Pasaulis sunerimęs: atrodo tik viduramžiais kamavusios ligos plinta vėl
Raupsai, maras, poliomielitas, kiaulytė ir kitos praėjusio amžiaus ligos plinta pasualyje. Susirūpinote nerimą keliančiomis antraštėmis apie senų ligų, tokių kaip tymai, tuberkuliozė ir skarlatina, atgimimą JAV? Esate geroje kompanijoje. Pasaulis kelia klausimus apie šiuos protrūkius ir jų pavojų likusiam pasauliui. Štai ką reikėtų suprasti, kad šių ligų protrūkių metu išliktumėte apsaugoti.
Kiaulytė: skiepai nepadėjo visiškai pašalinti ligos iš žemėlapio
Kadaise buvusi vaikams ir jaunimui gerai pažįstama liga, atrodo, jau yra tik prisiminimas. Nuo 1967 m., kai buvo pradėta naudoti vakcina, kiaulytės atvejų sumažėjo 99 %. Vis dėlto protrūkių pasitaiko, ypač glaudžiose bendruomenėse. 2022 m. vien JAV užregistruoti 322 parotito atvejai. Ne vienas tyrimas rodo, kad nauji atvejai pasireiškia net ir vakcinuotiems[1].
Parotito virusas plinta artimoje aplinkoje (pvz., koledžų bendrabučiuose ar persirengimo kambariuose) tokiais būdais kaip kosulys, čiaudulys ir dalijimasis indais. Po 16-18 dienų po užsikrėtimo pasireiškia šie simptomai: paburkę skruostai, jautrus, patinęs žandikaulis, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir apetito praradimas. Nors gydymo nėra, paprastai pasveikstama per kelias savaites. Komplikacijos, nors ir retos, gali pasireikšti klausos praradimu, meningitu ar lytinių organų uždegimu.
MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) vakcina yra vienintelis profilaktikos būdas, tinkantis visoms amžiaus grupėms. Dvi dozės sumažina riziką 88 %, viena dozė bent 78 %. Gali būti rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti protrūkių metu.
Tymai ilgai tebuvo liga paveikianti tik vaikus
Anksčiau plačiai paplitę tymai buvo beveik visuotinai paplitę tarp Amerikos vaikų, kol jiems sukako 15 metų. Skiepijimas 1960 m. lėmė, kad iki 2000 m. ši liga JAV buvo išnaikinta. Deja, tymai vėl atsinaujino: 2022 m. užregistruotas 121 atvejis, o 2019 m. – 1274 atvejai. Ohajuje buvo skelbiamas net ir ligos protrūkis[2].
Tymai plinta oro lašeliniu būdu. Tai rieškia, kad per kosulį ir čiaudulį. 90 % neturiničių imuniteto asmenų, esančių šalia užsikrėtusio asmens, suserga šia liga. Simptomai apima aukštą temperatūrą, kosulį, slogą, raudonas akis ir bėrimą, prasidedantį ties plaukų linija ir plintantį žemyn.
Komplikacijos gali pasireikšti viduriavimu ir ausų infekcijomis, retais atvejais net ir plaučių uždegimu ir encefalitu. Tymų likvidavimas JAV pabrėžia skiepijimo svarbą.
Vaikams reikia dviejų MMR vakcinos dozių, o paaugliams ir imuniteto neturintiems suaugusiesiems – bent vienos dozės. Dvi dozės yra 97 % veiksmingos, o viena dozė – 93 % veiksminga. Tarptautiniai keliautojai ir didelės rizikos asmenys turi būti ypač budrūs dėl skiepų.
Tuberkuliozė: pamiršta liga nuo kurios ligoniai prieš 100 metų net mirdavo
Kadaise JAV ir Europoje nuo tuberkuliozės mirė kas septintas žmogus, tačiau antibiotikai sumažino mirštamumą nuo tuberkuliozės. Vis dėlto ji išlieka antra pagal dydį infekcinė pasaulinė žudikė. Paskutiniai ligos paplitimo atvejai susieti su kaulų fragmentais[3]. 2021 m. nuo tuberkuliozės mirė 1,6 mln. žmonių, o JAV – 7 882 atvejai.
