, bet jų veikliųjų medžiagų.

R. Bričkienė neslėpė, kad dėl kintančio ir griežto teisinio reguliavimo pastaraisiais metais Lietuvoje reguliariai mažėja vaistinių preparatų pasirinkimas ir prieinamumas, daugėja ir pranešimų apie tiekimo sutrikimus. Dėka naujosios tvarkos rinkoje esą gali nelikti ir dalies gamintojų ir vaistų registruotojų, kadangi valdžios reikalavimas mažinti kainą 16-62 proc. esą yra ekonomiškai neįgyvendinamas.

„Vaistai, jų prieinamumas ir kainos yra itin jautrios temos, kurias būtina išsamiai išdiskutuoti. Tačiau atrodo, kad įstatymo projekto autoriai ignoruoja tiek ekonominę logiką, tiek realybę, kurioje gyvename. Didelę vaisto kainos dalį sudaro žaliavų, pakuočių, gamybos, logistikos, darbo jėgos, įvairių kitų reguliavimo reikalavimų įgyvendinimo kaina, kuri per COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje pasaulyje bei Europoje išaugo kelias dešimtis ar net šimtus procentų. Tačiau siūlomos kainodaros priemonės ne tik neleis amortizuoti išaugusių gamybos kaštų, bet dar labiau susiaurins gaminamų vaistų portfelį. Suprantama, kad dėl to su finansinėmis ir sveikatos pasekmėmis susidurs ir pacientai“, – perspėjo R. Bričkienė^[2].