TB plinta kosint, čiaudint ar kalbant, ji pirmiausia pažeidžia plaučius. Simptomai yra ilgalaikis kosulys, nuovargis, naktinis prakaitavimas, krūtinės skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas, svorio kritimas ir apetito praradimas. Tuberkuliozė yra išgydoma, tačiau susirūpinimą kelia daugybei vaistų atsparios ligos ir būtent TB atvejų daugėjimas. Norėdami išlikti saugūs, venkite kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, o jei susidūrėte, kreipkitės dėl tyrimo.
Skarlatina: paskutiniais metais vis dažniau pasireiškianti liga
Skarlatina ne viename Lietuvos darželyje šį rudenį sukėlė bangas. Į kitas ligas dažnai panaši savo simptomais, skarlatina nustatoma kraujo tyrimais, kai konkretūs rodmenys yra specifinėje skalėje. Dažnas namuose diagnozavęs anginą ar kitokį gerklės uždegimą net nežino, kad kalta buvo ši bakterinė liga. Kadaise antibiotikai beveik išnaikino skarlatiną, tačiau dabar ji vėl atgimsta visame pasaulyje. 2022 m. keliose Europos šalyse pastebėtas padidėjęs susirgimų skaičius, daugiausia tarp jaunesnių nei 10 metų vaikų[4].
Skarlatina, kurią sukelia tos pačios bakterijos kaip ir streptokoką, pirmiausia serga 5-12 metų vaikai. Simptomai: karščiavimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, pykinimas ir raudonas, smėlėtas bėrimas. Diagnozė nustatoma paėmus gerklės tepinėlį arba pasėlį, o veiksmingas gydymas pasiekiamas specifiniais antibiotikais. Deja, jų trūkumas pablogino situaciją Europoje, kai įvairių vaistų gauti buvo itin sudėtinga.
Norėdami išlikti saugūs, venkite kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, reguliariai atlikite rankų higieną ir, pasireiškus simptomams, kreipkitės į gydytoją. Šių ligų atsinaujinimas gali kelti nerimą, žinios ir informuotumas, kartu su medicininių rekomendacijų laikymusi ir skiepijimu, gali užtikrinti bendruomenės saugumą ir sumažinti riziką.
Raupsų diagnozė 2023 metais skamba beprotiškai, bet atvejų daugėja
Kai į Orlando dermatologijos kliniką atvyko 54-erių metų apželdintojas, kuriam nuo galūnių iki veido plito skausmingas bėrimas, jis tapo medicinine mįsle. Ankstesnius gydytojus simptomai glumino, tačiau patyręs dermatologas daktaras Rajivas Nathoo nusprendė paimti penkias ar šešias biopsijas. Rezultatai patvirtino R. Nathoo įtarimus: diagnozę, kuri dažnai apibūdinama kaip kažkas, ką perskaitysite vadovėliuose: raupsai. Vėliau buvo atliktas kruopštus tyrimas ir netikėtai suvokta, kad Centrinė Florida gali būti netikėtas raupsų židinys[5].
Raupsus, dar vadinamus Hanseno liga, sukelia bakterija Mycobacterium leprae. Ji pirmiausia pažeidžia po oda esančius nervus, o ją išryškinantys simptomai yra pažeidimai ir bėrimai, kurie yra nutirpę arba nejautrūs. Nors tikslus užsikrėtimo būdas nėra iki galo išaiškintas, dauguma mokslininkų mano, kad raupsai plinta lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja arba čiaudi.
Kitas galimas ligos platintojas yra devynpirštis šarvuotis, kuris, kaip žinoma, perneša bakterijas pietrytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje. Nepaisant biblinės šlovės, raupsai neperduodami per atsitiktinį kontaktą, pavyzdžiui, paspaudus ranką ar sėdint šalia užsikrėtusio asmens. Užsikrėsti reikia ilgalaikio artimo kontakto su asmeniu, kuris serga negydoma raupsų liga daugelį mėnesių.
Įdomu tai, kad maždaug 95 % žmonių nėra imlūs infekcijai dėl natūralaus imuninės sistemos atsparumo jai. JAV raupsais užsikrečiama retai, dažniausiai serga tie, kurie keliavo į šalis, kuriose yra didelis šios ligos paplitimas, arba tie, kurie susidūrė su bakterijas pernešančiais šarvuočiais. Tačiau kai kurie atvejai, ypač tokiose valstijose kaip Florida, lieka neišaiškinti, nes nesusiję su kelionėmis į užsienį ar kontaktu su šarvuočiais.
Neišaiškinta paslaptis Centrinėje Floridoje: gyventojai įspėjami apie viešnagę valstijoje
54 metų apželdintojo atvejis buvo ypač intriguojantis, nes jis niekada nebuvo išvykęs iš Floridos ir neturėjo jokio kontakto su ligą nešiojančiais šarvuočiais ar ilgesnio bendravimo su žmonėmis iš šalių, kuriose paplitusi raupsų liga. Tolesnis R. Nathoo ir jo kolegų tyrimas atskleidė, kad Centrinėje Floridoje nustatyta 81 proc. visų susirgimų Floridoje ir beveik 1 iš 5 raupsų atvejų visoje šalyje.
Remiantis infekcinių ligų ekspertų paskelbtu tyrimu, Centrinėje Floridoje užfiksuotas vienas didžiausių raupsų atvejų Jungtinėse Valstijose. 2020 m. iš 159 susirgimų visoje šalyje ir 200 000 naujų susirgimų pasaulyje Centrinės Floridos skaičiai buvo stulbinantys. Apie 34 proc. naujų atvejų 2015-2020 m. neturėjo tradicinių rizikos veiksnių. Atrodo, kad užsikrėtusieji šia liga užsikrėtė vietoje, todėl ekspertai mano, kad raupsai regione tapo endeminiai.
Dr. Nathoo per pastaruosius penkerius metus atsekė 15 biopsija įrodytų raupsų atvejų, susitelkusių rytinėje Orlando ir Volusijos apygardos dalyje. Stebėtina, kad 14 iš šių asmenų nebuvo išvykę už Jungtinių Valstijų ribų ir nė vienas jų nebuvo niekaip susijęs. Šis modelis rodė stiprų geografinį ligos polinkį būtent Centrinėje Floridoje ir paskatino iš naujo įvertinti tradicines prielaidas apie šią ligą. Nors šarvuočiai laikomi vadovėliniu pavyzdžiu raupsų nešiotojų, šie nauji įrodymai rodo, kad gali būti, jog nėra tobulo pernešėjo, kurį medicinos bendruomenė galėtų tiksliai nustatyti.
Dr. Charles Dunn, tyrimo autorius mano, kad verta mesti iššūkį šioms prielaidoms. Reikėjo išsklaidyti klaidingą gydytojų įsitikinimą, kad raupsais serga tik užsienyje gimę asmenys arba tie, kurie susiduria su šarvais. Nors galimai endeminiai atvejai Centrinėje Floridoje kelia nerimą, ekspertai teigia, kad nereikia kelti panikos dėl visuomenės sveikatos. Sąvoka endeminis reiškia, kad tam tikrame regione ligos paplitimas yra reguliarus, tačiau nebūtinai reiškia, kad sergamumas didėja[6].
Tai vis dar labai retas atvejis, kaip bando raminti Nathoo. Šie skaičiai čia vis dar palyginti itin maži ir medikai nėra dėl to labai susirūpinę. Tačiau informuotumas yra labai svarbus. Negydoma raupsų liga gali sukelti rankų ir kojų paralyžių, aklumą, sutrumpėti rankų ir kojų pirštai. Gydymui reikia kelerius metus vartoti antibiotikų derinį, o pavėluota diagnozė gali lemti negrįžtamus nervų ar odos pažeidimus.
Diagnozės ir gydymo iššūkis: simptomų galima sulaukti ir po kelių metų
Lėtas raupsų augimas kelia sunkumų nustatant jų šaltinį ir plitimą. Priklausomai nuo infekcijos tipo, simptomai gali pasireikšti tik po 20 metų, o kadangi dauguma gydytojų niekada nesusidurs su raupsais, dažnai pasitaiko klaidingų diagnozių. Floridos paciento atveju klinikiniai raupsų požymiai jam pasireiškė penkerius metus, kol buvo teisingai diagnozuota liga. Per šį laikotarpį keli paslaugų teikėjai nebuvo tikri dėl jo būklės.
Paslaugų teikėjai, nustatę raupsus, privalo per 24 valandas apie tai pranešti valstybiniam sveikatos departamentui, taip palengvinant specializuoto gydymo ir kontaktų paieškos procesą. Tačiau, kaip pažymėjo Nacionalinės Hanseno ligos programos laboratorinių tyrimų skyriaus vadovė daktarė Linda Adams, raupsų simptomai dažnai neryškūs, todėl dermatologas jų tiesiog nepastebi.
1946 m. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pradėjo skubią kampaniją, kad sustabdytų maliarijos plitimą Jungtinėse Valstijose. Tuo metu pietinė Jungtinių Valstijų dalis buvo šios mirtinai pavojingos infekcijos, kurią perneša Anopheles uodai, židinys. CDC ėmėsi agresyvios kovos su vabzdžiais priemonės, purškė insekticidus. Kampanija buvo sėkminga. Iki 1951 m. buvo paskelbta, kad visose valstijose maliarija išnaikinta.
Tačiau ši liga iš JAV visiškai neišnyko. 2003 m. pirmą kartą nuo 2003 m. dviejose valstijose nustatytas vietinis maliarijos perdavimas: šeši atvejai Floridoje ir vienas Teksase. Be to, kasmet daugiau kaip tūkstantis atvejų diagnozuojama keliaujantiems iš šalių, kuriose maliarija paplitusi.
Kaip plinta liga išlieka tokia pat mistika kaip ir jos naujas atgimimas
Deividas Hameris, pernešėjų platinamų infekcinių ligų, tokių kaip maliarija, specialistas, dirba Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokykloje profesoriumi ir pagrindiniu Naujų infekcinių ligų politikos ir tyrimų centro dėstytoju. Jis pabrėžia, kad nors yra veiksmingų gydymo būdų, liga gali būti nuo lengvos iki mirtinos, o ypač pažeidžiami yra vaikai iki penkerių metų ir nėščios moterys.
D. Hameris pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kaip maliarija galbūt vėl pradėjo plisti Floridoje ir Teksase, apie prevencines priemones prieš uodus ir savo susirūpinimą dėl uodų platinamų ligų, įskaitant tai, kaip klimato kaita didina grėsmę. Kalbėdamas apie naujausius atvejus Floridoje ir Teksase, D. Hameris mano, kad jie greičiausiai prasidėjo nuo užsikrėtusio keliautojo ar imigranto. Nors šešiems žmonėms Floridoje ir vienam Teksase buvo nustatyta diagnozė ir jie buvo sėkmingai išgydyti, tiksli informacija apie šiuos asmenis lieka nežinoma.
Paklaustas apie 2 000 kasmet JAV užregistruojamų maliarijos atvejų, ekspertas paaiškino, kad dažniausiai juos sukelia keliautojai ir imigrantai, ypač tie, kurie lankosi pas draugus ir giminaičius ir nesiima tinkamų prevencijos priemonių. Iki XX a. šeštojo dešimtmečio JAV maliarija buvo endeminė. Ją išnaikinti pavyko dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, langų ekranų, uodų populiacijos kontrolės naudojant insekticidus ir veiksmingo gydymo, kuris panaikina žmonių užsikrėtimus.
D. Hameris apibūdino dabartinius maliarijos gydymo būdus, įskaitant dviejų vaistų derinį sunkiems atvejams gydyti ir chlorochiną lengvesnėms formoms gydyti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į ypatingą vivax maliarijos ypatybę, kuri gali slėptis kepenyse ir atsinaujinti, jei negydoma antruoju vaistu, vadinamu primakvinu. Šalyse, kuriose maliarijos paplitimas didelis, kovojant su šia liga stengiamasi naudoti insekticidais apdorotus lovos tinklelius, patalpose naudoti pesticidus ir gerinti galimybes gauti veiksmingą gydymą.
Maliarija, čengė ir poliomielitas skinasi kelius naujiems protrūkiams
Neseniai patvirtintos ir pradėtos naudoti vakcinos tapo dar viena kovos su maliarija priemone, nors jų veiksmingumas skiriasi. Nors D. Hameris nėra pernelyg susirūpinęs dėl tolesnių maliarijos protrūkių JAV, jis mano, kad didesnę grėsmę kelia tokios ligos kaip dengė ir čikungunija. Šias ligas sunkiau diagnozuoti ir gydyti, be to, esama įrodymų, kad jos plinta, ypač su Meksika besiribojančiuose regionuose. Klimato kaita įvardijama kaip svarbus veiksnys, galintis padidinti uodų platinamų ligų riziką JAV[7].
Šiltesnė temperatūra gali padidinti uodų išgyvenamumą ir ligų sukėlėjų brendimą, o daugiau lietaus ir stovinčio vandens sukuria papildomas veisimosi vietas. D. Hameris baigia savo įžvalgas atsargumu, pabrėždamas, kad klimato kaita artimiausiais metais greičiausiai padidins pernešėjų platinamų ligų riziką. Žmonės turėtų nepamiršti reguliariai imtis prevencinių priemonių nuo uodų įkandimų, pavyzdžiui, naudoti veiksmingas repelentus nuo vabzdžių. Kitos ligos, pavyzdžiui, Vakarų Nilo virusas, kelia papildomą pavojų tam tikrose JAV teritorijose.
Dar viena liga apie kurią kalbą ekspertai yra poliomielitas. Tarptautinės pastangos išnaikinti poliomielitą buvo labai sėkmingos, tačiau yra viena svarbi problema: poliomielitas nebuvo visiškai išnaikintas. Daugelis garsių mokslininkų, kurie savo gyvenimą paskyrė kovai su poliomielitu, mano, kad atėjo laikas persvarstyti daugybę milijardų dolerių kainuojančią kovą su šia liga.
Pasaulinė poliomielito likvidavimo iniciatyva pradėta 1988 m., siekiant iki 2000 m. išnaikinti poliomielitą. Tuo laikotarpiu poliomielitas kasmet vis dar sukeldavo paralyžių šimtams tūkstančių žmonių, o kai kurie atvejai buvo mirtini. Nuo 2023 metų pirmojo ketvirčio pasaulyje užregistruota tik 15 atvejų. Tačiau net ir šis nedidelis skaičius, pasak ekspertų, rodo, kad visiškai išnaikinti ligą gali būti nepasiekiama.
Vakcinacijos pastangos kovojant su ligomis sukėlė tik daugiau problemų, o kaip bus dabar?
Buvo paskelbta, kad šalyse, ypač Afrikoje, poliomielito nebeliko, tačiau po metų ar net dešimtmečių kai kuriais atvejais liga vėl pasireiškė. JAV, kuri 1979 m. išnaikino poliomielitą, praėjusiais metais pranešė apie vieną atvejį. Be to, virusas buvo aptiktas nuotekose Londone, Suomijoje ir Jeruzalėje, kur buvo manoma, kad jis jau seniai išnaikintas. Dabartiniai atvejai JAV ir dauguma protrūkių Afrikoje yra susiję su skiepais, gautais iš vakcinos. Šie štamai kadaise buvo geriamosios poliomielito vakcinos dalis, tačiau jie mutavo ir vėl tapo virulentiški.
Nepaisant to, kad buvo žinoma apie galimas mutacijas, oralinės vakcinacijos kampanijos buvo tęsiamos. Pagrindinis ekspertas Paulas Offitas aiškina, kad dėl pigios ir lengvai vartojamos oralinės vakcinos optimizmo buvo tikimasi ją išnaikinti visame pasaulyje. Praėjusiais metais buvo užregistruota beveik 800 vakcinos sukelto poliomielito atvejų, palyginti su tik 30 laukinio poliomielito atvejų.
Per pirmuosius tris 2023 m. mėnesius 14 iš 15 užregistruotų atvejų buvo kilę iš štamų, kurie mutavo nuo mažiau turtingose šalyse naudojamos oralinės vakcinos. Ironiška, kad dabar pradedamos skubios vakcinacijos kampanijos, siekiant apsisaugoti nuo protrūkių, kuriuos sukėlė ankstesnės vakcinacijos pastangos. Buvo žinoma, kad geriamoji poliomielito vakcina išplinta už iš pradžių paskiepyto vaiko ribų, kartais net imunizuodama neskiepytus vaikus dėl poveikio. Tačiau toks plitimas gali sukelti ir paralyžių sukeliančią ligą, kaip, tikėtina, nutiko neskiepytam vyrui Niujorke praėjusiais metais.
Žmonės, paskiepyti injekcine vakcina, vis tiek gali pernešti ir platinti virusą, todėl kyla pavojus neskiepytiems gyventojams. Dauguma dabartinių protrūkių kyla mažas pajamas gaunančiose šalyse, kuriose naudojama pigesnė geriamoji vakcina ir kuriose skiepijimo apimtys dažnai yra labai mažos. Idealiame pasaulyje ekspertai norėtų, kad visi skiepytųsi brangesne injekcine vakcina, kuri negali mutuoti į pavojingą formą. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Aidan O’Leary pripažįsta, kad poliomielito likvidavimo pastangos vyksta netobulame pasaulyje.
Didžiausi protrūkiai šiuo metu yra tokių konfliktų krečiamų teritorijų kaip Nigerija, Somalis, Kongo Demokratinė Respublika ir Jemenas. Šiuose regionuose masinio skiepijimo injekcine vakcina kampanijos beveik neįmanomos dėl infrastruktūros ir apmokyto medicinos personalo trūkumo. Diskusijos dėl kovos su poliomielitu strategijų tęsiasi pasauliniu lygiu. A. O’Leary pabrėžia, kad reikia aprėpti geriamosiomis vakcinomis nuo namo iki namo, tačiau kiti, pavyzdžiui, Konstantinas Čumakovas ir Zulfiqaras Bhutta, teigia, kad reikia keisti požiūrį[8].
K. Čumakovas nurodo, kad poliomielitą galima pagaminti laboratorijoje, todėl visiškai išnaikinti poliomielitą ir nutraukti skiepijimą neįmanoma. Jis mano, kad skiepijimai nuo poliomielito turi būti tęsiami neribotą laiką, o ištekliai turėtų būti nukreipti bendroms vaikų imunizacijos programoms visame pasaulyje stiprinti. A. O’Leary sutinka, kad poliomielitas būtų įtrauktas į įprastas vaikų sveikatos programas, kur įmanoma, tačiau įspėja, kad poliomielitas suras ir įsikurs ten, kur tai neįmanoma. Filadelfijos vaikų ligoninės atstovas P. Offitas apibūdiną tokį iššūkį kaip sunkų. Pasak jo virusai visada randa būdą ir jie protingesni už mus.
